Pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) teisės viešpatavimas yra konstitucinės svarbos principas, dešimtmečius kreipęs Strasbūro Teismo jurisprudencijos raidą. Straipsnyje aptariami šio principo, kaip „Europos viešosios tvarkos“ pamatinio sando, ideologinė šerdis ir jos trys normatyviniai matmenys, kaip jie įtvirtinti Teismo jurisprudencijoje. Autorius toliau aptaria svarbiausią teisės viešpatavimo struktūrinį principą – teisėjų nepriklausomumą.