S. Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos?

Priemonių nusikalstamoms pajamoms „prigauti“ konstravimas yra kūrybinis procesas, Europoje intensyviai vykstantis nuo vėlyvos XX a. antrosios pusės. Iliuzija, kad gal galime apsieiti su klasikinėmis priemonėmis, grįstomis įrodytu ryšiu tarp įrodyto nusikaltimo ir iš jo gautų pajamų, daug kam galutinai išsisklaidė, kai 1992 m. gegužę Italijos mafiozai susprogdino prieš mafiją vykusio ‚Maxiprocesso‘ teisėją Giovanni Falcone, o netrukus ir jo kolegą tame procese bei artimą draugą Paolo Emanuele Borsellino. Tiek Italijoje, tiek Vokietijoje tais metais buvo skubiai priimti išplėstines konfiskavimo galias numatantys įstatymai, įgalinantys konfiskuoti iš neišaiškintų nusikaltimų gautą turtą. Tokių mechanizmų tobulinimas ir naujų kūrimas Europoje vyksta iki šiol ir kūrybinio veiksmo intensyvumas anaiptol nemažėja. Kartu didėja supratimas, kad nusikalstamus turtus sukaupia ne tik mafiozai, bet ir korumpuoti politikai bei tarnautojai, įvairūs tarptautiniai ir vietiniai sukčiai, turto pasisavintojai, mokesčių vengėjai, kontrabandininkai, žinoma, prekiautojai didesniais kiekiais narkotikų, turto legalizavimo paslaugų teikėjai ir panašūs. Taip pat vis labiau suvokiama, kad įspūdingus turtus gali sunešti ir gan smulkios neišaiškintos nusikalstamos veikos (pvz., smulkūs kyšiai, smulkūs sukčiavimai), jeigu jos daromos sistemingai ilgesnį laiką ir veikėjai savo turtų neištaško prabangiems malonumams.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų grupės projekte LEKOSTRA analizuojamos esminės minėtos teisinės kūrybos kryptys, teisinių mechanizmų veiklieji elementai ir mechanizmų taikymo rezultatai. Valstybės eina įvairiomis kryptimis, paprastai net keletu iš karto. Viena jų – baudžiamoji, kurioje konstruojami turto legalizavimo, neteisėto praturtėjimo, pinigų kontrabandos nusikaltimai, už kuriuos nuteisus taikomasi į asmens neteisėtai sukauptą turtą. Kita kryptis – mišrios prigimties teisinių mechanizmų konstravimas, tokių kaip išplėstinis konfiskavimas, civilinis konfiskavimas, savarankiškas konfiskavimas, įtartino turto paėmimas kaip bešeimininkio ir t. t., ir pan. Šalia klausimo kokie nusikalstamai sukaupto turto paėmimo mechanizmai veikia ir kokie neveikia, LEKOSTRA tyrime analizuojama ir tai, kaip toli kūryba gali eiti ir kada jau perlenkiama lazda? Kada valstybės reakcija siekiant prigauti nusikalstamos kilmės turtą tampa nebeadekvati (materialinio proporcingumo prasme) arba (ir) nebelabai sąžininga (sąžiningo proceso prasme)?

Ką tik per Kūčias pasirodžiusiame straipsnyje Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle—A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept yra nagrinėjamas vienas šios problematikos aspektų: ar viena priemonių – baudžiamoji atsakomybė už neteisėto praturtėjimo nusikaltimą ir ją lydintis konfiskavimas – tam tikra apimtimi nėra „lazdos perlenkimas“ materialiojo proporcingumo požiūriu. Ir daroma išvada, kad taip ir yra – baudžiamojo kodekso (BK) 189-1 straipsnis apima per plačiai ir iš dalies prieštarauja proporcingumo principui.

Omenyje turimi tokie ir panašūs atvejai. Pas asmenį aptinkama didelės vertės turto (virš 150 000 Eur). Apie jo kilmę asmuo įtikinamų paaiškinimų neteikia. Prokurorai duomenų apie lėšų nusikalstamą kilmę (ir bendresnį kriminalinį kontekstą) taip pat neturi. Žinoma tik tiek, kad Lietuvoje apie asmens legalias pajamas duomenų nėra ir turtas sukauptas per neilgą laikotarpį. Taigi, byloje duomenų, leidžiančių be pagrįstų abejonių konstatuoti, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, nėra. Tą juodu ant balto konstatuoja teismas nuosprendyje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo, lėšos konfiskuojamos ir skiriama baudos bausmė (Kauno apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 1A-408-593/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis tame pačiame procese 2K-192-648/2022, kuriame kasacinis skundas atmestas).

