D. Murauskas. EŽTT sprendimų vykdymas: Lietuvos atvejis
„Tai buvo ar nebuvo tie CŽV kalėjimai Lietuvoje?“ – šiomis dienomis viena didžiausių naujienų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) taikymu, yra įsigaliojęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ( EŽTT) sprendimas byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą. Vienas svarbiausių viešojo diskurso elementų, kalbant apie šį sprendimą – tai vienas iš retų atvejų, kai dėmesys skiriamas ne tik konstatuotiems žmogaus teisių pažeidimams, bet ir sprendimo vykdymui. Įprasta, kad viešojoje erdvėje didžiausią dėmesį kelia patys EŽTT sprendimai, kuriais Lietuva pripažįstama pažeidusia atitinkamą Konvencijos straipsnį. Tačiau po pažeidimą konstatuojančio EŽTT sprendimo priėmimo seka neretai dar sudėtingesnis sprendimo vykdymo procesas. Kadangi šiuo metu viešojoje erdvėje prieinami komentarai apie rezonansinę Abu Zubaydah bylą yra dažniau daromi politikų, norėtųsi trumpai aptarti kai kuriuos kertinius EŽTT sprendimų vykdymo proceso teisinius elementus ir esamą Lietuvos situaciją.
EŽTT sprendimų vykdymo procesas
Taigi, po to, kai konstatuojamas Konvencijos pažeidimas, valstybei kyla įsipareigojimai vykdyti galutinį EŽTT sprendimą, remiantis Konvencijos 46 straipsnio 1 dalimi. Šie įpareigojimai yra nukreipti į valstybės vidaus teisę. Europos Tarybos Ministrų Komitetas atlieka EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą, tačiau valstybė turi galimybę rinktis konkrečias priemones, kurios jai padės įvykdyti galutinį EŽTT sprendimą. Svarbu suprasti, kad sprendimo vykdymo procese gali tekti dalyvauti įvairioms valstybės institucijoms – nacionaliniams teismams, vykdomosios valdžios institucijoms ir pareigūnams, įstatymų leidėjui. Kiekvienos institucijos ar pareigūno dalyvavimo vykdymo procese apimtį lemia konkretaus EŽTT sprendimo turinys.
EŽTT sprendimų vykdymo priežiūra apima dvi procedūras: įprastąją (standard) arba sustiprintąją (enhanced). Įprastos procedūros atveju valstybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą EŽTT sprendimo vykdymą, vykdymo priežiūrą atlieka Europos Tarybos Sprendimų Vykdymo Departamento specialistai. Valstybės informacija apie vykdymą teikiama veiksmų planais ir veiksmų ataskaitomis dėl konkrečių atliktų vykdymo veiksmų. Juos Lietuvoje rengia Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme – viena iš esminių jo funkcijų yra koordinuoti EŽTT sprendimų vykdymą.
Sustiprinta priežiūra taikoma ypatingais atvejais, kai (i) sprendimas reikalauja imtis skubių priemonių, (ii) EŽTT priimto pilotinio sprendimo atveju, (iii) kai sprendime keliama esminė struktūrinė ir/ar kompleksinė EŽTT ar Ministrų Komiteto nustatyta problema bei (iv) tarpvalstybinių bylų atvejais. Sustiprintos vykdymo priežiūros atveju Ministrų Komiteto Sekretoriatas aktyviau bendradarbiauja su valstybe, t. y. padeda jai rengti ir vykdyti veiksmų planus, teikia ekspertinę pagalbą, organizuoja bendradarbiavimo programas. Sustiprintoje priežiūroje esančią bylą Ministrų Komitetas įprastai pradeda sistemingai viešai svarstyti keturis kartus per metus vykstančiuose žmogaus teisių posėdžių debatuose, kurių metu EŽTT sprendimo nevykdančios valstybės atžvilgiu priimami sprendimai.
