E. Šileikis. Vandens motociklai Vilniaus centre: toleravimo klausimai darnaus vystymosi kontekste
Darnus vystymasis – prieš keletą metų VU TF apginta architektės teisininkės Daivos Veličkaitės disertacija.[1] Jos kontekste įsiplieskė disputas nauja tema „radijas girdi: bet kuris sėdantis ant <…> vandens motociklo turėtų suprasti, kad jis gali aptaškyti (paryškinta mano – aut.) kitą žmogų“ tuo aspektu, kad „ten zuja tie vandens motociklininkai <…> jie ten purslus daro, kažkokius triukus bando daryti, <…> visi vaikšto ramiai, nori mėgautis gamta, o turi stebėti įdomų vandens motociklininkų spektaklį“.[2] Ne bet kur, o valstybinės reikšmės vidaus vandenų[3] dalimi esančioje Neries upėje Vilniaus miesto centre.
Žinoma, derėtų žavėtis, kad „analitinė žurnalistika“[4] ir „rimtoji žiniasklaida“[5] 2025 m. balandžio pabaigoje susidomėjo ne garsios dainininkės parduodamo automobilio „Audi A6“ kainos tematika,[6] bet ekologine aktualija „Vilniečių nuostaba dėl Nerimi miesto centre zujančių vandens motociklų“,[7] taigi tuo, ką ne vienas Neries upe šalia Vingio parko besigėrintis vilnietis galėjo pastebėti dar 2024 m. ar net 2023 m. vasarą, ir ką užfiksavo žinomas sostinės fotografas Vincas Alesius šių metų antrą Velykų dieną (!), t. y. 2025 m. balandžio 21 d.: „Vilniaus centre skrieja vandens motociklai: po klausimo, ar tai legalu, pasipylė ir keiksmai“.[8]
Kultinis ekranizuotų 12 kėdžių herojus Ostapas Benderis galbūt pasakytų: „ledas pajudėjo“.[9] Nepaisant to, galėtų susidaryti prieštaringas įspūdis, kad nėra jokio teisinio neaiškumo ar konstitucinio problemiškumo, kadangi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos tinklapyje yra pakankamai išsami „plaukiojimo priemonių atmintinė“, kurioje paaiškinta, kas yra vandens motociklai ir kur yra „plaukiojimo vandens motociklais vietos, laikotarpiai ir sąlygos“.[10] Be to, Vidaus vandenų kelių direkcijos laivybos direktorius „teigia, kad plaukioti vandens motociklais upėse draudžiama, tačiau yra išimčių – jos taikomos valstybinės <…> reikšmės vandens keliams“.[11] Pala, pala, pasakytų radijo laidų virtuozas. Kas (parlamentas ar Andriaus Mamontovo apdainuota „aukščiausioji ministerija“) ir kada ir kuo remiantis bei ko siekiant tas plaukiojimo vandens motociklais valstybinės reikšmės vandens keliuose (Neries upėje Vilniaus centre) uždraudimo išimtis teisiškai sukūrė?
Probleminis diskursas neišvengiamas taip, kaip neišengiamas ypatingo Seimo komiteto pirmininko akcentuojamas moterų pašaukimas atlikti privalomąją karo tarnybą.[12] Jei eismas yra „žmonių, transporto priemonių (automobilių, traukinių, laivų, lėktuvų) judėjimas sausumos, vandens (vidaus ir jūrų) bei oro keliais“ ir „eismo svarbiausi rodikliai yra intensyvumas ir greitis“,[13] tai išeitų, kad vandens motociklų, kaip savaeigių „plūduriuojančių“ vandens transporto priemonių, ir jomis plaukiojančių asmenų pavienio ir ypač komandinio „eismo“ („judėjimo“) daromų zigzagų[14] ir keliamų bangų bei Agnesos Kenešytės-Gricės purslų[15]Neries upėje šalia Vingio parko „svarbiausi rodikliai“ yra ne tiek „intensyvumas ir greitis“, kiek brutalus techninis įsiveržimas į konstituciškai saugomą „natūralią gamtinę aplinką“,[16] specifinis triukšmas (garsinė tarša),[17] perinčių vandens paukščių išgąsdinimas, upe ir jos pakrante besigėrinčių pėsčiųjų ramybėsdrumstimas.
Žinoma, ne visi savaeigėmis vandens transporto priemonėmis plaukiojantys asmenys vienodi. Vieni, lyg nutrūkę nuo grandinės, šėlsta ir nesitveria kailyje, stengdamiesi „išsikrauti“ ir „pasikrauti“ (vadinamojo adrenalino,) kiti ramiai juda tiesiąja kryptimi, nedarydami staigių manevrų. Be to, veikia visuomeninės organizacijos, kurios atsakingai rūpinasi technikos ir gamtos mylėtojų įvaizdžio gerinimu, visuomenės nuomonės formavimu, informacija „apie motociklus ir motociklininkus žiniasklaidoje“.[18] Šiaip sąvokos „vandens motociklai“ ir „plaukiojimas savaeigėmis plūduriuojančiomis vandens transporto priemonėmis“ pakankamai aiškios. Be to, aiškus ežerų, kuriuose tokias sąvokas leidžiama ir draudžiama faktiškai materializuoti, sąrašas (leidžiama tik Galuonų, Daukšių, Didžiulio, Talkšos ežeruose, taip pat Baltijos jūros pakrantėje, Kauno mariose, Elektrėnų mariose, ir, deja, „vidaus vandens keliuose“), tačiau ne upių sąrašas, kuriame tradiciškai buvo ir yra nurodytos, pvz., Nemuno upės dalys Kauno mieste ir rajone ar Prienų rajone, tačiau analogiškai nebuvo ir nėra patikslintos Neries upės dalys Vilniaus mieste ir rajone (žr. toliau).
Jei visi gaminiai ir įrenginiai, kurie neskęsta vandenyje, yra plūduriuojantys ir savaeigiai arba nesavaeigiai (pvz., irkluojamos arba motorinės valtys), tai išeitų, kad įstatymų leidėjui galbūt nederėtų preciziškai tikslinti savaeigių plūduriuojančių vandens transporto priemonių sąvoką vien tik vandens motociklų aspektu. Tačiau visiškas plaukiojimo vandens motociklais upėse, juo labiau valstybės sostinėje, tiesioginio (eksplicitinio) reglamentavimo (vienareikšmio leidimo arba draudimo) nebuvimas parlamento išleistuose įstatymuose – konstitucinė anomalija. Neapkanka vien to, kad sąvoka „vandens motociklai“ buvo ar yra vartojama žemesnės galios teisės aktuose. Ji, pvz., net du kartus atitinkamai vartojama Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. D1-187 „Dėl aplinkosaugos sąlygų plaukioti <…> plaukiojimo priemonėmis <…> aplinkosauginių reikalavimų“,[19] kuriame du kartus nurodyta „Lietuvos vandens motociklų sporto federacija“. Be to, prieš daugiau nei 20 metų priimtu Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-272 „Dėl Vandens motociklo naudojimo tvarkos patvirtinimo“,[20] kuris buvo grindžiamas Susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Vidaus vandenų laivybos taisyklėmis,[21] nustatyta Vandens motociklo naudojimo tvarka susidėjo iš 18 punktų ir juose numatė, be kita ko, tai, kad: aplinkos ministras įsakymais nustato vidaus vandenų telkinius, kuriuose galima plaukioti vandens motociklais (4 p.); vandens motociklai gali plaukioti ne arčiau kaip 500 m nuo pliažų zonos (10 p.); asmenys, plaukiantys vandens motociklu, privalo dėvėti gelbėjimo liemenes (11 p.); naudojantis vandens motociklu, apsauginio rakto lynas turi būti pritvirtintas prie motociklą vairuojančio asmens rankos riešo arba gelbėjimo liemenės (12 p.); „pastebėjus arti plaukiojantį žmogų, vandens motociklo vairuotojas privalo sumažinti greitį iki minimalaus (paryškinta mano – aut.) arba sustoti“ (14 p.). Pastaroji taisyklė, kuri reglamentuoja „arti plaukiojančio žmogaus“ ir artėjimo iki jo „greičio sumažinimo“ situaciją, tarsi siejasi su minėta žiniasklaidos nurodyta šalia Neries einančio aptaškyto žmogaus situacija. Tačiau esmė slypi giliau. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijoje įtvirtintas natūralios gamtinės aplinkos apsaugos principas.[22]
