Komentarai

E.Šileikis. Kandidato V. Mizaro prisistatymas Seime: užduoti klausimai ir jų atgarsiai žiniasklaidoje

Tas, kas geba ar yra linkęs gebėti įžvelgti skaičiuose ar datose atitinkamą užkoduotą informaciją, galėjo įžvelgti ir tai, kad Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės Nielsen 2021 m. vasario 4 d. pasiūlytas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, t. y. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių bus pristatytas Seimui ir po trumpo prisistatymo atsakys Seimo narių klausimus, kai: a) pasibaigs Gegužės 3-osios Konstitucijos minėjimo renginiai; b) atsipūs juose atitinkamai galėjęs dalyvauti Lietuvos Konstitucinis Teismas su pirmininku priešakyje.

Kodėl? Todėl, kad gerokai anksčiau Lietuvos politikai nusprendė ir skyrė lėšų, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas visu pajėgumu, taigi su tikru nuolatiniu pirmininku, bet  ne jo pareigas laikinai einančiu teisėju, susitiktų su Lenkijos Konstituciniu Tribunolu būtent Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo jubiliejinės sukakties (230 metų) proga 2021 m. II ketvirtyje (atsarginis variantas – IV ketvirtyje).

Lietuvos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metų minėjimo 2021 metais plano patvirtinimo“ (TAR, 2020-20139) buvo nuspręsti du konstituciškai keisti dalykai. Pirma, nutarta „pasiūlyti […] Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui […] dalyvauti įgyvendinant Planą“, kuris „įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų [paryškinta mano – aut.]. Antra, numatyta „organizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo susitikimą su Lenkijos Respublikos Konstituciniu Tribunolu Varšuvoje arba Vilniuje“ (2021 m. II arba IV ketvirtis).

Tikėtina, kad Konstitucinis Teismas mandagiai ir teigiamai sureagavo į tokį „Planą“ ar net iš anksto dalyvavo jį derinant prieš patvirtinimą. Kodėl? Todėl, kad dėl politinių ir kitokių negatyvių permainų Varšuvoje 2016 m. ir 2017 m. nutrūkus tradicinėms kasmetinėms minėtų teismų teisėjų konferencijoms, tam iki tol planuojamos ir skiriamos biudžetinės lėšos nebuvo numatomos, todėl būtent tas „Planas“ sudarė teigiamas, itin viliojančias prielaidas finansuoti teisėjų susitikimą 2021 m. „iš bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų“, tarsi Konstitucinis Teismas galėtų gauti radikaliai kitokių (neteisėtų) lėšų.

Deja, įvairūs 2021 m. vasaryje ir kovą atsiskleidę neplanuoti itin negatyvūs veiksniai („rizikos faktoriai“), pirmiausia Lenkijoje kilę moterų protestai dėl Konstitucinio Tribunolo 2021 m. sausio pabaigoje pateisinto abortų reglamentavimo sugriežtinimo[1], matyt, turėjo įtakos tam, kad tas „Planas“ nebuvo idealiai ar maksimaliai įgyvendintas būtent 2021 m. gegužės 3-ąją Varšuvoje (ar Vilniuje) susitinkant minėtoms dviejų valstybių konstitucinės justicijos institucijoms. Koks save ir Vakarų teisines tradicijas gerbiantis Konstitucinis Teismas pagal tą vyriausybinį „Planą“ rizikuotų užsitrauktų Vakarų konstitucinių teismų ir ypač Europos moterų organizacijų rūstybę, jei šventiškai susitiktų ir glėbesčiuotųsi su Lenkijos Konstituciniu Tribunolu minėtų protestų kontekste?

Nepaisant to, galima manyti ar bent neatmesti, kad politiškai aktualios, bet istoriškai kontraversiškos Gegužės 3-iosios minėjimas Lietuvoje (reaguojant į iškilmingai švenčiamą nedarbo dieną Lenkijoje) įvairiausiais aukščiausiais lygmenimis 2021 m. sausyje ir vasaryje bei kovą ar net balandyje iš principo buvo traktuojamas svarbiau nei naujo Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjo neuždelstas ir dirbtinai nenuvėlintas paskyrimas 2021 m. kovo 10 d. prasidėjusios Seimo pavasario sesijos pradžioje, tuo neatidėliotinai užbaigiant galimai antikonstitucinę Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einančio teisėjo, paskirto 2011 m. kovą tik 9 metams,  dešimties metų pseudo kadenciją. Ji formaliai baigėsi 2020 m. kovą, bet esą pagal Konstitucinio Teismo įstatymą savaime prasitęsę, kai Seimas atmetė ankstesnio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teiktas Ingrindos Danelienės ir Andriaus Kabišaičio kandidatūras, taigi neatsirado naujas teisėjas, pakeičiantis 9 metų kadenciją baigusį teisėją.    

Vadinasi, tik praėjus trims mėnesiams ir kartu pasibaigus Gegužės 3-osios Konstitucijos minėjimo reginiams ir su jų keistoku pagyvėjimu Lietuvoje siejamų jos geopolitinių energetinių interesų atstovavimo Lenkijoje naujovėms, kurioms politikai kažkodėl priskyrė  net Lietuvos Konstitucinį Teismą, tarsi jis būtų Seimui ar Vyriausybei  atskaitinga užsienio politikos vykdymo institucija, tapo realu, kad Seimas veiksmingai pradės svarstyti minėtą Seimo Pirmininkės 2021 m. vasario 4 d. teikimą ir tuo vykdyti tai, ko Konstitucija reikalauja nedelsiant ir nepriklausomai nuo atmintinų ar kitokių įstatymuose numatytų šventinių dienų paminėjimo kulminacijos, nesvarbu, ar ją atspindėtų Varšuvoje viešintis Lietuvos valstybės vadovas ir kartu galėję idealiai viešėti Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjai.

Tokiame kontekste svarbu pabrėžti, kad tie, kurie studijuoja ar analizuoja teisę ir politiką, turėtų įdėmiai pažiūrėti ar paklausyti 2021 m. gegužės 11 d. (antradienį) vykusio Seimo rytinio posėdžio Nr. 57 transliaciją ir Seimo Pirmininkės teikiamo kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus, prof. Vytauto Mizaro, pristatymą, trumpą kalbą (prisistatymą) ir Seimo narių klausimus jam.

Verta įsidėmėti ar užsirašyti: 1) kas ir ko klausė; 2) ar klausiant galėjo būti buvo peržengtos gerų manierų ir parlamentinės etikos ribos ir (svarbiausia) atspindėtas vėliau tikėtinas balsavimas „prieš“; 3) kaip buvo atsakyta; 4) ar buvo susvyruota, pasimesta atsakant; 5) ar atsakant pademonstruotas kandidato tvirtumas ir profesionalumas ir (svarbiausia) atspindėtas vėliau tikėtinas balsuosiančių „už“ pagausėjimas (jo „diapazonas“).

Antai svarbu pastebėti ir nenustebti, kad pirmoji paklausiusi Seimo narė gerbiama Vilija Aleknaitė Abramikienė elgėsi nuspėjamai (tradiciškai) tuo aspektu, kad primygtinai teiravosi kandidato asmeninių vertybinių dalykų, tiksliau politikavimo ir teisėjavimo atribojimo ar derinimo,  ir tuo pasielgė taip, kaip įprastai elgiasi JAV senatoriai, kurie taip pat nepraleidžia progos primygtinai pasidomėti kandidato į JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus asmeninio gyvenimo vertybėmis, prioritetais, požiūriu į abortus ir pan.

Buvo ir kitokių vėliau nuskambėjusių klausimų, kuriuos teikė, pvz., Algimantas Dumbrava, Mindaugas Puidokas, Audronius Ažubalis, Andrius Kupčinskas, Ieva Pakarklytė (o užsirašęs Valius Ąžuolas kažkodėl nepasinaudojo suteikta galimybe, tarsi „nesulaukė savo eilės“). Teirautasi, be kita ko, apie kandidato šeimyninę padėtį, ir advokatavimą, kuris kandidatą išgarsino ginant atitinkamų asmenų (seksualinių mažumų) teises.

Šie ir kiti klausimai, šių eilučių autoriaus nuomone,  iš principo tiko parlamentinei procedūrai kaip daugmaž korektiški ir dalykiški tuo aspektu, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas, kaip ir JAV Aukščiausiasis Teismas,  turi ar yra linkęs turėti (išsikovoti, sau rezervuoti) „paskutinio žodžio teisę“ itin jautriais ir fundamentaliais teisinio reglamentavimo klausimais (ne vien „tiesioginių merų rinkimų“ lietuviškos problematikos lygmenyje).

Svarbu pastebėti, kad kandidatas prof. Vytautas Mizaras kalbėjo ir atsakinėjo be sutrikimų ar susvyravimų, neieškodamas „žodžio kišenėje“, net maloniai stebindamas, regis, anksčiau niekad negirdėta „greitakalbe“. Tiesiog kalbėjo ir atsakinėjo jam nebūdingu greitesniu tempu, kurio dažnai trūkdavo, kai kolega profesorius lėtai ir itin mandagiai vadovaudavo disertacijos gynimo taryboms ar kalbėdavo fakulteto tarybos posėdžiuose.

Taigi vidudienyje nuskambėję priešpietiniai Seimo narių klausimai Vytautui Mizarui, kaip ir analogiški maždaug pusvalandžiu anksčiau suformuluoti jų kandūs „pasiteiravimai“, skirti kandidatui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Algimantui Valantinui (net dėl generalinio prokuroro pasyvumo vadinamojoje LEO istorijoje),  buvo įvairūs ir ne vien lengvi ar malonus, kaip tai įprasta, kai skrandis prieš dienos pietus pradeda gurgti, bet tenka formuoti konstitucinę justiciją ir užbaigti analogų neturintį jos teisėjų rotacijos, neįvykusios tinkamai 2020 m. kovą, sąstingį labai karštą 2021 m. gegužės 11 d.

Svarbu patikslinti, kad iš principo nebuvo tokio Seimo narių klausimo, dėl ko reikėtų ar derėtų atsilošti, išpūsti akis, griebtis už galvos, įžvelgti vien „brandžią“ ar vien „nebrandžią“ tautos atstovybę ir ją išrinkusios tautos daugumą.

Kitaip tariant, šių eilučių autoriui neteko toje posėdžio transliacijoje išgirsti ir matyti kažką baisaus ar itin nekorektiško, ko buvo galima tikėtis, prisimenant 2020 m. pavasaryje vykusį minėto tuometinio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teiktos kandidatės Ingridos Danėlienės tam tikrą užpuolimą ir išmušimą iš vėžių, pažeriant jai tam tikrų itin asmeninių, nemalonių ir beveik tinkamai neatsakomų klausimų,  tiesa, ne pirminėje jos prisistatymo procedūroje, bet prieš baigiamąjį Seimo narių balsavimą, surengtą  po detalesnio kandidatės apsvarstymo Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete. Tuomet išties galėjo, anot prof. Egidijaus Kūrio, atvipti žabtai[2].

Tuomet Seimo posėdyje, pradėjus kalbėti užsirašiusiems agituoti balsuoti „prieš“, Seimo narys Petras Gražulis, tarsi kreipdamasis ne į Seimą, bet tik į prieš tai kalbėjusį Seimo narį Povilą Urbšį, emocinga „greitakalbe“ taip išbėrė priekaištus kandidatei į teisėjas Ingridai Danelienei, kad vėliau kalbėjusi Seimo narė Aušrinė Armonaitė (dabartinė ekonomikos ir inovacijų ministrė), agitavusi balsuoti „už“, neslėpė esanti priblokšta ir šokiruota, kad Petro Gražulio išsakyti priekaištai  kandidatei Lietuvos visuomenėje vis dar nesubalansuoti tuo lyčių lygybės aspektu, kad tai, kas vyrui yra tarsi privalumas (pliusas), moteriai esą yra vien trūkumas (minusas).

Tačiau 2021 m. gegužę Seimo nariui Petrui Gražuliui tarsi pakirpti sparnai, nes šios kadencijos Seimas atėmė jam Konstitucijoje garantuojamą parlamentinį  imunitetą ir leido jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnėje Seimo kadencijoje hipotetiškai atliktas veikas, galimai neteisėtai (už atlygį) atstovaujant ir ginant Kauno šaldytų maisto produktų gamybos įmonės interesus. Todėl sunku tikėtis ir prognozuoti, kad Petras Gražulis galėtų dar kartą itin provokuojančiai ir agresyviai (nekorektiškai) pasielgti 2021 m. gegužės 18 d. ar kitą dieną, kai Seimo posėdyje vyks baigiamasis Seimo narių balsavimas dėl V. Mizaro kandidatūros ir prieš tai bus agituojama balsuoti „prieš“.

Žinoma, galima laikytis kitokios pozicijos ir teigti, kad minėto netipiško ir neprognozuojamo parlamentaro, tebūnie netekusio imuniteto ir todėl pažeidžiamo Baudžiamo kodekso lygmenyje,  nesenos provokuojančios kultūrinės protesto akcijos, pvz., didžiulį atgarsį sukėlęs parodijos šokis vilkint geltonus drabužius, verčia su nerimu įžvelgti, kad 2021 m. gegužę gali kartotis ne tik Seimo rūmuose kartą jau tarsi surežisuotas tam tikrų Seimo narių grupių politinis demaršas prieš kandidatę Ingridą Danėlienę (ir kandidatą Andrių Kabišaitį), bet ir Konstitucinio Teismo rūmuose iki šiol matytas vieno teisėjo (kartu dabartinio pirmininko) įgaliojimų, kurie 2011 m. buvo jam suteikti (gauti) tik 9 metams ir formaliai turėjo pasibaigti 2020 m. kovą,  absurdiškas prasitęsimas pagal tai leidžiantį Konstitucinio Teismo įstatymą ir vienareikšmiai neleidžiantį Konstitucijos 108 straipsnio 1 punktą „Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta [savaime nutrūksta  – aut.], kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas“. Taigi kas turi didesnę teisinę galią: Konstitucijos 108 straipsnio 1 punktas ar atitinkama šį punktą paneigianti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostata? Pastarosios nuostatos kažkodėl niekas iki šiol oficialiai neginčija Konstituciniame Teisme, nes ji esą savaime suprantama ir teisėta, nepriklausomai nuo to, ar įgaliojimų prasitęsimas vyksta 12 mėnesių ar 24 mėnesius arba 36 mėnesius… Beje, net Lenkijos Konstitucinis Tribunolas neseniai pripažino, kad šios valstybės įstatymo norma, kuri leidžia Seimo paskirto ombudsmeno, baigusio kadenciją, įgaliojimams prasitęsti neterminuotai vien dėl to, kad Seimas nepaskyrė įpėdinio, prieštarauja Lenkijos Konstitucijai[3].

Taigi galima manyti, kad neįžvelgiant  Seimo 2021 m. gegužės 11 d. rytiniame posėdyje neproporcingo akibrokšto ar koordinuoto politinio puolimo prieš V. Mizarą, negalima atmesti, kad toks akibrokštas ir puolimas, kuris būtų palankus minėto Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų prasitęsimui, neįvyks po septynių dienų ar vėliau vykstančioje kandidato skyrimo teisėju baigiamojoje procedūroje.

Šiame kontekste galima būti (jaustis)  šokiruotam, kad gerbiama LRT ir jos kalbinta gerbiama politologė Jūratė Novagrockienė tuose Seimo narių klausimuose jau įžvelgė „nebrandžią visuomenę“ [4]. Ji esą atsispindi ne tik dabar diskutuojamo visuotinio maršo organizavimo veiksmuose,  bet ir parlamentarų klausimuose kandidatui V. Mizarui.

Sunku patikėti, kad gerbiama kolegė politologė ir ją atsakingai kalbinusi LRT nežino ar pamiršo, kokie klausimai JAV Senate (parlamento aukštesniuose rūmuose) buvo užduodami trims paskutiniams kandidatams į JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus: a) Neil Gorsuch 2017 m. vasaryje; b) Brett Kavanaugh 2018 m. liepą; c) Amy Coney Barrett 2020 m. spalyje.

Šių eilučių autorius įsitikinęs, kad tiek kolegė gerbiama J. Novagrockienė, tiek ją atsakingai kalbinusi (portale perteikusi) LRT žino ir nepamiršo, kad JAV parlamente keliami klausimai net apie kandidatų religines ir „bendražmogiškas“ pažiūras į šeimą, religiją, narkotikus, ginklus, ką jau kalbėti apie studijų laikus ir studentiškas išgertuves bendrabučiuose bei juose galimai vykusius studenčių išprievartavimus (prieš tris dešimtmečius).

Jei šių eilučių autorius neklysta ir nepainioja, niekas Seimo 2021 m. gegužės 12 d. rytiniame posėdyje primygtinai nespaudė  gerbiamo prof. V. Mizaro ir, nurodant jo profesinei advokato veiklai priskiriamą (jį išgarsinusį) seksualinių mažumų teisių gynimą (atstovavimą),  net nevartojo termino „LGTB“ taip, kaip jis tarsi specialiai afišuojamas, pvz., portale www.15min.lt paskelbtos naujienos, kuri rengė gerbiama Eglė Zicari,  antraštėje „Kandidatu į KT teisėjus pasiūlytas V. Mizaras kamantinėtas ir apie šeimą bei darbą ginant LGBT interesus“. Tuo kažkodėl tendencingai pabrėžiamas ir sureikšminamas kandidato kamantinėjimas.

Žinoma, posėdžio užkulisiuose galėjo būti netinkamų ir negarbingų replikų[5]. Tačiau kaip teisininkui pagal Konstituciją korektiškai suprasti ir argumentuotai pateisinti naujienos, kurią rengė gerbiama Dalia Plikūnė ir skelbė portalas www.delfi.lt, antraštę: „Konservatyvusis TS-LKD flangas vėl drumsčia vandenį: teikiamam kandidatui – nepatogūs klausimai“ ir turinį. Pirma, ar ir kaip demokratinėje valstybėje ir tvarioje daugiapartinėje sistemoje galėtų būti  tokie „konservatoriai“, kurie neturėtų ir nejungtų „konservatyvaus flango“? Nejau konservatoriai turi turėti vien „liberalius flangus“? Antra, ar Seimo narių klausimai kandidatams turi būti vien patogūs ir nekeliantys  „bangų“ ir „cunamių“ vandenyje? Trečia, ar JAV senatoriai kandidatams taip pat užduoda vien patogius klausimus ir nesiekia sukelti ratilų upėje.

Nekyla abejonių, kad žiniasklaida, įskaitant visuomeninio nacionalinio transliuotojo portalą,  pagal Konstituciją ir Europos Žmogaus Teisių Konvenciją turi teisę būti tendencinga ir intriguoti, siekiant dėmesio ir vakarietiškų vertybių (tolerancijos, pakantumo ir pagarbos visoms mažumoms bei jas ginantiems advokatams, prokurorams, teisėjams) sklaidos.

