D. Barysė. Konfliktinės skyrybos ir smurtas po išsiskyrimo

Veikiausiai visi esame girdėję bent vieną iš šių frazių: „Tu išėjai ir tai įžeidė jo vyrišką savimeilę“, „Ji įsižeidusi kaip moteris“, „Jai reikia laiko nusiraminti“, „Aišku, kad ji pyksta, nes išėjai pas kitą“. Tokiais paaiškinimais bandome suprasti po išsiskyrimo kylantį priešiškumą. Išsiskyrimas gali sukelti pyktį, sielvartą, pavydą ar neteisybės jausmą. Tačiau vertinant elgesį svarbu nustatyti, ar žmogus siekia išspręsti konkretų nesutarimą, ar sistemingai riboja buvusio partnerio savarankiškumą ir kelia grėsmę jo saugumui.

Žmogaus išgyvenamas skausmas ir jo elgesys yra skirtingi vertinimo objektai. Šeimos teisės specialistui būtina atskirti smurtą nuo nesmurtinio abipusio konflikto: nuo šio vertinimo priklauso bendravimo su vaikais tvarka, apsaugos priemonių poreikis ir tiesioginio šalių kontakto saugumas.

Smurtas po išsiskyrimo

Smurtas po išsiskyrimo (angl. post-separation abuse) – tęstinis, sąmoningas buvusio partnerio bauginimo ir kontrolės elgesio modelis, kuriame pasitelkiamos teisinės procedūros, ekonominis smurtas, manipuliavimas vaikais, buvusio partnerio izoliavimas, diskreditavimas ir persekiojimas (Spearman et al., 2023). Jo esmė – pasikartojantis kito žmogaus autonomijos ribojimas. Tai gali būti prievartinės kontrolės (angl. coercive control) tąsa: nutrūkus bendram gyvenimui, keičiasi priemonės, kuriomis siekiama veikti buvusio partnerio sprendimus.

Išsiskyrimas kai kuriais atvejais tampa smurto pradžios, sustiprėjimo ar jo formos pasikeitimo laikotarpiu. Brownridge (2006) tyrimų apžvalgoje išskyrė galimus smurtinio elgesio motyvus: išlaikyti ir / ar atkurti kontrolę, priversti atnaujinti santykius arba nubausti už išėjimą. Buvęs partneris tampa mažiau pasiekiamas, savarankiškai priima sprendimus ir gali nebevykdyti jam primestų reikalavimų. Pavyzdžiui, tikrai girdėtas – „nenoriu, kad su mano vaikais leistų laiką nauja buvusio vyro draugė“ – gali virsti į grasinimą pasiimti vaikus, jei kartu bus ir naujoji draugė. Taip pat galima pastebėti tam tikrą elgesio nenuoseklumą – nuo ilgų neapykantos kupinų laiškų, kaip „sugriovei šeimą“ iki kvietimo kartu vakarieniauti ar kitaip šeimyniškai leisti laiką. Vis tik šių motyvų negalima preziumuoti – pavienis neadekvatus elgesio momentas nebūtinai reiškia tęstinį smurtą po išsiskyrimo – konkrečiu atveju būtina vertinti elgesio visumą ir faktinius įrodymus.

Vienas iš svarbiausių smurto po išsiskyrimo elgesio motyvų – grėsmė prarasti valdžią ir kontrolę. Ankstesnė kontrolė gali padėti atpažinti smurtą po išsiskyrimo, net kai fizinio smurto anksčiau santykiuose nebuvo nebuvo. Crossman ir kolegų (2016) tyrime fizinio smurto nepatyrusios, bet prievartinę kontrolę (angl. coercive control) išgyvenusios motinos taip pat nurodė baimę, priekabiavimą ir grėsmę po išsiskyrimo. Todėl teiginys „gyvenant kartu nesmurtavo“ reikalauja patikslinimo: ar nebuvo fizinių užpuolimų, ar taip pat nebuvo bauginimo, izoliavimo bei autonomijos ribojimo?

Smurto ir nesmurtinio abipusio konflikto skirtumai

Nesistebime konfliktinėmis skyrybomis – skyrybų metu neretas vienu ar kitu būdu išreiškia savo apmaudą, pyktį ar kitus jausmus ne visai adekvačiu būdu ir / arba pasinaudodamas teisinėmis priemonėnis –“tai ji mane paliko, kodėl turėčiau ką nors daryti”, “aš pradėjau jo neapkęsti, nes jis išėjo pas kitą”, ir pan. Tiek teismuose, tiek kitose institucijose, kurios įtraukiamos į šeimų bylas vyrauja požiūris, kad “kalti abu” – konfliktas a priori laikomas abipusiu. Abipusiai kaltinimai neparodo, ar abi šalys turi panašias galimybes atsisakyti reikalavimų ir saugiai ginti savo interesus.

Smurtą nuo nesmurtinio konflikto padeda atskirti elgesio funkcija, galios santykis, pasikartojimas ir poveikis. Konfliktas gali būti intensyvus ir užsitęsęs, o kontrolė – vykdoma ramiai, formaliai teisėtomis priemonėmis. Todėl balso tonas, emocingumas ar skundų skaičius atskirai nėra pakankami kriterijai.

Toliau pateikiamos orientacinės abipusio konflikto ir smurto po išsiskyrimo diferenciavimo. Jos apibūdina galimas tendencijas, o ne visiems atvejams būdingus požymius.

Svarbu – lentelė yra orientacinė, ne validuota vertinimo priemonė. Nei savęs vadinimas auka, nei priešpriešinis kaltinimas savaime nepatvirtina apgaulės. Esminis vertinimo objektas – veiksmų seka, jų pagrįstumas, poveikis ir tai, ar jie sudaro pasikartojantį bandymų kontroliuoti buvusį partnerį elgesio modelį.

Galios santykio vertinimas nepriklausomai nuo lyties

Lyčių stereotipai gali iškreipti individualų vertinimą: moteris iš anksto laikoma kerštinga, vyras – automatiškai smurtautoju, motinystė sutapatinama su saugumu, o tėvystė – su grėsme. Nė viena iš šių prielaidų nepakeičia įrodymų apie konkretų elgesį. Nukentėjusiojo ar smurtaujančio asmens lytis neturi lemti skirtingų įrodymų vertinimo standartų.

Visuomeninė lyčių nelygybė ir konkretaus santykio galios dinamika yra susijusios, tačiau netapačios. Pajamos ir fizinė jėga yra reikšmingi ištekliai, bet kontrolės galimybių gali suteikti ir prieiga prie vaiko, informacijos sulaikymas ar galimybė sukelti kitam teisinių bei finansinių pasekmių. Vertinant galią būtina nustatyti, kokius išteklius asmuo faktiškai naudoja ir kaip tai riboja kitą šalį.

Aukštas išsilavinimas ir socioekonominis statusas nėra pakankami kriterijai spręsti apie smurtą ar jo nebuvimą. Profesinis autoritetas ir dalykiškas bendravimas neturėtų užgožti duomenų apie grasinimus, ribų pažeidimus ar naudojimąsi vaiku spaudimui – viešai demonstruojamas rūpestingumas gali egzistuoti kartu su vaiką bauginančiu elgesiu.

Pagrindinės smurto po išsiskyrimo rūšys

Kelios smurto formos gali pasireikšti kartu. Toliau pateikiami elgesio pavyzdžiai, kuriuos reikia vertinti pagal jų kontekstą, pasikartojimą, kontroliuojantį poveikį ir sukeliamą žalą (Douglas, 2018; Spearman et al., 2023, 2025). Vien skundo pateikimas, ginčas dėl gydymo ar bendravimo laiko pakeitimas savaime neįrodo smurto. Kita vertus, pavienis fizinis užpuolimas ar grasinimas gali būti smurtas ir nesant nustatyto tęstinės kontrolės modelio.

Veiksmų pateisinimas ar prisistatymas nukentėjusiuoju savaime neįrodo manipuliavimo. Labai svarbu vertinti ne tik konkrečius veiksmus, bet ir jų kontekstą, pasikartojimą ir pasekmes. Vienas veiksmas gali apimti kelias smurto formas; fiziniam ar seksualiniam smurtui nustatyti pasikartojimas nėra būtinas.

Svarbu atskirai paminėti ir institucijų reakcijos sukeliamą žalą –  ji atskiriama nuo buvusio partnerio naudojimosi institucijomis kontrolei tęsti. Neretu atveju instuticijos menkai padeda aukai, kadangi susitarimai ar pokalbiai su smurtaujančia puse paprasčiausiai neveikia. Net ir konfliktinių skyrybų atvejais specialistai gali stokoti žinių apie po išsiskyrimo taikomą smurtą – pvz., skatinti smurto auką savyje ieškoti priežasčių, kodėl jis ar ji patiria smurtą, kaip įtikti smurtaujančiai pusei, kad bauginimas, diskreditavimas, manipuliacijos vaikais ir kitoks smurtavimas liautųsi.

Identifikavus bandymus nubausti buvusį partnerį, kontrolės motyvus, pasikartojantį bauginimo, diskreditavimo, manipuliavimo vaikais ar pan. elgesį, svarbu suprasti, kad patenkinti smurtaujančio asmens be žalos aukai nelabai įmanoma. Todėl teisinės ir kitos priemonės turėtų būti pasitelkiamos vaikų, jei tokie yra, poreikiams ir aukos saugumui užtikrinti.

Reikšmė šeimos teisės praktikai

Visi turi teisę pykti, jaustis įskaudinti ar įžeisti, tačiau jausti yra viena, o pasirinkti elgesį – kita. Toliau pateikiamos psichologinės gairės, kaip naviguoti teisinius procesus smurto po išsiskyrimo atvejais.

Faktinė informacija apie santykius prieš skyrybas. Jau pirmųjų susitikimų su klientu metu svarbu įvertinti faktinę santykių istoriją, įskaitant fizinio, psichologinio, ekonominio ir kt. smurto apraiškas ir tokio elgesio tendencijas – tai gali padėti laiku atpažinti ir tinkamai reaguoti smurto atvejais ir tuo pačiu atskirti, kada tai nėra smurtas po skyrybų. Tai gali padėti tinkamai išsigryninti tiek strategiją, tiek pasirinkti taktinius veiksmus, padėsiančius atsižvelgti į atstovaujamojo ir, ypač, jo vaikų geriausius interesus.

Bendradarbiavimas tarp šalių. Normalu skyrybų pradžioje ieškoti bendrų sprendimų ir susitarimų, tačiau smurto po išsiskyrimo atvejais pastangos kalbėtis ir susitarti išnaudojamos smurtui ir skyrybų procesui vilkinti. Todėl svarbu atidžiai vertinti šalių reakcijas į bandymus rasti bendrus sprendimus – ar po pasiūlymo adekvačiame laikotarpyje pateikiamas konstruktyvus atsakymas ir tolesni pasiūlymai, ar randasi nauji, kartais ir keisti reikalavimai. Svarbu nevertinant pavienės reakcijos laiku atpažinti smurtavimą, jei tai vyksta.

Šalių tiesioginio kontaktavimo mažinimas. Ir abipusio konflikto be smurtinio elgesio tendencijų atvejais, siekiant neeskaluoti konflikto, gali būti rekomenduojama riboti šalių tarpusavio komunikavimo šaltinius ir klausimus. Pavyzdžiui, el. laiškais ar sms žinutėmis komunikuoti klausimais dėl vaikų; el. laiškais – dėl turto pasidalijimo. Vaikų perdavimą vykdyti be tiesioginio kontakto – dažnu atveju tai yra į ugdymo įstaigą atveža vienas iš tėvų, pasiima kitas.

Aiškios ribos. Kadangi smurtas po išsiskyrimo apima ir persekiojimą – labai svarbu aiškiai raštu iškomunikuoti, kad santykis yra nutrauktas, nesileisti į pokalbius apie santykius, nepriimti kvietimų kartu pietauti ar vakarieniauti ir pan. Smurto po išsiskyrimo atveju motyvaciją susigrąžinti kontrolę ar nubausti už išsiskyrimą didina emocingi atsakymai – verta taikyti pilko akmenėlio (angl. gray rock) strategiją neatskleidžiant asmeninės pažeidžiamos informacijos.

Konkretūs susitarimai. Būtų svarbu vengti neapibrėžtų susitarimų, kurie reikalauja nuolatinio tarpusavio susiderinimo, pvz., vietoje pasiimsiu vaiką sekmadienį – vaikas su motina / tėvu leidžia laiką sekmadieniais iki 19 val. ir į namus atgal į pristato motina / tėvas, kad sumažėtų galimybės vengti ir vilkinti sprendimus. Sprendimų kokybę padėtų vertinti ir tai, ar jie sumažina galimybes tęsti kontrolę – ar bendravimo tvarka aiški, ar vaikų perdavimas saugus, ar procesas nesukuria nereikalingo tiesioginio kontakto.

Dokumentavimas. Rekomenduojama fiksuoti visą komunikaciją bei kitus veiksmus. Pasaulyje jau radosi programėlių, kurios padeda dokumentuoti ir stebėti teismo procesą, įtraukti savo advokatą, turėti vienoje vietoje visus faktinius įrodymus (susirašinėjimus, susitikimų informaciją ir kt.).

Susitelkimas į vaikų poreikius. Kadangi smurto po išsiskyrimo atvejais vaikais gali būt manipuliuojama siekiant įskaudinti, kontroliuoti, bausti ir kitaip kenkti buvusiam partneriui, vaikai patiria psichologinę žalą. Sutelkiant dėmesį į tai, kaip geriausiai gali būti tenkinami vaikų poreikiai, keičia ne tik komunikacijos, bet ir situacijos sprendimo, teismo bei kitų institucijų kryptį nuo „abu čia daro nesąmones“ prie „kaip galima padėti vaikams“.

Kerštavimas naudojantis teisinėmis priemonėmis. Tam tikros socialinės normos ne tik iš dalies palaiko, bet ir pateisina teisinių procedūrų naudojimą kerštui prieš buvusį partnerį. Rekomenduojama išlaikyti profesinę etiką ir neįsitraukti į tokį teisinių procedūrų panaudojimą, net jei kerštaujančio partnerio pyktis ar apmaudas asmeniškai atrodo pagrįsti ir suprantami. Svarbu atskirti ir pačiam, ir klientui kylančius jausmus nuo elgesio – pravartu turėti kontaktus psichikos sveikatos specialistų, pagalbos grupių ir įstaigų, dirbančių šioje srityje.

Dr. Dovilė Barysė yra psichologė, savopuseje.lt