Komentarai

R. Griguolaitė. Draudžiami tiekėjų susitarimai viešuosiuose pirkimuose tampa lengvu grobiu Konkurencijos tarybai

2018–2019 m. bene pusė Konkurencijos tarybos priimtų nutarimų buvo susiję su tyrimais dėl draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose. Vienas iš paskutinių tyrimų baigėsi Tarybos nutarimu melioracijos bendrovėms skirti beveik 1 milijono eurų baudą už galimai sudarytą kartelinį susitarimą. Taip pat po spalio 14 d. priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo dar trims įmonėms teks susimokėti daugiau kaip 650 tūkstančių eurų baudų už konkurencijos teisės pažeidimus dalyvaujant komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose. Nubaustos įmonės ne tik turės sumokėti baudą, bet ir bus įtrauktos į tiekėjų, kuriems paskirta ekonominė sankcija už draudžiamus konkurenciją ribojančius susitarimus, sąrašą ir gali būti šalinamos iš pirkimo procedūrų.

Kartelinis susitarimas viešuosiuose pirkimuose

Kas išduoda apie galimai sudarytą kartelinį susitarimą viešuosiuose pirkimuose? Pagal Tarybos parengtas gaires tam tikri požymiai, susiję su kaina, pasiūlymais ir dalyviais, gali implikuoti, kad tarp tiekėjų sudarytas draudžiamas susitarimas. Šiuos požymius pirmiausia vertina perkančioji organizacija tiekėjui dalyvaujant procese ir Konkurencijos taryba atlikdama tyrimą.

Bet kokie tiekėjų veiksmai, eliminuojantys konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, yra draudžiami. Pirmiausia, įmonės dalyvaudamos viešajame pirkime turi veikti savarankiškai. Tarpusavyje derinamos kainos, komerciniai pasiūlymai, išankstiniai susitarimai, kas laimės vieną ar kitą pirkimą, rodo esant draudžiamą susitarimą. Antra, tiekėjai negali pasidalinti teritorijomis, t. y. susitarti, kad dalyvaus tik tam tikros perkančiosios organizacijos ar savivaldybės teritorijos pirkimuose. Galiausiai, pasitraukimas iš konkurso kitos įmonės naudai taip pat gali būti vertinamas kaip konkurencijos teisės pažeidimas, jei būtų nustatyta, kad įmonės dėl to susitarė, pavyzdžiui, siekdamos eliminuoti kitus konkurentus.

Tačiau kad būtų taikomas Konkurencijos įstatymo 5 str., draudžiantis konkurenciją ribojančius susitarimus, susitarimas turi būti sudarytas tarp tiekėjų, kurie yra konkurentai, t. y. savarankiškai rinkoje veikiantys subjektai. Jei pirkime dalyvauja susijusios įmonės, Konkurencijos įstatymo požiūriu jos dažniausiai nebus laikomos konkurentais. Tokių įmonių analogiški veiksmai kaip kainų ir komercinių pasiūlymų derinimas sukeltų Viešųjų pirkimo įstatyme numatytas pasekmes.

Vien draudžiamo susitarimo faktas viešajame pirkime yra pakankamas skirti baudą

Draudžiami susitarimai skirstomi į dvi rūšis: susitarimai, kurių tikslas yra riboti konkurenciją, ir susitarimai, kurie sukuria konkurenciją ribojantį efektą. Esminis skirtumas tarp jų tas, kad, kai susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, užtenka nustatyti faktą, jog toks susitarimas sudarytas. Konkurencijos taryba tokiu atveju neturi pareigos įrodyti, kad susitarimas realiai sukėlė ekonominę žalą. Antruoju atveju, vien fakto nepakanka ir, tiriant įtariamą pažeidimą, privaloma įrodyti, kad susitarimas daro esminę žalą įstatymo saugomiems interesams, t. y. konkurencijai.

Minėtoje byloje dėl draudžiamo susitarimo komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų viešajame pirkime LVAT nusprendė, kad konkurentų susitarimas viešajame pirkime nustatyti kainas yra laikytinas susitarimu, kurio tikslas riboti konkurenciją. Todėl Taryba neturi įrodyti, kad susitarimas turėjo realios ekonominės žalos. Viešųjų pirkimų kontekste vien nustačius faktą, kad konkurentai susitarė dėl kainų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti konkurencijos teisės pažeidimą, už kurį baudžiama.

Baudų skaičiavimas už draudžiamą susitarimą viešuosiuose pirkimuose

Už draudžiamo susitarimo sudarymą skiriama bauda iki 10 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Pagal Konkurencijos įstatymą konkreti bauda įmonei skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei pardavimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su pažeidimu, vertę.

Susijusių pardavimų vertė yra viena esminių dedamųjų, kuri gali ženkliai padidinti ar sumažinti baudos dydį. Todėl, tiek tai, kas yra susijusios pajamos, tiek, koks yra jų dydis, dažnai tampa ginčo objektu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu esančią Tarybos praktiką susiję pardavimai aiškinami plačiai. Kaip rodo paskutiniai Tarybos nutarimai, skaičiuojant baudos dydį įtraukiamos ne tik pajamos iš pardavimų viešuosiuose pirkimuose, bet ir tų pačių paslaugų ar prekių pardavimo privatiems subjektams pajamos. Taip pat minėtu sprendimu LVAT patvirtino Tarybos nutarimą, kuriuo ji skaičiavo baudos dydį įtraukiant ne tik pajamas, susijusias su konkrečia teritorija (savivaldybe, rajonu, kuriame skelbtas viešasis pirkimas), bet visas susijusias pajamas – šiuo atveju iš pardavimų visos Lietuvos mastu.

Įmonei, pažeidusiai konkurencijos teisę, bauda gali būti sumažinta, jei ji bendradarbiavo su Taryba. Bendradarbiavimas pirmiausia yra informacijos ir įrodymų Tarybai teikimas tyrimo metu bei esminių tyrimo metu nustatytų faktų pripažinimas. Už tai Taryba turi diskreciją mažinti baudos dydį. Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklės sudaro įspūdį, kad baudos tokiu atveju gali būti mažinamos ženkliai nuo 20 iki 50 procentų, kitais atvejais – nuo 50 iki 75 procentų. Tačiau taikoma daugybė sąlygų, kurias įmonė turi atitikti ar įvykdyti, todėl praktikoje esant konkurencijos teisės pažeidimams viešuosiuose pirkimuose (kas pagal teismų praktiką laikoma pavojingu pažeidimu) apskaičiuotos baudos „nuolaida“ dažniausia yra arti žemiausios 20 procentų ribos.

Kaip išvengti konkurencijos pažeidimų viešuosiuose pirkimuose?

Įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, turėtų itin atidžiai sekti, kaip bendraujama ar bendradarbiaujama su kitais tiekėjais. Atpažinti galimus pažeidimus turi gebėti ir įmonės darbuotojai, rengiantys paraiškas bei komunikuojantys su perkančiosiomis organizacijomis ir savo tiekėjais ar konkurentais.

Daugumą tiekėjų daromų pažeidimų konkurencijos teisės specialistai vadina vadovėliniais draudžiamų susitarimų pavyzdžiais. Susitarimais tiesiogiai nustatomos kainos, pasidalinamos veiklos teritorijos, tariamasi dėl pasiūlymų. Tokie akivaizdūs konkurencijos teisės pažeidimai vis rečiau pasitaiko tarp įmonių, kurios veikia ne viešųjų pirkimų rinkoje. Bendruosius konkurencijos principus jos ir jų darbuotojai jau yra išmokę bei žino, kad jų veikla yra stebima konkurencijos priežiūros institucijos.

Konkurencijos taryba aktyviai bendradarbiauja su perkančiosiomis organizacijomis. Joms ne tik rengiami mokymai konkurencijos teisės temomis, bet taip pat keičiamasi informacija. Tai palengvina institucijų darbą ir Taryba pradėdama tyrimą turi galimybes gauti pakankamai informacijos identifikuoti įtartinus įmonių veiksmus viešuosiuose pirkimuose ir nustatyti draudžiamą susitarimą. Tiekėjai neturėtų manyti, kad institucijos veikia tam tikrame vakuume.

Rita Griguolaitė yra advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė

Back to top button