T. Pilkis. Sutrumpinta Prezidento Rolando Pakso apkaltos istorija teismuose

Prezidento Rolando Pakso apkalta susilaukė neįtikėtinai didelio dėmesio ne tik teisininkų bendruomenėje, bet ir viešojo informavimo priemonėse. Kiek iš mūsų prisimena šios istorijos seką teismuose? Tenka pripažinti, kad laiko nuo jos pradžios praėjo nei daug nei mažai – 17 metų. Chronologine seka peržvelgus teisminių institucijų sprendimus miražas tampa realybe. Tačiau teisinis kontekstas šioje istorijoje yra tik viena medalio pusė, kurią šis straipsnis atverčia. Neramumai prezidentūroje prasidėjo 2003 m.

Pirma. Esminė yra 2004 m. kovo 31 d. Konstitucinio Teismo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Teismas įvertino ir pateikė Seimui išvadą, kad Prezidentas R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją 3 veiksmais:

1. Neteisėtai suteikdamas Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą.
2. Sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą.
3. Duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darydamas neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose.

Antra. 2004 m. balandžio 6 d. Konstitucinio Teismas priėmė sprendimą atsisakyti aiškinti Prezidento R. Pakso prašymą, kuriuo reikalaujama išaiškinti anksčiau minėtą 2004 m. kovo 31 d. išvadą. Teismas įvertino, kad prašymas neatitinka teisės aktais keliamų turinio ir formos reikalavimų.

Trečia. 2004 m. balandžio 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Dar būdamas Prezidentu, R. Paksas išleido dekretą „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Paulauskui“, kuriuo jis pats inicijavo apkaltą Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui, kuris, pašalinus R. Paksą iš pareigų, būtų laikinai ėjęs Prezidento pareigas. Visgi teismas konstatavo, jog pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos: Seimas ir Konstitucinis Teismas. Taigi tokiu būdu Prezidento dekretas pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

Ketvirta. 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. R. Paksui bandyta grąžinti galimybę dalyvauti Prezidento rinkimuose papildant Prezidento rinkimų įstatymą. Šis nutarimas grindžiamas principine nuostata, kad Konstitucija nenumato jokio termino, po kurio asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, galėtų vėl užimti tas pačias pareigas. Šiuo išaiškinimu teismas neterminuotai atėmė pasyviąją rinkimų teisę asmeniui būti išrinktam ne tik Prezidentu, bet ir Seimo nariu ar kitu pareigūnu, kuris turi duoti priesaiką.

Penkta. R. Paksui besikreipus į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), jo byla pasiekė Didžiąją kolegiją, kuri 2011 m. sausio 6 d. sprendime nurodė, kad Konstitucinio Teismo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio apribojimas būti Seimo nariu, yra neproporcingas ir pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, 3 straipsnį, laiduojantį teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos institucijas.

Šešta. Remiantis šiuo EŽTT sprendimu buvo pakeistas Seimo rinkimų įstatymas. 2 straipsnio 5 dalyje rašoma: „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai.“ 2012m. rugsėjo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimu šio įstatymo nuostata pripažinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai. Visų pirma teismas pakartojo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo nuostatas dėl neterminuotos pasyviosios rinkimų teisės apribojimo asmeniui pašalintam iš pareigų apkaltos procese. Antra, norint terminuoti šį pasyviosios rinkimų teisės ribojimą ir įgyvendinti EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimą vienintelis būdas yra keisti Konstituciją, t. y. įvykdyti Konstitucijos pataisas. Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t. y. 94 Seimo nariai

Septinta. JT Žmogaus teisių komitetas 2014 m. kovo 25 d. priėmė išvadą byloje Paksas prieš Lietuvą, kad Lietuvos Respublika, visam gyvenimui suvaržiusi pareiškėjo teisę dalyvauti Prezidento rinkimuose ir būti paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, pažeidė 1966 m. JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Konstatuojama, kad pritaikytas draudimas visam gyvenimui buvo nepakankamai numatomas ir objektyvus.

To pasėkoje 2014 m. gegužės 13 d. Seime buvo sudaryta Specialioji tyrimo komisija, įpareigota išsiaiškinti klausimus susijusius su Prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimu. Komisijos parengtą išvadą jau 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu patvirtino Seimas. Išvadoje siūlyta Seimo statute nustatyti Seimo įgaliojimus peržiūrėti ir atšaukti asmeniui įvykdytą apkaltą, šiuo klausimu nesikreipiant į Konstitucinį Teismą.

Aštunta. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino 2015 m. pabaigoje priimtą Seimo nutarimą prieštaraujančių Konstitucijai. Pagal šį nutarimą Seimas negali pritarti Specialiosios tyrimo komisijos pasiūlymams, nesuderinamiems su Konstitucija, nes išvados pagrindu Seimas priima atitinkamus teisės aktus. Tuo tarpu JT Žmogaus teisių komiteto ir EŽTT nuostatų suderinamumą galima atlikti vieninteliu būdu – priėmus Konstitucijos pataisas.

Devinta. 2021 m. gegužės 28 d. Seimo Ateities komitetas iš konstitucinės teisės ekspertų gavo du galimus variantus teikiant pataisas dėl Konstitucijos 74 straipsnio. Dabartiniai pasiūlymai išsiųsti Seimo politinėms frakcijoms ir gautas preliminarus pritarimas tvirtinti formuluotę: „per apkaltą pašalintas asmuo kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, galėtų nuo apkaltos praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų“. Svarbu atkreipti dėmesį į formuluotėje taikomą dešimties metų terminą, kuris Seime gali susilaukti daugiau diskusijų. Taip pat šioje formuluotėje, vadovaujantis EŽTT ir JT Žmogaus teisių komiteto išaiškinimais, nėra numatyto ribojimo dėl užimamų pareigų tipo. Reiškia, kad praėjus atitinkamam terminui, asmuo per apkaltą pašalintas iš pareigų galės dalyvauti tiek Seimo, tiek Prezidento rinkimuose.

Apibendrinimas. Prezidento R. Pakso apkaltos istorijos išdėstymas pareikalavo 9 punktų. Simboliška, bet ir Seimas ateinančią rudens sesiją turėtų 9 kartą spręsti ilgai užsitęsusią politinę ir teisinę krizę dėl kandidatavimo po apkaltos teisinio reguliavimo papildymo, priimant Konstitucijos pataisas. Daugelis prisimins ir vertins šią istoriją kaip politinio susidorojimo atvejį. Tačiau kiekvienas gali įvertinti, kuri valstybės valdžia – įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė turi daugiausiai svertų savo rankose.

Tomas Pilkis yra advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS” teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ateitininkų korporacijos Iustitia senjoras