Pradėta taikyti nauja visai ES skirta valstybių narių mokestinių ginčų sprendimo sistema

Liepos 1 dieną įsigaliojo naujos ES taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad valstybių narių mokestiniai ginčai būtų sprendžiami greičiau ir veiksmingiau. Jos palengvins su dvigubo apmokestinimo problemomis susiduriančių įmonių ir asmenų kasdienybę ir suteiks jiems daugiau tikrumo dėl mokesčių.

Ilgai laukta naujoji sistema padės išspręsti valstybių narių mokestinius ginčus, galinčius kilti dėl tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kuriais panaikinamas dvigubas apmokestinimas, aiškinimo ir taikymo. Apskaičiuota, kad ES šiuo metu nagrinėjama 2 000 tokių ginčų, iš kurių apie 900 yra daugiau nei dveji metai. Mechanizmas užtikrins, kad įmonės ir piliečiai galėtų greičiau ir veiksmingiau išspręsti ginčus dėl mokesčių sutarčių, visų pirma susijusius su dvigubu apmokestinimu – tai didžiulė kliūtis įmonėms ir asmenims, lemianti netikrumą, nereikalingas išlaidas ir pinigų srautų problemas. Naująja direktyva taip pat užtikrinama daugiau skaidrumo ES sprendžiant mokestinius ginčus.

Dvigubas apmokestinimas nutinka tada, kai dvi ar daugiau šalių pareiškia teisę apmokestinti tas pačias įmonės ar asmens pajamas ar pelną. Taip gali būti, pavyzdžiui, dėl to, kad nesuderintos nacionalinės skirtingų jurisdikcijų taisyklės arba skirtingai interpretuojama ta pati dvišalės mokesčių sutarties nuostata. Iki šiol tik daugiašalė konvencija suteikė mokesčių administratoriams galimybę perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui, tačiau mokesčių mokėtojas šio proceso inicijuoti negalėjo. Šiuo metu taip pat nereikalaujama, kad mokesčių administratoriai pasiektų galutinį susitarimą.

Naujoji direktyva dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų turėtų padėti geriau išspręsti mokestinius ginčus, nes valstybės narės dabar turės teisinę pareigą priimti galutinius sprendimus:

• Dabar mokesčių mokėtojai, įsivėlę į mokestinius ginčus dėl dvišalių mokesčių susitarimų ar konvencijų, kuriais panaikinamas dvigubas apmokestinimas, gali inicijuoti bendro susitarimo procedūrą, pagal kurią atitinkamos valstybės narės turi bandyti draugiškai išspręsti ginčą per dvejus metus.
• Jeigu iki šio dvejų metų laikotarpio pabaigos sprendimo nerandama, mokesčių mokėtojas gali paprašyti sudaryti patariamąją komisiją, kad ji pateiktų savo nuomonę. Jeigu valstybės narės to nepadaro, mokesčių mokėtojas gali pateikti ieškinį savo nacionaliniam teismui ir priversti valstybę narę imtis veiksmų.
• Šią patariamąją komisiją sudarys trys nepriklausomi susijusių valstybių narių paskirti nariai ir atitinkamų kompetentingų institucijų atstovai. Nuomonę ji turi pateikti per šešis mėnesius, o susijusios valstybės narės privalo jos laikytis, nebent per šešis mėnesius nuo nuomonės pateikimo jos susitaria dėl kito sprendimo.
• Jeigu sprendimas neįgyvendinamas, mokesčių mokėtojas, kuris sutiko su galutiniu sprendimu ir atsisakė teisės pasinaudoti nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis, per 60 dienų nuo pranešimo apie sprendimą gavimo gali siekti, kad nacionaliniai teismai užtikrintų jo vykdymą. Valstybės narės apie galutinį sprendimą turi pranešti mokesčių mokėtojams ir paskelbti jį visą arba jo santrauką.

Naujoji direktyva taikoma nuo 2019 m. liepos 1 d. pateikiamiems skundams dėl ginčijamų klausimų, susijusių su pajamomis ar kapitalu, kurie buvo uždirbti mokestiniais metais, prasidedančiais 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau. Kompetentingos institucijos taip pat gali susitarti direktyvą taikyti skundams, pateiktiems iki nurodytos datos, arba ankstesniems mokestiniams metams.