L. Burneikaitė. Teisinės krionikos problemos
Nuo neatmenamų laikų žmonės ieškojo ilgaamžiškumo paslapties. Kai kurių autorių teigimu, pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang mirė išgėręs gyvsidabrio tabletę, manydamas, kad tai suteiks amžiną gyvenimą[1]. Viduramžių alchemikai tikėjo, jog gali būti sukurtas gyvybės eliksyras[2], o kai kurių istorikų nuomone, ispanų keliautojas Juan Ponce de León XVI a. atrado Floridą ieškodamas Jaunystės fontano[3].
1962 metais amerikiečių akademikas Robert Ettinger publikavo knygą The Prospect of Immortality (liet. Nemirtingumo perspektyva), kurioje pirmąkart pristatyta krionikos (angl. cryonics) idėja. Pasak autoriaus, užšaldytas po mirties žmogus ateityje galėtų būti atgaivintas, pasitelkus medicinos ir kitų mokslų laimėjimus[4]. Nors pastaroji idėja skamba lyg iš mokslinės fantastikos, vis dėlto pasaulyje jau egzistuoja įmonės, teikiančios krionikos paslaugas. Pasak kai kurių autorių, 1967 m. amerikiečių psichologijos profesorius James Bedford tapo pirmuoju asmeniu, kuriam buvo atlikta viso kūno krioprezervacija[5]. Pastebėtina, kad krionikos paslaugoms pasaulyje besivystant atsiranda ir įvairių su šiuo procesu susijusių teisinių dilemų.
Šioje publikacijoje autorė pristatys teisinių problemų pavyzdžius, identifikuotus analizuojant publikacijas duomenų bazėje „Web of Science“ 2025 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, studentų vasaros praktikos metu, kurią organizavo Lietuvos mokslo taryba.
Kas yra krionika (angl. cryonics)?
Žodis „krionika“ moksliniuose straipsniuose dažnai minimas kaip sinonimas žodžiui „krioprezervacija“. Pastebėtina, kad, krioprezervacija dažniausiai apibūdinama kaip – biologinių medžiagų (ląstelių, audinių, organų) užšaldymas labai žemoje temperatūroje, taip išsaugant jų struktūrines savybes ilgam laikui[6]. Tuo tarpu krionika yra siauresnė sąvoka – tai kūnų užšaldymas ir laikymas po mirties, remiantis prielaida, kad ateityje bus įmanoma prikelti (atgaivinti) asmenį naudojant pažangias medicinos technologijas[7]. Šių procesų negalima tapatinti su įprastiniu biologinio organizmo užšaldymu, nes krioprezervacijos metu organizmas pasiekia gerokai žemesnę nei užšalimo temperatūrą (-196° C).
Panašiai krionika apibrėžiama ir lietuvių kalba. Kaip minima Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, krionika (gr. kryos – ledinis šaltinis) – tai žmogaus arba gyvūnų ar jų kūno dalių užšaldymas skystajame azote, siekiant sustabdyti fizinį irimą[8]. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne krionika apibrėžiama kaip žmonių ar gyvūnų palaikų užšaldymas ir saugojimas žemoje temperatūroje, tikintis, kad ateityje jie galės būti atgaivinti[9].
Neretai mokslinėje literatūroje taip pat išskiriama sąvoka „neurokrionika“ (angl. neurocryopreservation) pastarąją apibrėžiant kaip žmogaus galvos užšaldymą su tikslu vieną dieną šį asmenį prikelti. Ši praktika grindžiama teorija, jog svarbiausia informacija apie žmogų glūdi jo smegenyse, todėl manoma, kad užšaldžius vien galvą, ateityje būtų įmanoma atkurti asmenį. [10]
Dažniausiai krionikos procesas apibūdinamas išskiriant kelis etapus. Mokslinėje literatūroje minima, kad pastarasis turi būti pradėtas kuo greičiau po to, kai asmuo paskelbiamas mirusiu.[11]. Po asmens mirties dirbtinai palaikomas jo širdies ir plaučių darbas, kūnas atšaldomas ledu[12]. Į kraujotakos sistemą suleidžiamas specialus skystis, kuris nesikristalizuoja[13]. Individas atšaldomas iki -196° C temperatūros. Kūnas laikomas metalinėje vakuuminėje kapsulėje, šaldomas naudojant skystą azotą. Kapsulė nenaudoja elektros energijos ir užtikrina ilgalaikį kūno išsaugojimą[14]. Iki šiol nei vienai krionikos organizacijai nepavyko atgaivinti krioniškai užšaldyto individo. Tačiau krionikos šalininkų teigimu nanotechnologijos ir kitos mokslo naujovės galbūt suteiks plačias galimybes tą padaryti ateityje[15]. Viso kūno kriopreservacija kainuoja apie 200 tūkstančių dolerių, o galvos užšaldymas – 80 tūkstančių dolerių[16].
