KT: teisinis reguliavimas, pagal kurį į Seimą išrinktas Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys automatiškai netenka turimo mandato, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai („Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.“), 59 straipsnio 2, 3 dalims („Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“), 60 straipsnio 1 daliai („Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.“), konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:

– Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija);

– Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnio 7 punktas (2016 m. birželio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies nuostata „tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą“;

– Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalies (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) nuostata „(išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)“.

Šiose prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintose rinkimų įstatymų nuostatose buvo įtvirtintas Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario (įskaitant merą) mandato netekimo pagrindas – išrinkimas (tapimas) Seimo nariu, nustačius galutinius Seimo rinkimų rezultatus arba užimant vėliau atsiradusią laisvą Seimo nario vietą. Pažymėtina, kad toks mandato netekimo pagrindas buvo nustatytas tik Seimo nariais išrinktiems Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų nariams, t. y. jiems netaikyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos narys, siekiantis eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario mandatu, turi pats apsispręsti, kaip pašalinti savo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis, be kita ko, pareikšdamas savo valią atsisakyti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario mandato iki pradėdamas eiti su šiuo mandatu nesuderinamas pareigas. Be to, asmuo turėjo netekti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario mandato ir tuo atveju, kai jis, jau turėdamas tokį mandatą, dalyvautų Seimo rinkimuose ir būtų išrinktas į Seimą nustačius galutinius rinkimų rezultatus, ir tuo atveju, kai jis, dar neturėdamas Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario mandato, dalyvautų Seimo rinkimuose ir nebūtų išrinktas į Seimą nustačius galutinius rinkimų rezultatus, tačiau vėliau įgytų Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario mandatą ir jau po to taptų Seimo nariu, užimdamas atsiradusią laisvą Seimo nario vietą kaip pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas pagal atitinkamą Seimo narių mandatus gavusį kandidatų sąrašą.

Pareiškėja kreipimesi į Konstitucinį Teismą teigė, kad ginčytose rinkimų įstatymų nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu savivaldybės tarybos nario (be kita ko, mero) arba Europos Parlamento nario pareigas einančiam asmeniui, išrinktam į Seimą, užkertamas kelias apsispręsti, kurias pareigas eiti toliau. Kadangi, pasak pareiškėjos, visų Seimo nario teisių įgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktasis Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje, tol, kol į Seimą išrinktas asmuo nėra prisiekęs, nėra teisiškai pagrįstų priežasčių riboti kitų tuo metu to asmens turimų įgaliojimų.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė. Įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai kyla, be kita ko, iš Konstitucijos 34 straipsnyje eksplicitiškai įtvirtintų rinkimų teisės konstitucinių pagrindų, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos.

Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas sąžiningas rinkimų procesas, be kita ko, laisvas piliečių valios pareiškimas, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad laisvo piliečių valios pareiškimo, be kita ko, jiems laisvai ir nekontroliuojamiems susidarant nuomonę dėl rinkimuose dalyvaujančių kandidatų, taigi ir rinkimų proceso sąžiningumo principo, pažeidimu, kuris sudarytų prielaidas abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, savaime negali būti laikomas rinkėjų skatinimas dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantį subjektą, remiantis visuomenėje žinomų asmenų nuomone, arba tokių asmenų iškėlimas kandidatais rinkimuose.

Iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama, be kita ko, rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti Seimo nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės jam atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad rinkėjui reikšminga informacija apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus pagal Konstituciją yra ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas Seimo nariu, eina kitas, su Seimo nario pareigomis nesuderinamas, pareigas, be kita ko, kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, į kurią yra išrinktas (Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje). Tokia informacija yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie atitinkamą rinkimuose (pvz., Seimo rinkimuose) dalyvaujantį kandidatą, be kita ko, jo ketinimų užimti atitinkamas renkamas pareigas (pvz., Seimo nario pareigas) rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pagal Konstituciją, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje (pvz., Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje), ar kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas (pvz., Seimą), savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalis asmuo, išrinktas Seimo nariu, gali atsisakyti prisiekti ir kartu patirti neišvengiamus teisinius padarinius – netekti Seimo nario mandato, t. y. jis turi teisę apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas ir iš jo išplaukianti pareiga asmeniui, išrinktam Seimo nariu, iki duodant Seimo nario priesaiką atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų arba nutraukti su Seimo nario pareigomis nesuderinamus darbo santykius reiškia ne tai, kad asmenys, einantys pareigas, pagal Konstituciją nesuderinamas su Seimo nario pareigomis (be kita ko, Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario pareigas), neturi teisės siekti būti išrinkti Seimo nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant Seimo narius), o tai, kad jei tokias pareigas einantis asmuo išrenkamas į Seimą, jis iki duodamas Seimo nario priesaiką privalo apsispręsti, ar eiti savo turimas pareigas (be kita ko, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario pareigas), ar įgyti ir pradėti vykdyti Seimo nario įgaliojimus.

