LAT apie civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumus

Sutuoktiniai nuteisti už tai, kad užvaldė didelės vertės turtą. Jie šešiems mėnesiams suteikė nukentėjusiajai 24 000 Lt (6950,88 Eur) dydžio paskolą ir siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą, piktnaudžiaudami nukentėjusiosios pasitikėjimu, įtikino pastarąją vietoj buto įkeitimo sutarties sudaryti apsimestinę šio buto pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta notarų biure. Pasirašius ją, nukentėjusioji buvo įtikinta, kad, grąžinus paskolą, ši buto pirkimo–pardavimo sutartis bus nutraukta. Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre nuosavybės teise vieno iš sutuoktinių vardu. Nukentėjusiajai grąžinus paskolą pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, apie tai jai taip pat nebuvo pranešta. Po kurio laiko sutuoktiniai tęsdami nusikalstamą veiką iš trečiojo asmens trims mėnesiams pasiskolino 30 000 Lt (8688,60 Eur). Pas notarą paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė (sudarė sutartinės hipotekos sutartį) jiems nuosavybės teise nepriklausantį butą. Sutuoktiniui negrąžinus 30 000 Lt (8688,60 Eur) paskolos, įkeistas butas buvo parduotas iš varžytynių. Nukentėjusiajai buvo padaryta 27 700 Eur žala.

Dabartinis buto savininkas, įsigijęs turtą iš varžytynių, kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš dalies patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti jai butą natūra. Kaip tvirtino kasatorius, jis butą įsigijo sąžiningai iš viešųjų varžytynių. Nei šioje, nei kitose bylose nebuvo nuginčytas hipotekos sandoris ar turto pardavimo iš varžytynių aktas. Taip pat byloje ne tik kad nebuvo nagrinėjamas jo sąžiningumo (nesąžiningumo) klausimas, tačiau jis apskritai nebuvo įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas ir byloje dalyvavo kaip liudytojas, o nurodytu teismo sprendimu jam buvo sukelti civiliniam atsakovui būdingi materialieji teisiniai padariniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nukentėjusiajai buvo priteistas būstas natūra, ir šią dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Mišri teisėjų kolegija nustatė, kad teismai nesivadovavo ankstesne LAT praktika, kurioje yra aptarta, kad nustačius, kad iš nusikalstamos veikos kaltinamasis gavo turto, o kiti asmenys patyrė turtinės žalos, turi būti sprendžiamas žalos priteisimo iš nuteistojo klausimas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu) grąžinti nukentėjusiajai butą natūra, padarė dabartinį buto savininką materialiai atsakingą už sutuoktinių neteisėtus veiksmus, kam nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pasak teisėjų kolegijos, net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti butą grąžintinu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytomis sąlygomis), butas turėtų būti grąžintas savininkui, t. y. asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teisę į šį butą teismo sprendimo priėmimo metu.

Kaip nurodė kasacinės instancijos teismas, pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 108 straipsnį, teismas, spręsdamas dėl daikto grąžinimo, negali spręsti nuosavybės teisės priklausymo. Šios normos nereglamentuoja nuosavybės teisės įgijimo, o reguliuoja daikto faktinį grąžinimą (perdavimą) savininkui, t. y. grąžinant daiktą perduodamas tik daikto valdymas savininkui, bet pagal šioje normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą nesprendžiamas teisės į daiktą nuosavybės klausimas.

Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismui nesant teisinio pagrindo nusprendus grąžinti butą natūra nukentėjusiajai, buvo paneigta dabartinio buto savininko nuosavybės teisė. „BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį tik dėl žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), kuris negali būti aiškinamas kaip reikalavimas grąžinti daiktą natūra. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl pasitaiko atvejų, kai civilinis ieškinys suformuluojamas netiksliai, nepasinaudojama galimybe suformuluoti alternatyvius reikalavimus. Tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo jo nenagrinėti, nes įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą, todėl nustačius teisines ar faktines kliūtis, trukdančias nagrinėti ieškinį pagal jame suformuluotus reikalavimus, teismas, įvertinęs bylos situaciją, gali siūlyti tikslinti pareikštą ieškinį bei spręsti jį, užtikrindamas teisiamojo teisę į gynybą, tinkamą procesą“, – konstatavo mišri išplėstinė teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra vienas iš būdų dėl nusikaltimo padarytai žalai atlyginti, o jo įgyvendinimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškai atlikto ikiteisminio nusikaltimo tyrimo, kur visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės. „Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę. Civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tai suteikia civiliniam ieškovui geresnes galimybes ginti savo teisėtus interesus. Ieškinio dalyką įrodinėja kompetentinga institucija, kuri tiria nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškovas gali panaudoti visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant civilinį ieškinį. Pripažintina, kad pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo proceso taisykles teismas bylą nagrinėja neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikštų civilinių ieškinių ribų, tačiau nustatęs juridinius faktus, neleidžiančius spręsti civilinį ieškinį pagal jame pareikštus prašymus, vadovaudamasis aptarta aktyvaus teismo funkcija bei atsižvelgdamas į bylos situaciją, gali siūlyti tikslinti pareikštą ieškinį bei spręsti jį, užtikrindamas teisiamojo teisės į gynybą, tinkamą procesą principų įgyvendinimą“, ­– nurodoma nutartyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos ypatumus, susijusius su civilinio ieškinio pareiškimu ir jo nagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu) grąžinti butą natūra, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir tai sutrukdė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija