I. Maculevičienė. Ar mišrus teismo posėdis yra (ne) suderinamas su civilinio proceso lygiateisiškumo principu?

J. Habermasas, plėtodamas diskurso etikos teoriją, laikėsi nuomonės, kad diskurse (pavyzdžiui, nagrinėjant bylą) gali būti pasiekta tiesa arba įrodyti faktai (pasiektas konsensusas), jei jo dalyviai (bylos šalys) turės vienodas sąlygas dalyvauti diskurse, išreikšti abejones, teikti savo įrodymus, užtikrinant, kad nė viena išankstinė nuomonė (vok. Vormeinung) neišvengtų aptarimo ir kritikos[1]. Ši idėja atspindi ir vienus iš esminių civilinio proceso principų – rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principus, kurie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) yra laikomi teisės į teisingą teismą sudedamąja dalimi pagal Konvencijos 6 straipsnį. Proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja sąžiningo balanso tarp šalių, kad kiekvienai šaliai būtų suteikta protinga galimybė dalyvauti byloje pagal sąlygas, kurios nepastatytų jos į iš esmės nepalankią situaciją palyginus su kita šalimi^[2].

Covid-19 pandemijos metu buvusi ekstremali situacija nulėmė tai, kad teismai, siekdami užtikrinti savo veiklos nepertraukiamumą, organizuodavo nuotolinius teismo posėdžius, kurie vykdavo byloje dalyvaujantiems asmenims naudojantis informacinėmis technologijomis. Nors pasibaigus pandemijai tiesioginio kontakto ribojimai buvo panaikinti, nuotoliniai teismo posėdžiai civilinėse bylose ir toliau yra organizuojami bei gali vykti keliais būdais, tarp jų ir mišriu būdu. Mišriu nuotoliniu teismo posėdžiu yra laikomas toks posėdis, kai teisėjas ir dalis teismo proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvauja fiziškai būdami teismo posėdžių salėje, o kiti proceso dalyviai – naudodamiesi vaizdo konferencijų technologijomis (Teisėjų tarybos patvirtintų rekomendacijų dėl nuotolinių teismo posėdžių^[3] 1.4.2. punktas).  

Tokiu atveju kyla klausimas, kaip tinkamai užtikrinti lygiateisiškumo principą mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, kai viena šalis yra teismo salėje, o kita šalis prisijungia per nuotolį? Ar viena šalis būdama tiesiogiai teismo salėje žodinio proceso metu, nėra pastatoma į „prastesnę“ padėtį lyginat su kitos šalies padėtimi, kai ši dalyvauja tame pačiame posėdyje, nuotoliniu būdu, ir atvirkščiai.

Asmenims, dalyvaujantiems teismo salėje vykstančiame teismo posėdyje, yra užtikrinamas tiesioginis dialogas su teisėju, kuris leidžia teismui pamatyti šalies reakciją, jos elgesį, atsakant į klausimus, teikiant parodymus. Bendravimo metu dalį informacijos žmonės perduoda per intonaciją, gestus, veido išraišką, kūno kalbą ir kitus neverbalinius kalbos ženklus, kurie gali būti geriau pastebimi, kai asmenys dalyvauja žodiniame bylos nagrinėjime teismo salėje. Tuo tarpu šie momentai gali būti nepastebimi šaliai dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Tačiau tokie bylų nagrinėjimo aspektai svarbūs siekiant pasiekti pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingai išnagrinėti ginčą.

Teismo posėdyje šalims duodant paaiškinimus, atsakant į klausimus yra vertinamos teikiamos informacijos ir šalies patikimumas, todėl svarbu užtikrinti vienodas sąlygas abiem šalims. Galima situacija, kad šalis, dalyvaudama teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir duodama paaiškinimus, gali nepastebimai skaityti iš anksto paruoštą tekstą, kurį ji mato kompiuterio ekrane, ir sudaryti teismui įspūdį, tarsi taip nebūtų daroma. Teismui gali būti sudėtinga pastebėti bei užtikrinti ir tai, kad nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvaujančiai šaliai nebūtų daroma įtaka, pvz., perduodant jai atsakymus ar patariant neatsakinėti į užduodamus klausimus tiesiogiai kitomis ryšio priemonėmis realiu laiku ir pan. Tuo tarpu šie aspektai yra aiškiai matomi ir teismo vertinami, kai šalys yra teismo salėje.