Vertindamas ginčytą Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal jį savivaldybės tarybos narys (įskaitant merą) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato vien tuo pagrindu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu konstatuojama, jog šis asmuo yra išrinktas Seimo nariu arba juo tapo užimdamas laisvą Seimo nario vietą. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu Seimo nariu išrinktam savivaldybės tarybos nariui (įskaitant merą) ar Europos Parlamento nariui nesuteikta teisė iki duodant Seimo nario priesaiką apsispręsti, ar eiti savo turimas Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas, ar įgyti ir pradėti vykdyti Seimo nario įgaliojimus. Kartu tokiu teisiniu reguliavimu pasunkinamas asmenų, turinčių savivaldybės tarybos nario (įskaitant mero) ar Europos Parlamento nario mandatą, teisės būti išrinktiems Seimo nariais (t. y. pasyviosios rinkimų teisės) įgyvendinimas, nes juos išrinkus į Seimą, neatsižvelgiant į jų valią, jie netenka turimo mandato.

Kaip matyti iš ginčyto teisinio reguliavimo parengiamųjų dokumentų, juo siekta užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui. Tačiau Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra grindžiamas vien prezumpcija, kad savivaldybės tarybos nario (įskaitant merą) ar Europos Parlamento nario pareigas einantys asmenys, dalyvaujantys Seimo rinkimuose, savaime yra nesąžiningi, o jų ketinimai įgyti Seimo nario mandatą nėra rimti. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra atsižvelgiama į tai, kad informacija, jog Seimo rinkimuose dalyvaujantys asmenys eina savivaldybės tarybos nario (įskaitant mero) ar Europos Parlamento nario pareigas, yra vieša ir lengvai prieinama, ir kad rinkėjai turi galimybę, atsižvelgę į tokią informaciją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie atitinkamą rinkimuose dalyvaujantį kandidatą, taip pat ir jo ketinimų užimti Seimo nario pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčytas teisinis reguliavimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylančio imperatyvo nenustatyti tokių reikalavimų (sąlygų), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas, taip pat iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo rinkimų teisiniu reguliavimu užtikrinti sąžiningą rinkimų procesą, be kita ko, laisvą piliečių valios pareiškimą nesivadovaujant vien prezumpcija, kad Seimo rinkimų procesas yra nesąžiningas, jeigu jame dalyvauja asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, ar kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į Seimą, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai įgyti Seimo nario mandatą nėra rimti. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu paneigta Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų suponuojama išrinkto Seimo nario teisė apsispręsti, ar įgyti Tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti (prisiekti su išlygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato; šiuo teisiniu reguliavimu taip pat pažeista Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis, aiškinama kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kurią asmuo, išrinktas Seimo nariu, privalo atsistatydinti iš su Seimo nario pareigomis nesuderinamų kitų pareigų, be kita ko, savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario pareigų, būtent iki duodamas Seimo nario priesaiką.

Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo rinkimų įstatymo papildymas 93¹ straipsniu buvo motyvuojamas panašiu Latvijos teisiniu reguliavimu. Tačiau pagal Latvijos Saeimos rinkimų įstatymą išrinktas Saeimos nariu Europos Parlamento narys netenka savo mandato ne pripažinus jį išrinktu į Saeimą, o davus iškilmingą Saeimos nario priesaiką.    

Remdamasis tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnio, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja pareiškėjos ginčytos analogiško turinio Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos.

Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį pagal prašymą ištirti, ar  Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymas Nr. XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo šį įstatymo projektą Seimo posėdyje, jis papildytas nauju Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsniu, siūlytu nustatyti kitame įstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo posėdžiui, pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Kadangi Seimo rinkimų įstatymo 93¹ straipsnis prieštarauja Konstitucijai ir todėl visam laikui yra pašalintas iš Lietuvos teisės sistemos, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad yra beprasmiška tirti, ar Seimo rinkimų įstatymą keitusio įstatymo projektas buvo papildytas 93¹ straipsniu nepažeidžiant nustatytos įstatymų priėmimo tvarkos. Taigi šiuo aspektu nebeliko konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalyko.

Konstitucinio Teismo informacija