A. Juškevičiūtė-Vilienė, K. Skotnicki. Naujas Lenkijos konstitucinės krizės etapas
Praėjusi savaitė Lenkijoje parodė, kad daugiau kaip dešimtmetį trunkanti teisminės valdžios krizė ne tik nesibaigė, bet įgavo naują pagreitį. Šį kartą vienas pagrindinių ginčų kyla dėl to, kada Konstitucinio Tribunolo (KT) teisėjas gali pradėti eiti pareigas ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka Respublikos Prezidentas.
Pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 194 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Tribunolo teisėjus devynerių metų kadencijai renka Seimas. Vėliau išrinktas asmuo duoda priesaiką Respublikos Prezidentui. Būtent dėl šio antrojo etapo šiandien kyla vienas svarbiausių konstitucinių ginčų: koks yra Prezidento vaidmuo šiame procese? Ar jis atlieka tik formalų, savotišką „notaro“ vaidmenį, ar gali vertinti Seimo išrinkto asmens tinkamumą ir neleisti jam pradėti eiti teisėjo pareigų?
Prezidentūra laikosi pozicijos, kad KT teisėjas gali pradėti eiti savo pareigas tik oficialiai davęs priesaiką Respublikos Prezidento akivaizdoje. Tuo tarpu Seimo išrinkti teisėjai ir jų poziciją palaikantys teisininkai mano, kad Prezidentas negali neribotą laiką delsti priimti Seimo išrinkto asmens priesaiką ir taip faktiškai neleisti jam pradėti eiti teisėjo pareigų.
Tokiu būdu Lenkijoje susidarė situacija, kai net penki Seimo į Konstitucinį Tribunolą išrinkti asmenys negalėjo pradėti eiti teisėjo pareigų, nes Prezidentas nepriėmė jų priesaikos. Šį ginčą aštrina politinis institucijų susipriešinimas: Seime didžiausią bloką sudaro Pilietinė koalicija ir jos partneriai, o Prezidentas Karolis Nawrockis yra remiamas opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Kadangi Prezidentas nepakvietė vieno iš Seimo išrinkto teisėjo – Maciejaus Bereko – duoti priesaikos, 2026 m. spalio 14 d. jis prisiekė Seime. Tačiau Prezidentas šios priesaikos nepripažįsta, o Konstitucinio Tribunolo pirmininkas fiziškai neįleido teisėjo į Tribunolo rūmus.
Maciejaus Bereko priesaika Seime sukėlė protestus prie Konstitucinio Tribunolo[1]. Jų dalyviai nepripažino tokios priesaikos teisėtumo ir teigė, kad teisėjas gali pradėti eiti pareigas tik prisiekęs Respublikos Prezidentui. Protestuotojai taip pat kaltino dabartinę valdančiąją daugumą bandymu politiškai perimti Konstitucinį Tribunolą. Spalio 17 d. protestai išaugo į platesnę partijos „Teisė ir teisingumas“ organizuotą manifestaciją, nukreiptą prieš Vyriausybės vykdomus pokyčius teisminės valdžios srityje[2].
Kaip prieita prie dabartinės situacijos?
Dabartinio konflikto neįmanoma visiškai atsieti nuo 2015 m. prasidėjusios Lenkijos konstitucinės krizės.
Krizė prasidėjo nuo ginčo dėl Konstitucinio Tribunolo sudėties. 2015 m. kadenciją baigiantis Seimas išrinko penkis KT teisėjus, nors tuo metu buvo atsilaisvinusios tik trys vietos, o dar dviejų teisėjų kadencijos turėjo baigtis jau po naujojo Seimo išrinkimo. Naujos kadencijos Seimas išrinko kitus penkis teisėjus, o Prezidentas atsisakė priimti būtent tų trijų teisėtai anksčiau išrinktų teisėjų priesaikas, motyvuodamas tuo, kad visos vietos KT jau užimtos. Trys iš penkių naujojo Seimo išrinktų teisėjų teisės doktrinoje pradėti vadinti „teisėjais dubleriais“, nes jie buvo išrinkti į vietas, kurias ankstesnės kadencijos Seimas jau buvo teisėtai užpildęs.[3]
2017 m. teisminės valdžios krizė išsiplėtė ir į kitas institucijas. Pakeitus Nacionalinės teismų tarybos (lenk. Krajowa Rada Sądownictwa, KRS) sudarymo tvarką, 15 jos narių teisėjų rinkimas buvo perduotas Seimui[1]. KRS nepriklausomumas tapo vienu pagrindinių ginčų tiek Lenkijos vidaus teisėje, tiek Europos teismų jurisprudencijoje[2].