Taip pat kyla klausimas, ar informacinėmis technologijomis perduodamas vaizdas, t. y. ar per ekraną matomo vaizdo pobūdis, pavyzdžiui, geriau apšviestas, ryškus, iš toliau pateikiamas platesnis vaizdas, vaizdo fonas ar pan., nedaro įtakos teisėjo pasitikėjimui ar jo požiūriui į šalį, kartu ir jo pateikiamos informacijos patikimumo vertinimui. 

Lygiateisiškumo principas reikalauja užtikrinti, kad tais atvejais, kai viena šalis dalyvauja teismo salėje ir teikdama parodymus ar paaiškinimus vizualiai demonstruoja konkretų dokumentą, kita šalis, dalyvaujanti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, turėtų turėti galimybę tiek matyti pačią šalį, tiek ir jos rodomą dokumentą. Tik taip būtų užtikrinamas tinkamas  dalyvavimas procese ir galimybė kitai šaliai atitinkamai reaguoti, teikti savo pastabas, paaiškinimus.

Taigi nuotoliniu būdu teismo procese dalyvaujanti šalis taip pat susiduria su iššūkiais. Pavyzdžiui, remiantis Rekomendacijų 3.13 punktu rekomenduojama iš anksto numatyti techninius ir (ar) organizacinius sprendimus, kaip teismo posėdžio metu bus užtikrintas visų fiziškai ir nuotoliniu būdu dalyvaujančių asmenų tarpusavio girdimumas ir matomumas. Šiuo atveju matomumas turėtų būti suprantamas kaip apimantis ne tik teisėją, bet ir visą teismo salę bei joje dalyvaujančius proceso dalyvius. Nepaisant to, praktika rodo, kad iki šiol kai kurių teismų posėdžių salėse nėra įrengta vaizdo kamerų, užtikrinančių galimybę matyti visos posėdžių salės vaizdą. Tokiu atveju kamera būna nukreipta tik į teisėją, todėl dalyvaujanti  nuotoliniu būdu šalis viso proceso metu mato tik teisėją, bet ne posėdžio salę ir kitus proceso dalyvius. Tuo tarpu teismo posėdžio salėje esanti šalis per ekraną mato nuotoliniu būdu dalyvaujančią šalį. Teisės į teisingą teismo procesą reikalavimai nurodo, kad turi būti užtikrinta, galimybė be techninių kliūčių matyti ir girdėti kitas šalis, teisėją ir liudytojus[4].

Svarstytina, ar tada, kai teismas neturi technologinių galimybių perteikti visą teismo posėdžio salės ir jame dalyvaujančių kitų proceso dalyvių vaizdą, tačiau siekia tinkamai užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese,  vis dėlto turėtų  organizuoti  teismo posėdžius mišriu būdu. Dėl to manytina, kad tokiu atveju teismas turėtų pasirinkti vieną iš būdų ir organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu, kai visi proceso dalyviai teismo posėdyje dalyvauja naudojantis informacinėmis technologijomis, arba bylą nagrinėti visiems dalyvaujant gyvai teismo posėdžio salėje. 

Atsižvelgiant į mišraus teismo posėdžio organizavimo ypatybes, šis nuotolinio teismo posėdžio organizavimo būdas turėtų būti pasirenkamas labiau išimtiniais atvejais. Laikytina, kad šalys ir pačios turėtų įsivertinti praktinius mišraus teismo posėdžio aspektus ir išreikšti savo nuomonę, dėl tokios teismo posėdžio organizavimo formos tinkamumo, o teismas, siekdamas užtikrinti vienodas šalių procesines garantijas, neturėtų rengti mišraus teismo posėdžio, jei nėra techninių galimybių užtikrinti tinkamą šalių tarpusavio girdimumą ir matomumą.

Indrė Maculevičienė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doktorantė, lektorė

[1] Alexy, R. Teisinio argumentavimo teorija. mokymas apie racionalų diskursą, arba Teisinio pagrindimo teorija. Vilnius, 2005, 139 psl.

[2] EŽTT 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Isayev ir kiti prieš Ukrainą, peticijos Nr. 1292/14; 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje Regner prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. ;  2001 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98.

[3] Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 27 d. protokoliniu nutarimu patvirtintos „Rekomendacijos dėl nuotolinių teismo posėdžių“, rekomendacijos-del-nuotoliniu-posedziu-patvirtintos_skelbimui.pdf

[4] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. vasario 16 d. sprendimas Yevdokimov ir kt. prieš Rusiją, peticijos Nr. 19929/12, 42389/12, 57043/12, 67481/12 ir kt., 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03; 2006 m. spalio 5 d. sprendimas byloje Marcello Viola prieš Italiją, peticijos Nr. 45106/04.