Kaip teigia Mullock ir Romanis neretai kyla klausimas kaip vadinti asmenis, kuriems buvo atliktas krioninis užšaldymas. Krionikos paslaugas teikiančios įmonės tokius asmenis laiko „pacientais“, traktuoja juos kaip laikinoje, tarsi komos būsenoje esančius asmenis. Tuo tarpu medicininiu ir teisiniu požiūriu šie žmonės yra mirusieji[17]. Nors mokslinėse publikacijose nepateikiama tikslių duomenų apie krioniškai užšaldytų asmenų skaičių pasaulyje, kai kuriais atvejais nurodoma, jog jų galėtų būti iki 1000. Taip pat kartais minima, kad šiuo metu pasaulyje keli tūkstančiai asmenų yra sudarę krionikos sutartis dėl užšaldymo ateityje[18]. JAV krionikos organizacijos „Cryonics Institute“ duomenimis, tarp asmenų, sudariusių sutartis dėl krionikos procedūros su šia organizacija, yra ir vienas Lietuvos gyventojas[19].
Įdomu ir tai, kad krionikos organizacijos siūlo užšaldymo paslaugas žmonių augintiniams. Kadangi užšaldymas atliekamas iškart po gyvūno eutanazijos, toks procesas kartais apibūdinamas, kaip lengviau suvaldomas, kadangi nereikia budėti laukiant natūralios augintinio mirties, o krionikos procedūra vyksta iš anksto suplanuotu metu. Augintinio krioninio užšaldymo kaina priklauso nuo augintinio dydžio ir vyrauja nuo 16 iki 80 tūkst. dolerių[20].
Nors dauguma krionikos organizacijų veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, tokios paslaugos teikiamos ir kitose šalyse, pavyzdžiui Rusijoje[21], Kinijoje[22]. 2024 metais pirmąjį savo „pacientą“ užšaldė Australijoje veikianti krionikos įstaiga[23], o Vokietijoje įsikūręs krionikos startuolis pirmąjį užšaldymą atliko 2023 metais[24]. Akivaizdu, kad krionikos paslaugos tampa vis populiaresnės, o jas teikiančios organizacijos steigiamos įvairiose pasaulio valstybėse.
Stichinės nelaimės, karas ar politiniai neramumai (force majeure) gali lemti krionikos proceso nutrūkimą. Šiame kontekste įdomu pažymėti, kad Alcor krionikos organizacija veikia Arizonoje, Scottsdale mieste. Šis miestas pasirinktas pasirinktas sąmoningai, dėl žemos stichinių nelaimių rizikos, mažo nusikalstamumo, gerų oro salygų ir lengvos oro uosto prieigos[25].
Publikacijoje nagrinėtų straipsnių atranka
Kaip minėta, šiai analizei atlikti buvo naudojama WebOfScience duomenų bazė. Naudojantis Advanced Search funkcija įvedus raktinį žodį „cryonics“ gautas 61 įrašas. Nustačius pastarųjų dešimties metų laikotarpį (2015–2025) liko 44 tyrimui aktualūs įrašai. Pasirinkus mokslo sritis aktualiausias teisinei analizei, t.y. „Governmental Law“ ir „Legal Medicine“ įdentifikuoti 5 analizei aktualūs šaltiniai, t. y. 4 moksliniai straipsniai ir 1 knygos recenzija. Atmetus knygos recenziją kokybinei analizei palikti 4 moksliniai straipsniai, kurie sudaro šios publikacijos pagrindą. Svarbiausia informacija apie šiuos šaltinius pateikiama lentelėje žemiau. Daugiausia remtasi didžiausią citavimo vidurkį turinčiu straipsniu. Paminėtina, kad peržiūrėta ir lietuviška duomenų bazė eLABa[26]. Paieškai buvo naudoti raktiniai žodžiai „cryonics“, „krionika“ ir „kriokonservavimas“, „krioprezervacija“, vis dėlto, tyrimui aktualių šaltinių ieškant pagal minėtus raktinius žodžius nenustatyta.
Pastebėta, kad analizuotose straipsniuose minėtos su krionika susijusios teisinės problemos sąlyginai gali būti skirstomos į tris kategorijas: problemos kylančios prieš krionikos procedūrą, jos atlikimo metu ir kitos, nesusijusios su konkrečiu etapu. Ką manytina tikslinga aptarti plačiau.
Teisinės problemos kylančios iki krionikos atlikimo
Literatūroje analizuojami pavyzdžiai, atskleidžiantys, kokio pobūdžio teisiniai nesutarimai kyla pasaulyje dar prieš pradedant taikyti krionikos procedūrą. Dažniausiai tokie ginčai kyla dėl mirusio asmens artimųjų nesutarimų, susijusių su jo valios įgyvendinimu – krionikos procedūros taikymu po mirties.
Pirmiausia paminėtina, kad yra bylų susijusių su nepilnamečiais asmenimis.
Pavyzdžiui, 2015 metais Jungtinėje Karalystėje keturiolikmetei JS buvo nustatytas vėžys. Mergaitė pareiškė norą, kad po mirties jai būtų taikyta krionikos procedūra JAV esančioje krionikos organizacijoje „Alcor“. Kaip teigė pastaroji: „Manęs paprašė paaiškinti, kodėl noriu šios neįprastos procedūros. Man tik 14 metų ir aš nenoriu mirti, nors žinau, kad mirsiu. Manau, kad kriokonservavimas suteiks man galimybę būti išgydytai ir atgaivintai net ir po šimtų metų. Nenoriu būti palaidota. Noriu gyventi ilgiau, ir manau, kad ateityje gali būti atrastas vaistas nuo vėžio. Noriu turėti šią galimybę. Tai mano noras.” (angl.: “I have been asked to explain why I want this unusual thing done. I’m only 14 years old and I don’t want to die, but I know I am going to. I think being cryo-preserved gives me a chance to be cured and woken up, even in hundreds of years’ time. I don’t want to be buried underground. I want to live and live longer and I think that in the future they might find a cure for my cancer and wake me up. I want to have this chance. This is my wish.”[27]) Ginčas kilo tarp mergaitės tėvų, kuomet mergaitės motina pritarė dukros pageidavimui, o tėvas paprieštaravo procedūrai. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų teisės priimti sprendimus dėl dukters kūno po jos mirties. Ginčas buvo išspręstas JS ir jos motinos naudai, kuri buvo paskirta vienintele, galinčia priimti sprendimus dėl dukters palaikų. Kaip mini kai kurie autoriai, pagarba mergaitės norams ir jos emocinė gerovė buvo svarbiausi argumentai priimant sprendimą[28]. Be to, tėvo nedalyvavimas dukters gyvenime taip pat buvo svarbus argumentas lėmęs JS ir motinos pergalę teisme. Svarbu ir tai, kad ligoninė, kurioje buvo gydoma JS, buvo pasiruošusi padėti su krionikos procesu ir bendradarbiauti.[29]
Moksliniuose straipsniuose pateikiami ir pavyzdžiai, rodantys, kad teisiniai ginčai kyla ir tuomet, kai siekiama po mirties taikyti krionikos procedūrą pilnamečiams asmenims.