Beje, Valstiečių žaliųjų sąjungos parlamentinio dominavimo laikais medžioklinius lankus ir durklus įteisinęs aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2020 m. gegužės 8 d. pasirašytas įsakymas Nr. D1-268 „Dėl <…> medžioklės <…> taisyklių <…> pakeitimo“[23] susilaukė ekologų ir politinių oponentų tarsi koordinuotai įaudrinto socialinio rezonanso ir personalinių netekčių tuo aspektu, kad kilus skandalui „krito viceministrė“,[24] t. y. buvo priversta pasitraukti gamtos apsaugos ir miškų sektorius kuravusi Rasa Vaitkevičiūtė,[25] nors ji pakankamai įtikinamai pareiškė, kad visa skandalo istorija – „išpūstas reikalas“.[26] Todėl galima stebėtis, kad vėlesnių Seimo politinių daugumų klestėjimo laikais nekilo analogiško skandalo ir politinių netekčių nei dėl netikėtai paaiškėjusios Aplinkos ministerijos teisėkūros[27] aiškinimo apie legalaus gyvenimo Palangos dušinėse galimybes, kurios daugybę metų buvo teisiškai neįmanomos pagal gausybę leidinio „Lietuvos rytas“ žurnalistinių tyrimų,[28] nei dėl minėto Vidaus vandenų kelių direkcijos laivybos direktoriaus (ir Transporto saugos administracijos atstovės) 2025 m. balandyje viešai paaiškinto vandens motociklų toleravimo (nedraudimo) Neries upėje Vilniaus miesto centre, jei plaukiojantys asmenys yra įgiję atitinkamus leidimus („laivavedžio pažymėjimus“). Tačiau galėtų kilti politologinis ir sociologinis arba kitoks tarpdisciplininis klausimas, kada ir kokios institucijos diskreciniu pamaloninimu vandens motociklai nedraudžiami (leidžiami) Neries upėje Vilniaus miesto centre. Koks pareigūnas nusprendė ir kokią atitinkamos Vyriausybės programos nuostatą įgyvendino? Gal nuostatą dėl upių ir vandens paukščių apsaugos? Gal VU TF studentai, kurie gyvena Lazdynuose ar Valakampiuose, pradės plaukioti vandens motociklais į paskaitas Saulėtekio alėjoje? Kodėl LVAT teisėjai negalėtų įsigyti analogišką vandens transporto priemonę atplaukti Neries upe į kabinetus Žygimantų gatvėje Vilniuje. Nejau profesinė etika neleistų, jei vandens eismo Neries upėje taisyklės leidžia?
Teisinių taisyklių piramidė, tarsi Hanso Kelzeno „Grundnorm“ vertikalė,[29] nepermatoma kaip „the invisible constitution“[30] vandens motociklų Neryje aspektu. Vidaus vandenų transporto kodeksas,[31] kuriame 2005 m. gegužės 26 d. panaikinta sąvoka „kiti plaukiojantys objektai“,[32] itin abstrakčiai numato „plūduriuojančius įrenginius, plūduriuojančias priemones ir kitus (savaeigius – aut.) plūduriuojančius mechanizmus“ (14 straipsnis „Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka“). Nei vieno žodžio apie vandens motociklus. Genialu, visi daugmaž plūduriuoja: plaustai, katamaranai,[33] valtys, motociklai ir jų pakaitalai ateityje. O kas dabar neplūduriuoja? Be to, Aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo (paryškinta mano – aut.) plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojimas, sąrašo patvirtinimo“[34] numato Nemuno upės dalis Kauno mieste, Birštono mieste ar Prienų rajone, kaip ir pvz., Biržų rajono Širvėnos ežerą ir Kupiškio Notigalės ežerą bei Lazdijų rajono Metelio ežerą ar Švenčionių rajono Kretuono ežerą, tačiau kažkodėl nenumato Neries upės dalių Vilniaus mieste. Kodėl? Ar vien todėl, kad tikėtasi, kad inteligentijos kupiname Vilniaus centre niekas nelips ant vandens motociklo? Tokį klausimą nugirdęs kadaise VU TF teisininkams filosofijos paskaitas skaitęs Krescencijus Stoškus galbūt atsidustų ir pasakytų: scholastai….
Kai kadaise Chuliganas (O’Hoolihan) brutalumu šiurpino Londoną (pagal kitą versiją – Ariją), jis nežinojo, kad jo pavardė vėliau ne tik įsitvirtins tarptautinių žodžių žodyne[35] ir futbole („football hooliganism“),[36] bet ir atsispindės Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemoje kaip specifinio ir negatyvaus socialinio teisinio reiškinio apibūdinimas ir to reiškinio padarinių reglamentavimo posistemė (subinstitutas). Chuliganizmo esmę atitinkančių veiksmų atlikimas „iš chuliganiškų paskatų“ pirmiausia sietinas su „nužudymu iš chuliganiškų paskatų“ (BK 129 str. 2 d. 8 p.)[37], kuris nagrinėtas, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-77-648/2023),[38] taip pat sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojamuoju požymiu.[39] Be to, pažymėtinas „chuliganiškas vairavimas“,[40] kaip administracinis nusižengimas (ANK 420 str. 2 d.),[41] t. y. agresyvus manevravimas ar apsisukimas arba aplenkimas, „kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams“.[42] Tokiame kontekste galėtų kilti klausimas, ar chuliganiškas vairavimas, kaip individo saviraiškos ir judėjimo laivės neproporcingas įgyvendinamas iš „chuliganiškų paskatų“, neturėtų būti siejamas su agresyviomis laisvalaikio pramogomis Neries upėje Vilniaus miesto centre, kai vandens motociklai „vairuojami“ demonstratyviai siekiant šokiruoti praeivius zujimu, zigzagais, bangomis ir purslais.
Kai visagalis tvėrėjas sukūrė Adomą ir Ievą bei juos sugundžiusius vaismedžius, kaip natūralią gamtinę aplinką, pastarojoje neabejotinai nebuvo vandens motociklų. Todėl turėtų kilti papildomas klausimas, ar ir kada zujantys vandens vandalai Neries upėje, išviešinti www.LRT.lt ir www.15min.lt portaluose, [43] bus teisiškai išvaryti iš rojaus, kaip kadaise pagundai neatsispyrę (nusidėję) Adomas ir Ieva. Gal prieš lipant ant vandens motociklo Neries upėje Vilnius miesto centre derėtų pasiskaityti pasaką „apie didžiąją varlę ir upės sukilimą“?[44]
Išvados
Darnus vystymasis neįmanomas, be kita ko, be darnaus vandens motociklų Neries upėje Vilniaus miesto centre reglamentavimo.
Lietuvos 1992 m. Konstitucijoje įtvirtintas natūralios gamtinės aplinkos apsaugos principas reikalauja įstatymu išsamiai reglamentuoti esminius vandens motociklų ir kitų vandens transporto priemonių valstybinės reikšmės vandens telkiniuose aspektus.
Proporcingumo principas suponuoja neabsoliutų vandens motociklų valstybinės reikšmės ežeruose uždraudimą, tačiau toleruotų absoliutų jų uždraudimą upėse, juo labiau Neries upėje Vilniaus mieste.
Dabartinis vandens motociklų Neries upėje Vilniaus mieste toleravimas, kuris išplaukia ne iš įstatymo, bet iš žemesnės galios teisės aktų, galimai nėra suderintas su konstituciniu teisinės valstybės principu ir jo reikalauja teisės aktų hierarchija. Tik neesminiai vandens motociklų ežeruose ir upėse aspektai galėtų būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais.
Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius
[1] Žr.: https://www.tf.vu.lt/events/daivos-velickaites-daktaro-disertacijos-gynimas/; https://www.lituanistika.lt/content/92097; https://am.lrv.lt/lt/naujienos/prie-aplinkos-ministro-komandos-jungiasi-architekte-mokslu-daktare-daiva-velickaite-matusevice/.
[2] Dominykas Rimaitis. Vilniečius nustebino Nerimi miesto centre zujantys vandens motociklai: ar tai legalu? (LRT radijo laida „Ryto garsai“) // www.LRT.lt, 2025 m. balandžio 26 d. (https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2545027/vilniecius-nustebino-nerimi-miesto-centre-zujantys-vandens-motociklai-ar-tai-legalu).
[3] Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso <…> valstybinės reikšmės vidaus vandenys <…>“. Daugiau žr., pvz.: E. Šileikis. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys: konstituciniai sampratos aspektai // Teisės viršenybės link. Recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius, 2019, p. 297–334.
[4] Daugiau žr., pvz.: https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/analitine-zurnalistika; https://www.kf.vu.lt/studijos/programos/magistrantura/analitine-zurnalistika.
[5] Žr.: https://vlkk.lt/konsultacijos/11334-broadsheet-analitine-spauda?lang=pl.
[6] https://www.delfi.lt/veidai/zmones/nijole-pareigyte-rukaitiene-parduoda-savo-audi-a6-tikisi-gauti-27-tukst-euru-120106070
[7] Minėtas straipsnis ir tinklapis: Dominykas Rimaitis. Vilniečius nustebino Nerimi miesto centre zujantys vandens motociklai: ar tai legalu? (LRT radijo laida „Ryto garsai“) //www.LRT.lt, 2025 m. balandžio 26 d. (https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2545027/vilniecius-nustebino-nerimi-miesto-centre-zujantys-vandens-motociklai-ar-tai-legalu)
[8] Violeta Grigaliūnaitė. Vilniaus centre skrieja vandens motociklai: po klausimo, ar tai legalu, pasipylė ir keiksmai // www.15min.lt, 2025 m. balandžio 29 d. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-centre-skrieja-vandens-motociklai-po-klausimo-ar-tai-legalu-pasipyle-ir-keiksmai-56-2437808).
[9] Daugiau žr., pvz.: https://www.delfi.lt/gyvenimas/vyriskai/neitiketinas-ostapo-benderio-gyvenimas-chuliganas-lovelasas-ir-pirmojo-mercedes-maskvoje-savininkas-70958812
[10] Žr., pvz.: https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/vanduo/plaukiojimo-priemoniu-atmintine/vandens-motociklai/.
[11] Žr. Vidaus vandenų kelių direkcijos laivybos direktoriaus Aurelijaus Rimo paaiškinimus minėtame Dominyko Rimaičio reportaže „Vilniečius nustebino Nerimi miesto centre zujantys vandens motociklai: ar tai legalu?“.
[12] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2455368/jeglinskas-apie-privalomaja-karo-tarnyba-merginoms-tai-neisvengiama?
[13] https://www.vle.lt/straipsnis/eismas/
[14] https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/Z/zigzagas; https://www.delfi.lt/keliones/zelandijos-zigzagas
[15] Agnesa Kenešytė-Gricė. Purslai. Leidėjas „Gelmės“ Vilnius, 2024. (https://www.patogupirkti.lt/knyga/purslai).
[16] Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos <…> apsauga <…>“.
[17] https://www.pobangom.lt/garsine-tarsa
[18] https://www.motociklininkai.lt/moto-forumas/viewtopic.php?t=43&start=820
[19] Valstybės žinios, 2004, 58-2073.
[20] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=-fxdp7cih&documentId=TAIS.254893&category=TAD
[21] Valstybės žinios, 1999, 60-1970 (1999 m. birželio 29 d. Nr. 268).
[22] Daugiau žr. Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose išaiškinta, kad „pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“ (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).
[23] TAR, 2020, 9953 (Medžioklės taisyklių 10.1 punktas buvo naujai išdėstytas taip, kad apėmė, be kita ko tokius įrankius: „10.1.4. durklus; 10.1.5. medžioklinius lankus“).
[24] Daugiau žr., pvz.: https://grokiskis.lt/aktualijos/medziokles-taisykliu-pakeitimai-sukele-skandala-krito-viceministre-ministrui-peticija; plg.: https://www.delfi.lt/grynas/gamta/medziotojas-sureagavo-i-kilusi-skandala-daugiau-tyleti-nebegaliu-84275345; https://www.medzioklezurnalas.lt/skandalas-del-medziokles-taisykliu-pakeitimo-ir-asmedziotojas-jega.
[25] https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/05/14/news/aplinkos-viceministre-r-vaitkeviciute-traukiasi-is-pareigu-14887654
[26] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1179335/po-medziokles-lankais-skandalo-pasitraukusi-aplinkos-viceministre-tai-yra-ispustas-reikalas?srsltid=AfmBOoqBOYontlDBqkQibpPANJqMOuu1p3XZvyS4xZRUKcXw7B93cr_S
[27] Žr., pvz.: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkos-ministras-patvirtino-pajurio-tvarkymo-programa-artimiausiam-desimtmeciui/
[28] https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2019/12/04/news/skandalingasias-dusines-palangoje-siekiama-gelbeti-tyliai-12790241; https://www.lrytas.lt/bustas/nekilnojamasis-turtas/2020/06/30/news/i-dienos-sviesa-lenda-su-palangos-dusiniu-skandalu-lenda-naujos-pavardes-ir-faktai–15448050. Plg.: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1090205/palangoje-vietoj-dusiniu-isdyges-dviaukstis-pastatas-seja-abejones-tikrins-ar-turi-leidimus?
[29] Hansas Kelzenas. Grynoji teisės teorija. Vilnius, 2002.
[30] Žr., pvz.: Laurence H. Tribe. The Invisible Constitution. Oxford, 2018. (https://scholarship.law.umn.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1584&context=concomm),
[31] Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymu Nr. I-1534 (su vėlesniais pakeitimais).
[32] Iki Seime 2005 m. gegužės 26 d. priimto Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo šio kodekso 14 straipsnyje buvo numatyta, kad „Vidaus vandenų transporto priemonės – <…> kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys, aptarnaujantys vandens kelius“.
[33] https://lt.wikipedia.org/wiki/Katamaranas
[34] TAR, 2014, 4242.
[35] https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/C/chuliganas; https://www.spiegel.de/kultur/gesellschaft/hooligan-eine-begriffserklaerung-a-1100923.html
[36] Žr., pvz.: https://en.wikipedia.org/wiki/Football_hooliganism_in_the_United_Kingdom
[37] „Tas, kas nužudė: <…> 8) dėl chuliganiškų paskatų; <…> baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“ (BK 129 str. 2 d.).
[38] Šioje LAT nutartyje nagrinėta ir kvalifikuota situacija, kai du asmenys „įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, siekdami priešpriešinti save aplinkiniams, panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – būti laikomiems pageidaujamoje bausmės atlikimo vietoje, bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė <…>, t. y. <…> atsistojo <…> iš už nugaros ir dilbiu ėmė smaugti nukentėjusiojo kaklą, kol šis prarado sąmonę, po to <…>pritūpė ir, dilbiu apglėbęs pusiau gulinčiam be sąmonės nukentėjusiajam kaklą, toliau jį smaugė <…>.“
[39] Žr., pvz.: Indrė Lumšaitytė. Chuliganiškos paskatos kaip nužudymo, sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojamasis požymis // SMD ruduo, 2011. Vilniaus universitetas, 2012, p. 216-230.
[40] https://vilniausteisescentras.lt/chuliganiskas-vairavimas/
[41] Žr. ANK 420 straipsnio „Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas <…>“ 2 dalį. Taikant šią normą, „Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje dėl chuliganiško vairavimo pripažino, kad policija pagrįstai vaikinui skyrė 450 Eur baudą, tačiau teismas panaikino jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių“ (https://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=49&Str=83810).
[42] Minėtas tinklapis: https://vilniausteisescentras.lt/chuliganiskas-vairavimas/
[43] Dominykas Rimaitis. Vilniečius nustebino Nerimi miesto centre zujantys vandens motociklai: ar tai legalu? (LRT radijo laida „Ryto garsai“), in: LRT.lt, 2025 m. balandžio 26 d. (https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/2545027/vilniecius-nustebino-nerimi-miesto-centre-zujantys-vandens-motociklai-ar-tai-legalu).
[44] https://pasiskaitom.lt/didzioji-varle-ir-upes-sukilimas-pasaka-apie-kova/