Sankcijos sprendimų nevykdymo atvejais
Vienas iš labiausiai vaizduotę jaudinančių žiniasklaidoje keliamų klausimų, susijusių su EŽTT sprendimų vykdymu, yra sankcijos, kurios taikomos valstybei netinkamai vykdant sprendimą. Taigi, jei valstybė sumokėjo sumą, kurią priteisė Strasbūro teismas asmeniui, kodėl jai reikėtų dar ką nors daryti?
Čia reikėtų pabrėžti, kad bet koks EŽTT konstatuotas Konvencijos pažeidimas jau yra reputacinė žala valstybei tarptautinėje bendruomenėje, turi poveikį valstybės vertinimui tarptautinėse organizacijose, taip pat atsispindi nepriklausomuose vertinimuose, kuriuos atlieka nevyriausybinės organizacijos. Savo ruožtu autoritetingos organizacijos neigiamas valstybės vertinimas gali turėti įtakos, pavyzdžiui, atskirų asmenų sprendimams dėl investicijų tokioje valstybėje (pavyzdžiui, tais atvejais, jei matyti, kad valstybė netinkamai užtikrina nuosavybės apsaugą arba valstybėje vyksta sistemingi teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimai).
Kita vertus, Konvencijos sistemoje yra ir formalesni tarptautinių sankcijų taikymo mechanizmai. Pirma, valstybei netinkamai vykdant EŽTT sprendimą Ministrų Komitetui gali būti siūloma priimti rezoliuciją. Tokia rezoliucija reiškia, kad valstybė nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės Europos Taryboje. Antra, išskirtiniais atvejais galima taikyti Konvencijos 46 straipsnyje numatytą pažeidimo procedūrą, kurios pagrindu Ministrų Komitetas, manydamas, kad valstybė atsisako vykdyti sprendimą byloje, kurios šalis ji yra, oficialiai įspėjęs tokią valstybę ir priėmęs sprendimą dviejų trečdalių įgaliotų dalyvauti Komitete atstovų balsų dauguma, perduoda EŽTT nagrinėti klausimą, ar valstybė įvykdė savo įsipareigojimą pagal 46 straipsnio 1 dalį. Ši procedūra pirmą kartą pritaikyta 2017 m. gruodžio mėn. Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdyje prieš Azerbaidžaną dėl besitęsiančio valdžios institucijų vengimo užtikrinti besąlyginį opozicijos politiko Ilgaro Mammadovo paleidimą į laisvę po to, kai 2014 m. EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimus jo byloje.
Lietuvos situacija vykdant EŽTT sprendimus
Šiuo metu Europos Tarybos Ministrų Komitetas atlieka EŽTT sprendimų, kuriuose konstatuotas bent vienas Lietuvos Konvencijos pažeidimas, vykdymo priežiūrą 27 bylose. 3 lietuviškose bylose yra taikoma sustiprinta priežiūra: tai (i) byla L. prieš Lietuvą dėl teisės spragos, nepriėmus Civiliniame kodekse numatyto lyties pakeitimo įstatymo, (ii) Paksas prieš Lietuvą dėl nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio draudimo būti renkamam parlamento nariu ir (iii) Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą dėl veiksmingos galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo neužtikrinimo nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tikėtina, kad artimiausiu metu sustiprinta vykdymo priežiūra bus taikoma dar vienoje byloje – jau minėtoje Abu Zubaydah prieš Lietuvą dėl Konvencijos pažeidimų Lietuvai bendradarbiavus JAV Centrinės žvalgybos valdybos vykdytoje slaptoje „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje.
Įdomu, kad vien per 2018 m. (iki spalio 12 d.) EŽTT sprendimų vykdymo priežiūra buvo pabaigta 13 lietuviškų bylų. Bylų vykdymo procesas gali pareikalauti tiek įvairiapusių individualių priemonių (pavyzdžiui, bylos Cudak prieš Lietuvą vykdymas dėl bylos specifiškumo ir aiškiai EŽTT sprendime pateiktos nuorodos reikalavo nacionalinio proceso atnaujinimo pareiškėjos byloje po Konvencijos pažeidimo konstatavimo), tiek sudėtingų bendrųjų priemonių (pavyzdžiui, bylos Varnas prieš Lietuvą vykdymo dalimi buvo bendrosios priemonės – atitinkami Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymų pakeitimai).
Svarbu pažymėti, kad apskritai EŽTT savo sprendimuose per pastaruosius du dešimtmečius pradėjo teikti konkrečius su individualiosiomis priemonėmis susijusius nurodymus valstybėms. Taip EŽTT siekia nutraukti Konvenciją pažeidžiančius valstybės veiksmus ir grąžinti pareiškėją į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kartu atsirado ir vadinamoji pilotinių sprendimų procedūra, kuria siekiama prevenciškai spręsti sisteminę ar struktūrinę problemą Konvencijos požiūriu – tai įrankis EŽTT nustatyti bendrąsias priemones, kurių turėtų imtis valstybė.
Kelios įžvalgos Abu Zubaydah bylos klausimu
Įdomus EŽTT nustatomų priemonių pavyzdys – aktuali ir rezonansinė EŽTT byla Abu Zubaydah prieš Lietuvą. Šioje byloje EŽTT Lietuvai nustatė konkrečias individualias priemones, kurių reikia imtis. EŽTT pažymėjo, kad Konvencijos 46 straipsnio pagrindu Lietuvai kyla pareiga imtis individualiųjų priemonių, siekiant pažeistų pareiškėjo teisių atkūrimo. Pirma, atsižvelgiant į dabartinę pareiškėjo padėtį, kreipiantis į JAV valdžios institucijų atstovus, siekiant pašalinti ar bent jau, kiek įmanoma, sumažinti pareiškėjo patirtų Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimų sukeltus padarinius. Antra, EŽTT požiūriu, turi būti neatidėliotinai imtasi būtinų aktyvių veiksmų Lietuvoje vykdomame ikiteisminiame tyrime: ikiteisminis tyrimas turi būti užbaigtas kaip įmanomai greičiau, nustačius, kiek tai įmanoma, pareiškėjo atvykimo, laikymo ir išvykimo iš Lietuvos aplinkybes, kurios leistų, kiek tai pagrįsta, nubausti atsakingus asmenis.
Tad be pareigos sumokėti pareiškėjui priteistą kompensaciją, EŽTT aiškiai identifikavo dar dvi sprendimo vykdymo kryptis: diplomatines priemones ir ikiteisminio tyrimo vykdymą. Čia svarbu pažymėti du svarbius aspektus. Pirma, šio, kaip ir kitų EŽTT sprendimų vykdymas turi atitikti nacionalinę teisę. Antra, sprendimų vykdymo priežiūrą šioje byloje atliksiantis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne tik stebės Lietuvos veiksmus, bet ir aktyviai dalyvaus sprendimo vykdymo procese, prireikus, inicijuodamas viešus debatus žmogaus teisių posėdyje, priimdamas sprendimus, skatindamas valdžios institucijas, teikdamas ekspertinę pagalbą ar kitaip bendradarbiaudamas.
Apibendrinant norėtųsi pažymėti, kad EŽTT sprendimų vykdymas yra neatsiejamas nuo bendrų visų valdžios institucijų pastangų. Kiekviena byla reikalauja didelio dėmesio. Lietuvos situacija, nors ir nėra paprasta, ypač atsižvelgiant į sustiprintoje priežiūroje esančių bylų probleminius aspektus, kartu atskleidžia potencialą daugelyje bylų, sutelkus valdžios institucijų pastangas, pabaigti priimtų EŽTT sprendimų vykdymą.
Dr. Donatas Murauskas yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentas. Šiame komentare išsakoma asmeninė autoriaus nuomonė.