Sprendžiant apie valstybės reakcijos adekvatumą (proporcingumą), pravartu struktūruoti tiek reakcijos objekto, tiek pačios reakcijos laipsnius. Turtas gali būti toks, kurį teismas laiko nusikalstamos kilmės arba kurio tokiu nelaiko. Reakcija gali būti trijų lygių. Pirmas lygmuo – paimama dalis turto (pvz., skiriant baudą už nedeklaruotų pinigų įvežimą į šalį ar mokestinę baudą už nepaaiškintas pajamas), antras lygmuo – paimamas visas turtas (pvz., turtas konfiskuojamas arba skiriama viso turto vertės dydžio bauda), trečias lygmuo – poveikio priemonės viršija disponuojamo turto vertę (jis konfiskuojamas ir dar skiriama baudos bausmė arba skiriama turto vertę viršijanti bauda). Kai reakcijos objektas yra nusikalstamos kilmės turtas (atskiras klausimas – kokiu įrodinėjimo standartu remiantis tai konstatuojama), gali būti laikoma adekvačia ir proporcinga net labai griežta valstybės reakcija. Kai turto nusikalstama kilmė nėra pagrindžiama konkrečiomis (tegu ir netiesioginėmis) aplinkybėmis ir ji teismo nėra nekonstatuojama, reakcijos proporcingumo vertinimas keičiasi iš esmės.

Aprašytame teismų praktikos pavyzdyje, teismų nuomone, BK 189-1 straipsnis leido už disponavimą nenusikalstamos kilmės turtu taikyti aukščiausio (trečiojo) lygmens poveikio priemones (viršijančias to turto vertę, jau nekalbant apie teorinę laisvės atėmimo galimybę).

Publikuotame mokslo straipsnyje parodoma, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kritiškai vertina netgi mažesnę disproporciją tarp turto pobūdžio (neteisėtumo) ir valstybės reakcijos. Šių teismų praktikoje tokios situacijos, kai už disponavimą nenusikalstamos kilmės turtu yra taikomas antrojo lygmens sankcijos (viso turto konfiskavimas ar jo vertės baudos skyrimas), nuosekliai pripažįstama neproporcinga valstybės reakcija, pernelyg ir be pakankamo pagrindo ribojančia asmens teisę į nuosavybę. Nesunku prognozuoti, kaip šie teismai pasisakytų apie trečiojo lygmens reakciją į disponavimą nenusikalstamos kilmės turtu.

Įdomu, kad prieš aštuonetą metų pats LAT yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl BK 189-1 straipsnio konstitucingumo ir vienas argumentų buvo būtent galimas atsakomybės pagal šį straipsnį neproporcingumas. KT 2017 metų kovo 15 d. nutarime galimo neproporcingumo neįžvelgė. KT motyvuose daugiau dėmesio skyrė įstatymo aiškinamajam raštui, bet ne pačiam įstatymo tekstui. KT, atsakydamas į pareiškėjų motyvus, citavo aiškinamąjį raštą, kuriame deklaruotas siekis BK 189-1 straipsnio pagalba kovoti su nusikalstamu praturtėjimu (t. y, reaguoti į nusikalstamos kilmės turtą), tačiau neatkreipė dėmesio, kad įstatymo tekstas yra daug platesnis ir apima disponavimą ne tik nusikalstamos kilmės, bet ir kitokiu nepaaiškintos kilmės turtu. Atitinkamai išvadose, vietoj to, kad konstatuotų, kad BK 189-1 straipsnis dera su konstituciniu proporcingumo principu tik ta apimtimi, kiek atsakomybė taikoma už disponavimą nusikalstamos kilmės turtu, KT atmetė bet kokias abejones dėl BK 189-1 straipsnio proporcingumo visa jo apimtimi. Remdamiesi įstatymo raide ir šiuo KT išaiškinimu, bendrosios kompetencijos teismai pripažįsta tinkamu įstatymo taikymu, kai nenusikalstamos kilmės turtas yra konfiskuojamas ir dar viršaus yra skiriama kriminalinė bausmė. Baudos dydis, palyginus su konfiskuoto turto verte, dažnai tėra simbolinis. Tačiau jau vien nenusikalstamos kilmės turto konfiskavimas, kaip minėta, europinių teismų vertinamas kritiškai. Manytina, tik laiko klausimas, kada lietuviškąją atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymo praktiką ir teisinį reguliavimą negatyviai įvertins europiniai teismai.

Pabrėžtina, kad abejonių dėl proporcingumo kelia tik tie atvejai, kai BK 189-1 taikomas nenustačius aplinkybių, pagrindžiančių turto galimą kriminalinę kilmę, ir nekonstatavus jo nusikalstamos kilmės. Jei BK 189-1 straipsnis taikomas turtui, kuriuo faktiškai disponuoja, pavyzdžiui, už stambią korupciją nuteistas asmuo, pagrįstų abejonių dėl tokio turto nusikalstamos kilmės ir taikomų priemonių proporcingumo gali ir nebūti.

Išsamią aptarto klausimo analizę galima rasti publikacijoje Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle—A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001

Mokslinį projektą LEKOSTRA finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba, finansavimo sutarties Nr. S-MIP-23-40.

Dr. Skirmantas Bikelis yra Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas