M. Antanaitis. LAT pasisakė apie bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo sąlygas ir jų tikrinimo tvarką
Vasario mėnesio pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį kasacinėje byloje, kurioje spręsta dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka pagrindus ir tvarką, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė teismo pripažinti kreditorių nutarimą įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti. Vilniaus apygardos teismas pripažino neteisėtu ir panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bei nutraukė pradėtą šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundą atmetė.
Kasacinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą kasacinį skundą panaikino abiejų instancijų teismų procesinius sprendimus ir perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Priimtoje nutartyje pasisakyta dėl iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusių Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normų, reglamentavusių bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka sąlygas ir tvarką, aiškinimo ir taikymo, tačiau šis aiškinimas iš esmės gali būti aktualus ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nuostatoms.
- Teismas pasisakė, jog sistemiškai įvertinus ĮBĮ nuostatas išskirtinos keturios kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant galima vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka: 1) įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais); 2) yra kreditorių kvalifikuota dauguma priimtas sprendimas vykdyti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka; 3) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 4) iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Aktualu paminėti, kad JANĮ įtvirtinto bankroto procesą ne teismo tvarka vykdymo sąlygos iš esmės yra analogiškos paminėtoms ĮBĮ nuostatoms, išskyrus tai, jog keliama sąlyga, jog nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ numatyta, kad jeigu nėra tenkinamos nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Be to, svarbu, jog pagal JANĮ juridiniams asmenims neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka yra privaloma, nes teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiras tik nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos [1].
- Kasacinis teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, išanalizavus visus duomenis, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šioje nutartyje motyvuota, jog ginčijant kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta įmonei bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, teismas turi ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl įmonės nemokumo sąlygos. Ši sąlyga aiškintina vienodai tiek teisminio, tiek neteisminio bankroto proceso atveju.
JANĮ nemokumo proceso inicijavimą sieja su nemokumu. Pastarasis apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Ši nemokumo sąvoka yra platesnė nei galiojusiame ĮBĮ, bet nėra visiškai nauja, nes kasacinis teismas ir žemesnių instancijų teismai jau yra ir anksčiau aiškinę, kad įmonės nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį [2].
- Nutartyje pasisakyta, jog teismas nėra įmonės bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, tačiau suinteresuotam asmeniui pareiškus reikalavimą bendrąja civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka patikrina kreditorių susirinkimo nutarimų atitiktį ĮBĮ nustatytoms bankroto bylų nagrinėjimo tvarkai ir sąlygoms. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, turi patikrinti, ar: 1) buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (ĮBĮ nurodytų procedūrinių reikalavimų laikymosi patikra), 2) ar ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir ar nepažeidžia įmonės skolininkės ar jos kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo patikra). Kasacinis teismas pridūrė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas teismo gali būti panaikinamas net ir nesant procedūrinių pažeidimų jį priimant, jei šio nutarimo turinys iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Sistemiškai aiškinant JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, manytina, kad paminėtas kasacinio teismo aiškinimas galėtų būti taikomas ir pagal JANĮ vykdomam bankroto procesui ne teismo tvarka.
- Nutartyje teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad įstatymas nereikalauja įmonės akcininkų (savininkų) sutikimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, jei egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos tokiam procesui, todėl akcininko (įmonės savininko) neinformavimas ar netinkamas informavimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiama dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka, nelaikytinas ĮBĮ nustatytų procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo reikalavimų pažeidimu. Vis dėlto kasacinis teismas nurodė, jog į aplinkybę, kad kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, buvo sušauktas prieš tai tinkamai neinformavus įmonės akcininkų apie įmonės finansinę padėtį ir bankroto procedūrų įmonei inicijavimo faktą, turi būti atsižvelgiama vertinant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą jo turinio teisėtumo aspektu.
JANĮ 6 straipsnyje įtvirtintas sąrašas veiksmų, kuriuos privalo atlikti juridinio asmens vadovas, kai juridinis asmuo tampa nemokus. Tarp jų – nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Tačiau JANĮ nenumato juridinio asmens dalyvių sutikimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
- Kasacinis teismas įvertinęs įmonės akcininko (savininko) suinteresuotumą, kad įmonė, kurios dalyvis jis yra, išliktų rinkoje veikiančiu asmeniu, į reabilitacinio tikslo prioritetą bankroto teisėje bei į įmonės vadovo ir savininkų pareigą inicijuoti įmonei bankroto procesą įmonei pasiekus nemokumo būseną, nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka teismo galėtų būti panaikinamas apie tokio klausimo svarstymą neinformuoto (netinkamai informuoto) įmonės akcininko (savininko) reikalavimu tik nustačius, jog pateikus jam atitinkamą informaciją įmonės bankroto proceso galėjo būti išvengta.
- Teismas nurodė, kad įmonės dalyvių tarpusavio teisiniai konfliktai nepatenka į ĮBĮ 12 straipsnio draudžiamų teisinių konfliktų sąrašą, nepašalina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo galimybės, o įmonės bankroto proceso pradėjimas neužkerta kelio įmonės dalyviams ginti savo galimai pažeistas teises įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, reiškiant netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovei už bendrovės vadovo ir (ar) valdybos narių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
- Aptariamoje nutartyje konstatuota, jog turėjo būti įvertinta, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės galėjo lemti, kad bankroto ne teismo tvarka procesas buvo pradėtas įmonei, kurios bankroto galėjo būti išvengta taikant restruktūrizavimo ar kitas mokumo atkūrimo priemones.
Tekstą parengė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas, advokatas Martynas Antanaitis
[1] https://www.teise.pro/index.php/2019/11/29/nemokumo-reforma-10-svarbiausiu-pasikeitimu/ [2] https://www.teise.pro/index.php/2019/05/25/permainos-nemokumo-procese-kreditorius-ir-skolininkas-privales-tartis/