Institucijos

EK: saugumo sąjungoje padaryta nemaža pažanga ir pasiekta apčiuopiamų rezultatų, tačiau reikia toliau dėti pastangas

Šiandien Europos Komisija apžvelgė pažangą, padarytą pastaraisiais metais kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje nurodytos iniciatyvos, kurių Komisija ėmėsi kai kuriose pagrindinėse saugumo sąjungos srityse, įskaitant kovą su terorizmu, informacijos mainus, kovą su radikalizacija ir kibernetinį saugumą. Drauge pažymima, kad reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma įgyvendinant ES saugumo teisės aktus. Atsižvelgdama į 2019 m. kovo mėn. išpuolį Kraistčerče, Komisija taip pat rekomenduoja ES pradėti derybas su Naująja Zelandija dėl keitimosi asmens duomenimis su Europolu, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu.

Šiandien paskelbtoje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant prioritetinius teisėkūros procedūra priimamus saugumo srities dokumentus ir naujausias iniciatyvas, kurių imtasi siekiant užtikrinti Europos piliečių saugumą tiek realiame gyvenime, tiek internete. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama toliau nurodytiems klausimams.

  • Teroristinis turinys internete. Atsižvelgdama į nuolatinę teroristinio turinio internete keliamą grėsmę, Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą iki 2019 m. pabaigos susitarti dėl siūlomų teisės aktų. Buvo tęsiamas darbas įgyvendinant savanoriškos partnerystės projektus su interneto platformomis: ES interneto forumo dalyviai įsipareigojo siekti, kad būtų parengtas ES krizių protokolas, pagal kurį būtų greitai reaguojama į spartų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo turinio plitimą internete.
  • Geresnis keitimasis informacija. Valstybių narių keitimosi informacija mastas kaip niekada didelis, visų pirma dėl ES agentūrų, pavyzdžiui, Europolo, teikiamos pagalbos. Tačiau siekiant panaikinti likusias informacijos spragas ir nežinomybę, labai svarbu, kad ES saugumo informacinės sistemos būtų sąveikios. Todėl Komisija didžiausiu saugumo srities prioritetu iki 2020 m. laiko pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais užtikrinamas toks sąveikumas, įgyvendinimą. Komisija taip pat ragina Europos Parlamentą ir Tarybą greitai susitarti dėl visų dar nepriimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl saugumo informacinių sistemų, įskaitant techninį ETIAS įgyvendinimą ir sustiprintą Vizų informacinę sistemą.
  • Kibernetinis saugumas. ES labai padidino savo kibernetinį atsparumą ir šiuo metu siekia užtikrinti 5G tinklų kibernetinį saugumą. Po ES koordinuoto rizikos vertinimo iki gruodžio 31 d. valstybės narės turėtų susitarti dėl rizikos mažinimo priemonių rinkinio.
  • Dezinformacija. ES taip pat toliau kovojo su dezinformacija ir siekė apsaugoti rinkimų vientisumą, nuo 2018 m. spalio mėn. taikydama savireguliavimo Kovos su dezinformacija kodeksą. Praėjus vieniems metams, nors kodeksą pasirašę subjektai dėjo daug pastangų, interneto platformos turi nuveikti daugiau. Visų pirma jos turi suteikti galių naudotojams ir įsipareigoti suteikti galių mokslinių tyrimų bendruomenei.
  • ES saugumo teisės aktų vykdymo užtikrinimas. Dar ne visos valstybės narės visapusiškai įgyvendina pagrindinius ES saugumo teisės aktus dėl kovos su terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais. Tai apima prioritetinius teisės aktus, kaip antai teisės aktą dėl ES keleivio duomenų įrašo (PNR) ir Direktyvą dėl kovos su terorizmu. Tik 13 valstybių narių įgyvendina ES taisykles dėl griežtesnės prieigos prie šaunamųjų ginklų, o 21 valstybė narė į nacionalinę teisę dar neperkėlė ES kovos su pinigų plovimu taisyklių. Be to, 23 valstybės narės vis dar neužtikrina ES taisyklių, kuriomis kriminalizuojama seksualinė prievarta prieš vaikus, vykdymo, o keturios valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl atakų prieš informacines sistemas. Komisija ragina valstybes nares skubiai imtis būtinų visapusiško ES saugumo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo priemonių.
  • Bendradarbiavimas saugumo srityje su Vakarų Balkanais. Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų atsižvelgdama į bendrą veiksmų planą: spalio 9 d. pasirašė kovos su terorizmu susitarimus su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Spalio 7 d. ES taip pat pasirašė susitarimą dėl Juodkalnijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bendradarbiavimo sienų valdymo srityje.

Galiausiai Komisija aktyviau bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitomis šalimis partnerėmis, organizacijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; tai svarbu kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą. Šiandien Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl susitarimo, kuriuo Europolui ir Naujosios Zelandijos institucijoms, atsakingoms už kovą su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, būtų leidžiama keistis asmens duomenimis. Panašios derybos jau vykdomos su 8 prioritetinėmis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalimis, tačiau Komisija mano, kad tokias derybas reikia pradėti ir su Naująja Zelandija, įtraukiant ją į prioritetinių šalių sąrašą. Susitarimu būtų užtikrinta būtina duomenų apsauga, privatumas, pagrindinės teisės ir laisvės.

 

Europos Komisijos informacija

Back to top button