Tačiau sunku suprasti ir pagal Konstituciją pateisinti, kodėl LRT ir jos atsakingai kalbinta gerbiama kolegė J. Novagrockienė įžvelgia „nebrandžia visuomenę“ net tuo aspektu, kad Seimo nariai teiraujasi kandidato apie jo šeimyninę padėtį ar vertybines pažiūras ir gebėjimus būnant teisėju vadovautis visos valstybinės bendruomenės interesais. Nejau panašius klausimus trims paskutiniams kandidatams į JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus uždavę JAV senatoriai taip pat atspindi „nebrandžią visuomenę“ vien todėl, kad tie kandidatai buvo labai konservatyvūs (ne liberalai) ir nominuoti konservatyvaus JAV prezidento? Ar Lietuvoje politologijos mokslas, kuris labai svarbus, kaip ir minėtos kolegės gerbiamos J. Novagrockienės solidus indėlis jame, taiko objektyvius tyrimo metodus (o jų rezultatus LRT atsakingai skleidžia), jei „nebrandžią visuomenę“ menkinančiai įžvelgia (ir labai „brandžia visuomenę“ pozityviai sureikšmina) vien tada, kai parlamentarai kandidatų į teisėjus nekamantinėja apie jų pažiūras, vertybes ir šeimyninę padėtį, kaip tai daug dešimtmečių nuosekliai daroma JAV Senate.

Nejau brandžios tik tuos visuomenės, kuriose nevyksta jokie „maršai“ tam tikroms šeimoms paremti arba, pvz., tris  kartus per 12 mėnesių  nerengiami parlamento rinkimai? Nejau iš valstybės biudžeto lėšų išlaikomas nacionalinis visuomeninis LRT portalas (kitaip nei privatus delfi.lt ar 15min.lt) ir  kalbinta gerbiama kolegė apgintų mokslines objektyvias įžvalgas, kad pakeitus vieną kitą Seimo nario klausimo formuluotę esą išsyk būtų atsispindėjusi „brandi visuomenė“.

Žinoma, tiek LRT, tiek jos kalbintą minėtą gerbiamą kolegę galima suprasti ir pateisinti tuo platesniu lyginamuoju aspektu, kad jų įsivaizduojamas kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus nekamantinėjimo plenariniame Seimo posėdyje idealas, įgyvendintas Seime daugiau ar mažiau nuosekliai 1993-2017 m., atitinka VFR Bundestage ribotai rengiamų kandidato klausymų specialiame parlamento struktūriniame padalinyje (o ne plenariniame viso parlamento posėdyje) etaloną.

Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius


[1] Daugiau žr., pvz.: Lenkijoje vėl vyksta protestai, nes Tribunolas patvirtino abortų suvaržymus // www.lrt.lt, 2021 m. sausio 27 d. (žiūrėta 2021 m. gegužės 12 d.).

[2] Žr.: Egidijus Kūris: atrodo, Dangaus karalystė ateis greičiau nei įvyks KT teisėjų rotacija // www.delfi.lt; 2020 m. lapkričio 14 d. (žiūrėta 2021 m. gegužės 12 d.).

[3] Daugiau žr.: Naujas kritikuojamas Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo sprendimas: ombudsmeno kadencija negali būti pratęsta // www.teise pro, 2021 m. balandžio 30 d. (žiūrėta 2021 m. gegužės 12 d.).

[4] Daugiau žr.: Politologė apie Mizarui užduotus klausimus ir „šeimų maršo“ atspindžius Seime: parlamentarai labai nebrandūs // www.LRT.lt (televizijos laida „Laba diena, Lietuva“), 2021.05.11, 19.57h (žiūrėta 2011.05.11, 21.15h).

[5] Daugiau žr.: Gailė Jaruševičiūtė. Gentvilas: parlamentarų replikas Mizarui galima laikyti homofobijos apraiškomis Seime // www.delfi.lt; 2021 m. gegužės 12 d. (žiūrėta 2021 m. gegužės 12 d.).

Back to top button