Pilnamečiai ir veiksnūs asmenys gali sudaryti sutartį su krionikos paslaugas teikiančiu subjektu, vis dėlto, tai dar nereiškia, kad procedūra bus atlikta [30]. Pavyzdžiui, tokia situacija kilo po amerikiečių beisbolo žvaigždės Ted Williams mirties. Sūnaus ir vienos iš dukrų iniciatyva buvo įgyvendintas tėvo krioninis užšaldymas, vis dėlto kita dukra pareiškė siekį atlikti kremavimą ir reikalavo grąžinti tėvo palaikus iš krionikos paslaugas teikusios organizacijos. Paraleliai tarp palikuonių vyko teisminis ginčas dėl paveldėjimo. Nors ieškinys vėliau buvo atsiimtas, ši byla iliustruoja, kaip paveldėtojų finansiniai nesutarimai ir prieštaringos nuomonės dėl mirusiojo valios įgyvendinimo gali tapti kliūtimi krionikos procedūros taikymui[31]. Kaip pažymi kai kurie autoriai, kai šeimos narių pozicijos krionikos taikymo klausimu prieštarauja viena kitai, teismas nustato, kuris asmuo turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl asmens palaikų. Jeigu byloje aiškiai įrodytas mirusiojo noras būti užšaldytu, teismas dažniausiai atsižvelgia į tokią poziciją[32].
Teisinės problemos krionikos taikymo procese
Dažniausiai mokslinėje literatūroje aptariamos teisinės problemos, kylančios krionikos procedūros atlikimo etape, susijusios su netinkamu procedūros įgyvendinimu ir žalos atlyginimu.
Pavyzdžiui, Laurence Pilegram atveju, ginčas kilo, kai tarp jo ir krionikos organizacijos buvo sudaryta sutartis dėl viso kūno užšaldymo. Vis dėlto, krionikos paslaugas teikusi organizacija įvykdė neurokrioprezervaciją, t.y. užšaldė tik asmens galvą[33]. Kai kurių autorių teigimu, sutarties dėl krionikos netinkamo įvykdymo atveju galimi tik du gynybos būdai: kainos sumažinimas arba visų sumokėtų lėšų grąžinimas. Reikalavimas įvykdyti sutartį natūra neįmanomas, nes krionikos procedūroje esminis yra laiko aspektas – po mirties laiku neužšaldžius, procedūra praranda prasmę[34]. Pavyzdžiui Pilegram byloje vietoje viso kūno užšaldyta tik galva. Šiuo atveju atrodo teisinga grąžinti kainos skirtumą tarp viso kūno ir galvos užšaldymo procedūrų. Vis dėlto, kaip mini kiti autoriai, viso kūno ir galvos krioprezervacija yra itin skirtingos procedūros ir kvestionuotina ar vien kainos skirtumo grąžinimas yra pakankama kompensacija.[35] Be to, keliamas klausimas, ar neturtinę žalą tokiu atveju galėtų prisiteisti mirusio asmens palikuonys.[36]. Minėtoje byloje, Laurence Pilegram sūnus kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai užšaldyto tėvo kūno. Vis dėlto, 2020‑ais, pastarąsis mirė ir teisminis procesas nutrūko. Pasak kai kurių autorių, šiuo metu esantis teisinis krionikos sutarčių reguliavimas nėra pakankamas, o vartotojai nėra apginami proporcingomis priemonėmis[37]. Vis dėlto, yra ir prieštaraujančių tokiam teiginiui, paminint, kad atsižvelgiant į nedidelį kiekį žmonių pasirenkančių šią procedūrą, šiuo metu esantis reguliavimas yra pakankamas[38], faktinis užšaldytų ir norinčių būti užšaldytais asmenų skaičius kol kas nepateisina reglamentavimo tobulinimo būtinybės[39].