2023 m. pasikeitus parlamentinei daugumai, valdžią perėmė Pilietinė koalicija ir jos partneriai, pakeitę iki tol valdžiusią partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Naujoji dauguma pradėjo procesą, kurį apibūdina kaip teisinės valstybės atkūrimą: buvo siekiama pertvarkyti Konstitucinį Tribunolą, pakeisti Nacionalinės teismų tarybos sudarymo tvarką ir spręsti po 2017 m. paskirtų teisėjų statuso klausimus. Tačiau dalis šių reformų įstrigo dėl nesutarimų su Respublikos Prezidentu, kuris atsisakė pasirašyti kai kuriuos įstatymus arba kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą dėl jų konstitucingumo, taip galimai vilkindamas procesą.
Nauji KT teisėjai – naujos problemos
2026 m. Seimas turėjo išrinkti šešis naujus KT teisėjus, nes buvo pasibaigusios šešių ankstesnių teisėjų kadencijos. Prezidentas Karolis Nawrockis 2026 m. balandžio 1 d. priesaiką priėmė tik iš dviejų išrinktųjų teisėjų, nes jo manymu, buvo atsiradusios tik dvi naujos laisvos vietos KT, o ne šešios. Seimo pozicija buvo tokia, kad Prezidentas pagal įstatymą turi pareigą priimti Seimo išrinkto KT teisėjo priesaiką ir negali savarankiškai kvestionuoti Seimo atlikto pasirinkimo. Kadangi likusių keturių teisėjų Prezidentas prisiekti nepakvietė, jie patys inicijavo priesaikos davimą Seime. 2026 m. balandžio 9 d. Seime buvo surengta ceremonija, kurioje išrinktieji teisėjai perskaitė ir pasirašė priesaikos tekstą dalyvaujant Seimo ir Senato vadovams bei buvusiems KT pirmininkams. Notaro patvirtintas priesaikos aktas[3] buvo perduotas Prezidentui. Tačiau Prezidentas tokios priesaikos nepripažino. Jo pozicija buvo priešinga: priesaika turi būti duodama asmeniškai Respublikos Prezidento akivaizdoje, todėl, anot jo, balandžio 9 d. Seime atlikti veiksmai teisinių padarinių nesukėlė. Dėl šio ginčo Prezidentas vėliau kreipėsi į KT, prašydamas išspręsti kompetencijų ginčą tarp Prezidento ir Seimo.
Vėliau, pasibaigus dar vieno KT teisėjo kadencijai, birželio 11 d. Seimas išrinko naują teisėją. Prezidentas iš karto nenustatė jo priesaikos datos, todėl išrinktas teisėjas du kartus kreipėsi į Prezidentūrą prašydamas sudaryti galimybę prisiekti. Galiausiai priesaiką Prezidentui jis davė liepos 28 d.[4]
Pasibaigus dar vieno KT teisėjo kadencijai, Tribunole atsilaisvino nauja vieta, todėl 2026 m. rugsėjo 4 d. Seimas išrinko dar vieną KT teisėją – Maciejų Bereką. Tačiau Prezidentas jo nepakvietė duoti priesaikos[5]. Prezidentas nurodė abejojantis, ar kandidatas atitinka teisės aktuose nustatytą profesinio stažo reikalavimą (M. Berekas buvo įrašytas į teisės patarėjų sarašą daugiau nei dešimt metų, tačiau didelę profesinės karjeros dalį M. Berekas dirbo valstybės institucijose – Senato kanceliarijoje, Vyriausybės teisėkūros centre[6]. Atsižvelgiant į tai, Prezidentas kėlė klausimą, ar ši veikla gali būti prilyginama faktiniam teisės patarėjo profesijos vykdymui). Todėl spalio 14 d. išrinktas M. Berekas priesaiką davė Seime, tokiu pačiu būdu kaip anksčiau keturi kiti Seimo išrinkti teisėjai.
Taigi šiuo metu penkių Seimo į KT išrinktų asmenų statusas išlieka ginčijamas. Teisėjai laikosi pozicijos, kad priesaikos pareigą yra įvykdę, bet Prezidentas tokios priesaikos nepripažįsta, o KT pirmininkas neleidžia jiems faktiškai vykdyti teisėjo funkcijų.
Šis konfliktas nebėra vien teorinis ginčas dėl priesaikos formos. Jis tiesiogiai veikia KT sudėtį, galimybę sudaryti teisėjų kolegijas ir paties Tribunolo funkcionavimą. Tai kelia esminius konstitucinės teisės klausimus dėl KT teisėjo įgaliojimų atsiradimo momento, Respublikos Prezidento kompetencijos ribų ir Seimo sprendimo teisinės galios. Nuo šių klausimų išsprendimo tiesiogiai priklauso ir KT sudėties teisėtumas bei jo priimamų sprendimų legitimumas.
Ką reiškia teisėjo priesaika „Prezidentui“?
Vienas svarbiausių teisinių klausimų šiame ginče – koks yra Prezidento vaidmuo KT teisėjo priesaikos procese. Lenkijos Konstitucija nustato, kad KT teisėjus devynerių metų kadencijai renka Seimas, o Įstatymo dėl Konstitucinio Tribunolo teisėjų statuso 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Seimo išrinktas teisėjas duoda priesaiką Respublikos Prezidentui.
Ginčas kyla dėl to, kokią teisinę reikšmę turi ši priesaika ir kokias kompetencijas ji suteikia Prezidentui. Viena vertus, kyla klausimas, ar Prezidentas tik priima Seimo išrinkto teisėjo priesaiką, ar gali pats vertinti, ar išrinktas asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kita vertus, ginčijamasi, ar KT teisėjo įgaliojimai atsiranda jau Seimui jį išrinkus, ar tik davus priesaiką Prezidentui. Galiausiai neaišku, ar priesaika būtinai turi būti duodama asmeniškai Prezidento akivaizdoje, ar gali būti duota kitu būdu.
Taigi ginčo esmė – ar Prezidento vaidmuo šiame procese yra formalus, ar jis gali savarankiškai daryti įtaką tam, kada Seimo išrinktas asmuo įgyja KT teisėjo įgaliojimus.
Šį ginčą 2026 m. spalį įvertino ir Venecijos komisija. Ji pabrėžė, kad Prezidento vaidmuo Lenkijoje priimant KT teisėjo priesaiką iš esmės yra ceremoninė funkcija (ang. ceremonial function) ir nesuteikia jam teisės iš naujo vertinti Seimo teisėjo išrinkimo proceso. Komisijos nuomone, Prezidentas privalo priimti Seimo išrinkto KT teisėjo priesaiką be nepagrįsto delsimo ir neturi teisės iš naujo vertinti Seimo atlikto pasirinkimo. Jeigu Prezidentas nepagrįstai atsisako tai padaryti arba delsia, išimtiniais atvejais priesaika gali būti duodama ir jam fiziškai nedalyvaujant, jeigu ji tinkamai patvirtinama, adresuojama Prezidentui ir jam perduodama[1].
Prokuratūros vykdomas tyrimas Konstitucinio Tribunolo pastate
Praėjusią savaitę konfliktas dar labiau paaštrėjo. Į Konstitucinį Tribunolą atvyko prokuroras, kuris rinko įrodymus dėl galimai neteisėto Seimo išrinktų teisėjų neprileidimo vykdyti savo funkcijų.
Tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas po to, kai du KT teisėjai, kurių priesaikas Prezidentas buvo priėmęs balandžio mėnesį, kreipėsi į prokuratūrą dėl keturių kitų tą pačią dieną Seimo išrinktų kolegų neprileidimo vykdyti teisėjo funkcijų. Prokuratūra šiuo metu tiria, ar KT vadovybės ir administracijos veiksmai – neleidimas šiems teisėjams vykdyti pareigų ir jų galimybės patekti į Tribunolo pastatą ribojimas – galėjo pažeisti jų teises ir viešąjį interesą, susijusį su tinkamu teisminės valdžios funkcionavimu[2].
Ši situacija rodo, kad ginčas dėl KT teisėjų statuso jau nebėra vien konstitucinis ar politinis ginčas – jis įgijo ir baudžiamojo proceso aspektą.
Krizė, kurios neįmanoma išspręsti vienu sprendimu
Dabartinė Lenkijos konstitucinė krizė apima kelis tarpusavyje susijusius klausimus: KT teisėjų statusą, Respublikos Prezidento kompetencijos ribas, KT pirmininko veiksmų teisėtumą ir platesnį valstybės institucijų tarpusavio pasitikėjimą. Ši situacija rodo, kad ginčas vyksta jau ne tik dėl konkrečių sprendimų turinio, bet ir dėl to, kas turi teisę juos priimti.
Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne vien tai, kaip bus išspręstas ginčas dėl KT teisėjų priesaikos. Kur kas svarbiau, ar Lenkijos konstitucinė sistema sugebės suformuoti tokį teisinį sprendimą, kurį pripažintų visos aukščiausios valstybės institucijos. Kol kas tokio stabilaus sprendimo nėra.
Kol kas lieka neaišku, kada Seimo išrinktas asmuo įgyja KT teisėjo įgaliojimus ir kokios yra Prezidento kompetencijos šiame procese, išlieka ir abejonės dėl pačios KT sudėties teisėtumo. Tai galiausiai paliečia ne tik institucijų santykius, bet ir piliečio teisę į nepriklausomą, nešališką ir pagal įstatymą sudarytą teismą. Būtent teisinio tikrumo ir teisės į teismą užtikrinimas šiandien yra viena svarbiausių užsitęsusios Lenkijos teisminės valdžios krizės problemų.
Vilnius universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė ir Lodzės universiteto Teisės fakulteto prof. dr hab. Krzysztof Skotnicki
[1] Plačiau žr. European Commission for Democracy through Law (Venice Commission), Poland – Opinion on the Powers of the President in the Context of the Oath-Taking of the Judges of the Constitutional Tribunal and of Other Judicial Appointments, CDL-AD(2026)031, Opinion No. 1294/2026, adopted at the 148th Plenary Session, Venice, 9–10 October 2026, Strasbourg, 13 October 2026, https://rm.coe.int/poland-opinion-on-the-powers-of-the-president-in-the-context-of-the-oa/48802e450a.
[2] „Prokurator z policją w Trybunale Konstytucyjnym. Święczkowski wydał dokumenty“, Rzeczpospolita, 2026 m. spalio 16 d., https://www.rp.pl/sady-i-trybunaly/art45346391-prokurator-z-policja-w-trybunale-konstytucyjnym-swieczkowski-wydal-dokumenty.
[1] Plačiau: K. Skotnicki, „Problem konstytucyjności składu obecnej Krajowej Rady Sądownictwa w Polsce“, Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica, 2020, Nr. 93, p. 61–74.
[2] Plačiau: R. Balicki, A. Juškevičiūtė-Vilienė, „Teisingumo vykdymo iššūkiai Lenkijos Respublikoje: teismo nepriklausomumo principo įgyvendinimo problemos“, Teisė, 2021, t. 118, p. 73–89, DOI: 10.15388/Teise.2021.118.5.
[3] Notaro dalyvavimas buvo reikalingas tam, kad būtų oficialiai patvirtintas pats priesaikos atlikimo faktas ir pasirašytas dokumentas. Kadangi Prezidentas nedalyvavo ceremonijoje, Seime pasirinkta procedūra turėjo kuo aiškiau užfiksuoti, kad išrinkti teisėjai perskaitė ir pasirašė priesaikos tekstą. Plačiau: Lenkijos Respublikos Seimas, 2026 m. balandžio 9 d. pranešimas apie Konstitucinio Tribunolo teisėjų priesaiką. Prieiga internete: https://www.sejm.gov.pl/sejm10.nsf/komunikat.xsp?documentId=6B3DF195E108B7FFC1258DD400430C99.
[4] Prezidentūra pabrėžė, kad šio teisėjo situacija skyrėsi nuo keturių kitų teisėjų, kurių priesaikų Prezidentas nepriėmė, nes jis buvo išrinktas į konkrečią KT teisėjo vietą, kurios ankstesnio teisėjo kadencija jau buvo pasibaigusi. P. Kozłowski, „Prezydent zwleka z zaprzysiężeniem nowego sędziego TK. Prof. Patyra wykonał kolejny ruch“, Radio ZET, 2026 m. liepos 3 d. https://wiadomosci.radiozet.pl/polska/prezydent-zwleka-z-zaprzysiezeniem-nowego-sedziego-tk-prof-patyra-wykonal-kolejny-ruch?.
[5] Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarija, „Szef KPRP: Prezydent będzie szedł ścieżką konstytucji“, 2026 m. rugsėjo 7 d. Prieiga internete: https://www.prezydent.pl/kancelaria/aktywnosc-ministrow/szef-kprp-prezydent-bedzie-szedl-sciezka-konstytucji%2C125939
[6] Kancelaria Prezesa Rady Ministrów, Maciej Berek, Gov.pl, https://www.gov.pl/web/primeminister/maciej-berek2 .
[1] J. Skoumal, „Protest przed Trybunałem Konstytucyjnym po sejmowym ślubowaniu Macieja Berka“, Rzeczpospolita, 2026 m. spalio 14 d., https://www.rp.pl/sady-i-trybunaly/art45331561-protest-przed-trybunalem-konstytucyjnym-po-sejmowym-slubowaniu-macieja-berka.
[2] J. Skoumal, „Trwa manifestacja pod Trybunałem Konstytucyjnym. Relacja spod TK“, Rzeczpospolita, 2026 m. spalio 17 d., https://www.rp.pl/sady-i-trybunaly/art45351471-trwa-manifestacja-pod-trybunalem-konstytucyjnym-relacja-spod-tk.
[3] Šios problemos teisinė reikšmė vėliau buvo vertinama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pirmiausia byloje Xero Flor prieš Lenkiją (EŽTT 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje Xero Flor w Polsce sp. z o.o. v. Poland, pareiškimo Nr. 4907/18).
