LAT: VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturi mokėti palūkanų AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams, nes laiku išmokėjo indėlių draudimo išmokas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl indėlių draudimo išmokos AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams išmokėjimo termino (ne)praleidimo.
Indėlio sertifikato turėtoja (ieškovė) reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ palūkanas už, jos manymu, pavėluotą indėlių draudimo išmokos mokėjimą.
AB bankas „Snoras“, kurio indėlio sertifikatą buvo įsigijusi ieškovė, 2011 m. lapkričio 24 d. pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą draudimo išmokos turėjo būti išmokėtos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Tačiau AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams draudimo išmokos buvo išmokėtos tik praėjus ketveriems metams – po 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo (civilinės bylos Nr. 3K-7-602-684/2015).
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra viešasis juridinis asmuo, kurio veikla detaliai reguliuojama imperatyvaus pobūdžio įstatymo nuostatomis, todėl jis turi teisę ir pareigą mokėti draudimo išmokas tik tais pagrindais, kurie konkrečiai nustatyti įstatyme. AB banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio metu indėlio sertifikatai buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą, taigi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmoką indėlio sertifikatų turėtojams.
AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojai, negavę draudimo išmokų, teismuose ginčijo indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, prašydami pripažinti jas negaliojančiomis, o sumokėtas lėšas – indėliais. Klausimas, ar indėlio sertifikatas yra draudimo objektas, buvo iškeltas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, šiam 2013 m. savo iniciatyva kreipusis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo (civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Vadovaujantis prejudiciniame sprendime pateiktu aiškinimu, buvo konstatuota, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, t. y. kad indėlių sertifikatų turėtojų teisė gauti draudimo išmoką kyla iš ES reguliavimo. Taigi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado tik 2015 m. lapkričio 17 d., po nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams išmokėjo per protingą terminą, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ji privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