Paminėtinas ir dar vienos įdomios situacijos pavyzdys. 1970-ais metais Dennis ir Terry Harris sudarė sutartį su krionikos organizacija ir užšaldė savo tėvo ir motinos palaikus. Tačiau po penkių metų krionikos organizacija bankrutavo, kūnų laikymo talpa nebuvo tinkamai aprūpinama skystu azotu, todėl kūnai suiro[40]. Šioje situacijoje kai kurie autoriai įžvelgia dar vieną įdomų aspektą – kaip turėtų būti įvertinta žala kai dėl neatliktos krionikos procedūros asmuo prarado galimybę būti atgaivintas ateityje. Mullock ir Romanis teigimu šiuo metu galimybė ateityje prisikelti yra spekuliatyvi, todėl tikriausiai teismai nepriteistų žalos dėl prarastos galimybės prisikelti[41].
Kai kurie autoriai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu sudaromos krionikos sutartys numato ilgalaikį užšaldyto asmens laikymą, tačiau expressis verbis negarantuoja jo atgaivinimo ateityje. Mullock ir Romanis kelia klausimą: kas nutiktų, jei ateityje atsirastų technologinė galimybė prikelti asmenis, tačiau krionikos organizacija nesiimtų jokių veiksmų tam įgyvendinti? Tokioje situacijoje kyla vartotojo išnaudojimo ir apgaulės rizika. Pasak mokslininkų siūlytina į sutartis įtraukti nuostatas, įpareigojančias organizacijas, atsiradus prikėlimo galimybei, imtis veiksmų siekiant ją realizuoti[42].
Kitos teisinės problemos
Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje nagrinėjami ir kiti probleminiai krionikos klausimai, nesusiję su konkrečiais šios procedūros etapais.
Nagrinėtuose straipsniuose svarstoma, kam turėtų būti suteikiamas prioritetas, kai reikalinga atlikti asmens kūno autopsiją[43]. Kaip minėta anksčiau, krionikos procedūra turi būti atliekama kuo greičiau po asmens mirties. Tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui kai mirtis smurtinė, gali būti reikalinga atlikti skrodimą. Tokiu atveju prioritetas teikiamas viešajam interesui – mirties priežasties ir aplinkybių išaiškinimui, todėl krionikos procedūros įgyvendinti nepavyks.
Kai kurie autoriai straipsniuose kelia baudžiamosios atsakomybės klausimus. Pavyzdžiui, kas atsitiktų jei užšaldytas kūnas būtų pagrobtas. Kaip analogiją Mullock ir Romanis pateikia R v Kelly and Lindsay bylą. 1998 m. Anglijoje Anthony-Noel Kelly buvo nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme už kūno dalių vagystę iš Royal College of Surgeons. Nuteistasis, būdamas menininkas, kūno dalis naudojo kaip pavyzdžius formuodamas skulptūras, o vagystėje jam talkino institucijos darbuotojas. Teisme buvo nagrinėjama, ar pavogtas kūno dalis galima laikyti Royal College of Surgeons nuosavybe ir ar Kelly veiksmus galima kvalifikuoti kaip vagystę. Teismas pripažino, kad kūno dalys nuosavybės teise priklausė institucijai, nes jos darbuotojai jas užkonservavo ir modifikavo taip, kad šios įgijo savybių, skiriančių jas nuo įprastų žmogaus kūno dalių[44]. Mullock ir Romanis svarsto, ar ši taisyklė galėtų būti taikoma visam užšaldytam kūnui. Kriokonservavimas – tai ekstremali užšaldymo procedūra, kuri iš esmės pakeičia lavono natūralią būklę. Autorių teigimu, krionika taip pat turėtų būti laikoma radikaliu kūno modifikavimu, dėl kurio jis įgytų nuosavybės objekto statusą[45]. Tokiu atveju užšaldyti kūnai galėtų būti apsaugoti nuo vagystės ar trečiųjų asmenų padarytos žalos. Tačiau kyla klausimas, ar nuosavybės teisė turėtų priklausyti mirusiojo artimiesiems, ar krionikos organizacijai.
Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamas krionikos ir eutanazijos[46] santykis. Kadangi krionikos procedūra turi būti atliekama kuo greičiau po asmens mirties, eutanazija sudarytų sąlygas suplanuoti procesą iš anksto. Tačiau tokia praktika neįmanoma valstybėse, kuriose eutanazija nėra legalizuota. Pavyzdžiui, 1992 m. Kalifornijoje Thomas A. Donaldson siekė teismo pripažinimo, jog turi „konstitucinę teisę“ mirti ir po eutanazijos būti užšaldytas. Pastarasis sirgo vėžiu ir tikėjosi, jog tokia procedūra sustabdys ligos daromą žalą smegenims. Teismas prašymą atmetė, nes tuo metu eutanazija Kalifornijoje buvo neteisėta[47]. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad Donaldson siekė ne mirties, o procedūros, kurios metu užšaldžius smegenis būtų sustabdytas tolimesnis ligos progresavimas ir ateityje padidėtų jo šansai būti sėkmingai prikeltam. Šių autorių nuomone tokia procedūra yra moraliai pateisinama, todėl siūloma tokiai procedūrai vartoti ne „eutanazijos“, o „kriocido“ (angl. cryocide) ar ”krioeutanazijos“ (angl. cryothanasia) terminus[48]. Pasak Moen kriocido arba krioeutanazijos procedūrų pagrindinis tikslas yra ne nutraukti gyvybę, o ją išsaugoti[49]. Remiantis šiuo požiūriu, krioeutanazija galėtų būti įteisinta net ir tais atvejais, kai eutanazija yra nelegali[50].
Kai kurie autoriai pažymi, kad ateityje krionika gali turėti įtakos mirties sąvokos apibrėžimui. Pagal Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą mirties faktas konstatuojamas nustačius negrįžtamai nutrūkusią žmogaus kraujotaką ir kvėpavimą arba smegenų mirtį[51]. Vis dėlto, kai kurių autorių teigimu, mirties sąvoka priklauso nuo tuo metu prieinamų technologijų ir medicinos pažangos[52]. Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius sustojusi širdis reikštų negrįžtamą mirtį, tačiau dabar medikai turi galimybę atgaivinti jos plakimą. Krionikos šalininkų nuomone, mirtis yra procesas, o ne momentinis įvykis – užšaldymas sustabdo šį procesą iki tol, kol bus atrasti būdai gyvybei pratęsti[53]. Moksliniuose šaltiniuose pažymima, kad krionika ir kitos medicinos technologijos ateityje lems ir teisinį mirties sąvokos pokytį[54]. Kaip žinia mirties sąvokos apibrėžimas svarbus dėl daugelio teisinių aspektų. Nuo to priklauso asmens teisinis subjektiškumas, teisių ir prievolių galiojimas, paveldėjimo bei šeimos santykiai, baudžiamosios atsakomybės taikymas ir kt.
Kai kurie autoriai kelia klausimą, ar ateityje prikeltas asmuo būtų laikytinas tuo pačiu asmeniu, koks jis buvo prieš mirtį. Biologine ir medicinine prasme Moen teigia, jog prikeltas asmuo susidarytų iš tų pačių dalelių ir jos būtų išsidėsčiusios panašiai, todėl tikėtina, kad ir tos neuroninės struktūros, kurios užkoduoja asmenybę, mintis, prisiminimus irgi išliktų tokios pat[55]. Tuo tarpu kiti autoriai pabrėžia psichologinį aspektą – krionika gali būti itin radikali patirtis asmens psichikai, dėl kurios gali susiformuoti visiškai nauja tapatybė[56]. Šiame kontekste kyla ir teisinio identiteto klausimų: kaip būtų galima teisiškai „atgaivinti“ asmenį, kuris jau buvo paskelbtas mirusiu? Ar toks asmuo turėtų teisę susigrąžinti iki mirties turėtą turtą[57]? Taip pat neaišku, ar jam būtų taikomas tas pats asmens kodas, ar liktų galioti iki užšaldymo galiojusios prievolės, bei ar būtų galima naudotis tais pačiais tapatybės dokumentais. Sėkmingas užšaldyto žmogaus prikėlimas ateityje galėtų kelti ir kitokių teisinių ir socialinių klausimų. Pavyzdžiui, kas taptų oficialiu prikeltos nepilnametės JS globėju? Kaip prikeltas asmuo prisitaikytų prie pakitusios visuomenės[58]? Tai atviri klausimai, į kuriuos šiuo metu nėra atsakymų.
Kartais minima, kad krionika kelia klausimus dėl tinkamo Žemės išteklių naudojimo. Šiuo klausimu įvairių autorių nuomonės skiriasi. Huxtable teigimu kiti laidojimo būdai yra gerokai ekologiškesnės alternatyvos[59]. Tuo tarpu Shaw teigia, kad toks palyginimas netikslus, nes krionikos tikslas skiriasi nuo kitų laidojimo būdų – siekiama ateityje atgaivinti užšaldytą asmenį[60]. Madanamoothoo ir Schoch mano, jog nenatūraliai prailgintas žmogaus gyvenimas gali padidinti populiaciją ir kelti grėsmę ne tik žmonėms, bet ir kitoms gyvybės formoms[61]. Tuo tarpu Moen teigimu, šias problemas būtų galima spręsti taikant papildomus mokesčius, o visuomenė prisitaikytų prie išaugusio gyventojų skaičiaus[62]. Be to, kai kurie autoriai teigia, kad krionika ir kitos medicinos technologijos gali dar labiau padidinti socialinę atskirtį tarp pasiturinčiųjų ir tų, kurie tokių paslaugų negali įpirkti[63]. Taip pat šiame kontekste kyla klausimas: jei mirtis ir senėjimas taps pagydomais, ar valstybė turėtų finansuoti tokį gydymą[64]?
Apibendrinant tyrimo rezultatus, Web of Science duomenų bazės analizė parodė, kad teisės mokslo srityje krionikos tema nagrinėta vos keliose publikacijose, o dauguma įrašų priskirtini kitoms disciplinoms. Dauguma rastų straipsnių yra palyginti nauji – paskelbti per pastarąjį dešimtmetį. Nors šaltinių kiekis nedidelis, juose minimos krionikos problemos yra susijusios su skirtingom teisės sritim, pavyzdžiui, – civiline ar baudžiamaja teise. Dažniausiai nagrinėjami klausimai susiję su artimųjų nepritarimu krionikos procedūros atlikimui ir žalos atlyginimu.
Komentarą parengė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentė Liepa Burneikaitė. Praktikos vadovė – doc. dr. Justyna Levon. Teksto autorė dėkoja Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrui (MKIC) ir darbuotojai Ievai Litvinavičienei už duomenų bazių pristatymą bei apmokymą jomis naudotis.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą Studentų vasaros praktikos (2025) projektą.
[1] WRIGHT, David Curtis (2001). The History of China. Greenwood. p. 49.
[2] WELTER, Brian (2018). Alchemy against the Antichrist. Jung Journal, 12(3), p. 84.
[3] MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 73.
[4] ROMAIN, Tiffany (2010). Extreme Life Extension: Investing in Cryonics for the Long, Long Term. Medical Anthropology, 29(2), p. 195.
[5] FALCONER, Kate (2024). Cryopreservation and the death of legal personhood. Mortality, 29(4), p. 762.
[6] JANG, Tae Hoon; PARK, Sung Choel; YANG, Ji Hyun ir kt. (2017). Cryopreservation and its clinical applications. Integrative Medicine Research, 6(1), p. 13.
[7] ROMAIN, Tiffany (2010). Extreme Life Extension: Investing in Cryonics for the Long, Long Term. Medical Anthropology, 29(2).
[8] Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/krionika/
[9] Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas: https://ekalba.lt/naujazodziai/krionika?paieska=krionika&i=b486b7c6-3769-47d6-bef7-238fb1839a38
[10] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 5.
[11] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 4.
[12] COHEN, Jeremy (2020). Frozen Bodies and Future Imaginaries: Assisted Dying, Cryonics, and a Good Death. Religions 11(11), 584.
[13] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 4.
[14] Alcor. https://www.alcor.org/
[15] Alcor. https://www.alcor.org/
[16] MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.
[17] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), 6 p.
[18] FALCONER, Kate (2024). Cryopreservation and the death of legal personhood. Mortality, 29(4), p. 762.
[19] Cryonics Institute: https://cryonics.org/member-statistics/
[20] Tomorrow.bio: https://www.tomorrow.bio/pet-cryopreservation
[21] Kriorus: https://kriorus.ru/en
[22] Yinfeng: https://en.yinfenglife.org.cn/
[23] SOMERVILLE, Erin (2024-05-23). Southern Hemisphere’s first cryogenically frozen client at rest in regional New South Wales facility. Australian Broadcasting Corporation [interaktyvus]. https://www.abc.net.au/news/2024-05-23/sydney-man-first-cryogenically-frozen-holbrook-regional-nsw/103879454
[24] Tomorrow.bio: https://www.tomorrow.bio/about-us
[25] Alcor. https://www.alcor.org/
[26] ELABa: https://www.elaba.lt/elaba-portal/
[27] Sprendimas JS byloje: [2016] EWHC 2859 (Fam) Case No: FD16P00526 10 November 2016 https://www.bailii.org/ew/cases/EWHC/Fam/2016/2859.html
[28] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 480.
[29] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 488.
[30] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p 8.
[31] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 10.
[32] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 12.
[33] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 15.
[34] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 17.
[35] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 18.
[36] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 19.
[37] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 17 p.
[38] CONWAY, Heather (2018). Frozen Corpses and Feuding Parents: Re JS (Disposal of Body), Modern law review 81(1), p. 135.
[39] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 494.
[40] SMITH, George P. II (1983). Intimations of Immorality: Clones, Cyrons and the Law. U.N.S.W. Law Journal 6, p. 131.
[41] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 20.
[42] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservation and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 29.
[43] Autopsija – med. lavono skrodimas patologiniams pakitimams ir mirties priežasčiai nustatyti. https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Autopsija
[44] PETRINI, Carlo (2012). Ethical and legal considerations regarding the ownership and commercial use of human biological materials and their derivatives. J Blood Med. 3, p. 89.
[45] MULLOCK, Alexandra ir ROMANIS, Elizabeth Chloe (2023). Cryopreservat
ion and current legal problems: seeking and selling immortality. Journal of Law and the Biosciences 10(2), p. 25.
[46] Eutanazija – lengvas ir neskausmingas žmogaus ar kito gyvūno gyvybės nutraukimas, mirtis. https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/E/eutanazija
[47] POMMER, Robert W. III (1993). Donaldson v. Van de Kamp: cryonics, assisted suicide, and the challenges of medical science. Journal of Contemporary Health & Law Policy 9(1), p. 591.
[48] ANDRADE, Gabriel ir REDONDO, Maria Campo (2023). Cryonics, euthanasia, and the doctrine of double efect. Philosophy, Ethics, and Humanities in Medicine 18(7), p. 6.
[49] MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 680.
[50] MINERVA, Francesca ir SANDBERG, Anders (2017). Euthanasia and cryothanasia. Bioethics. 31, p. 526.
[51] Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas (1997). Valstybės žinios 43-1601.
[52] MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 677.
[53] MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 678.
[54] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 496.
[55] MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 679.
[56] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 486.
[57] CONWAY, Heather (2026-11-30). Is someone reanimated from cryogenic freezing legally dead or alive? And other problems. The Conversation [interaktyvus]. https://theconversation.com/is-someone-reanimated-from-cryogenic-freezing-legally-dead-or-alive-and-other-problems-69514?utm_source=chatgpt.com
[58] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 489.
[59] HUXTABLE, Richard (2017). Cryonics in the Courtroom: Which Interests? Whose Interests? Med Law Rev. 26(3), p. 494.
[60] SHAW, David (2009). Cryoethics: seeking life after death. Bioethics 23(9), p. 518.
[61] MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 75.
[62] MOEN, Ole Martin (2015). The case for cryonics. JOURNAL OF MEDICAL ETHICS 41(8), p. 680.
[63] MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.
[64] MADANAMOOTHOO, Allane ir SCHOCH, Patrice (2024). The quest for the Benjamin Button effect in Silicon Valley: Bioethical and ecological issues posed by the longevity and immortality industry. MEDECINE & DROIT 2024 (187), p. 74.
