G. Tamašauskaitė-Janickė. Miško terapija teisiniu požiūriu

Pasaulyje ir Lietuvoje auga visuomenės domėjimasis miško terapija, miško maudynėmis, kitomis su gamta siejamomis praktikomis, galimybėmis jas pritaikyti medicinos, visuomenės sveikatos, švietimo, turizmo srityse. Diskutuojama dėl gamtos humanizavimo galimybių, gyvybinių ciklų atkūrimo, teisių į gyvybę suteikimo gamtai kaip teisės subjektui sui generis ir kt. 2024 m. lietuvių kalba pasirodžiusioje JAV autoriaus Amos Clifford knygoje teigiama, kad „gydytojas yra miškas, o miško maudynių praktika atveria duris“[1]. Vadovaujantis pozityviosios teisės teorija, kurios pagrindu veikia Lietuvos teisinė sistema, siekiama teisiniu požiūriu ištirti miško terapijos reiškinio reguliacinę aplinką.

2019 m. tarptautiniu lygiu buvo prieita prie nuomonės miško terapiją laikyti įrodymais grindžiama visuomenės sveikatos praktika, kai vykdomi specialisto lydimi miško terapiniai pasivaikščiojimai, miško aplinkoje atliekant specifinį fizinių ir mentalinių pratimų derinį, padedantį sumažinti širdies ritmą, kraujospūdį, streso lygį bei stiprinti imuninę sistemą, pagerinti kvėpavimą, bendrą fizinę bei psichinę būklę ir savijautą[2]. Lietuvoje ir svetur miško maudynių, miško terapijos terminai kartais vartojami sinonimiškai. Objektyvios priežastys, pavyzdžiui, geografinės, klimatinės sąlygos, gamtinės aplinkos savitumas ir subjektyvūs veiksniai: miško terapijos specialisto pasirengimas, kūrybiškumas, dalyvių poreikiai, išankstinės nuostatos dėl patirties ir kt. gali daryti įtaką užsiėmimų (paslaugų) turiniui, jų poveikiui ar potencialioms rizikoms. Priklausomai nuo miško terapijos mokyklų, mokymų metodikų ir turinio, savireguliacijos procesų, kultūrinių, lingvistinių priežasčių praktikoje tiriami reiškiniai traktuojami nevienareikšmiškai.

Atlikus pirminę nacionaliniu lygiu vystomos miško terapijos reiškinio reguliacinės aplinkos analizę, aiškėja, kad teisine prasme miško terapijos, miško maudynių terminai nėra tapatūs. 2020 m. sausio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas Nr. XIII-2771[3] reglamentuoja vertimosi PASP Lietuvos Respublikoje sąlygas. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus įstatymui, legalizuota PASP – valstybės licencijuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, apimanti 1) sveikatos rekreaciją (PASP sritį, skirtą žmogaus fizinei sveikatai ir dvasinei gerovei puoselėti), 2) natūraliąją ir liaudies mediciną (PASP sritį, kurios tikslas yra palengvinti ligų sukeltus negalavimus) ir 3) yra vykdoma pasitelkiant moksliniais tyrimais grindžiamos medicinos duomenis, biologines, psichologines ir socialines priemones ir (ar) empirines žinias.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-2199 „Dėl PASP sričių paslaugų grupėms ir (ar) pogrupiams priskiriamų konkrečių paslaugų sąrašo ir jo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“[4], miško terapija priskiriama PASP paslaugų grupei kaip fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija, endobiogenika. Norint teikti miško terapijos paslaugas, reikalinga PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupės paslaugų teikimo licencija, kitų reikalavimų įvykdymas. Pagal PASP įstatymo 9 str. 1 d., verstis PASP specialistas gali tik PASP įstaigoje, turinčioje atitinkamą PASP įstaigos licenciją.

Pagal PASP įstatymo 9 str. 2 d. 3 p. ir 10 str. 1 d. 2 p. fizinis asmuo, siekiantis gauti miško terapijos kaip PASP specialisto licenciją, 1) turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijas pagal bent vieną iš šių studijų krypčių: medicinos, reabilitacijos, odontologijos, farmacijos, burnos priežiūros, visuomenės sveikatos, slaugos ir akušerijos, mitybos, biologijos, psichologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biologijos, biofizikos, biochemijos, veterinarijos, ir 2) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būti baigęs mokymus. Reikalavimas būti baigusiam mokymus netaikomas asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupę, arba asmeniui, turinčiam užsienio valstybėje įgytą ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintą aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupę.

Išanalizavus PASP plėtros komiteto posėdžio 2022 m. spalio 19 d. protokolu Nr. 7. patvirtintą PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupės miško terapijos paslaugos teikimo pavyzdinį protokolą[5], matyti, kad miško terapija suprantama kaip paciento organizmo veikimas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais, oru, siekiant palengvinti ligų sukeltus negalavimus, ligų prevencijos ir sveikatinimo tikslais. Atitinkamai PASP miško terapijos specialistu laikytinas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs miško terapijos specialisto profesinę kvalifikaciją ir turintis miško terapijos specialisto licenciją.

Pridurtina, kad PASP įstatymo 25 str. 3 d. numatytas pereinamojo laikotarpio įstatymo nuostatų taikymas. Asmenys, kurie iki PASP įstatymo įsigaliojimo teikė atitinkamas PASP paslaugas, bet neatitinka PASP įstatymo 10 str. 1 d. nustatytų PASP specialisto profesinės kvalifikacijos reikalavimų, paslaugas gali teikti iki 2025 m. birželio 30 d., jeigu jų kompetencija ir profesinė kvalifikacija sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra įvertinta ir pripažinta PASP specialistų kvalifikacijos vertinimo komisijos. Nuo 2025 m. liepos 1 d. minėti fiziniai asmenys PASP veikla galės verstis, tik jeigu jie yra įgiję PASP įstatymo 10 str. 1 d. nustatytą profesinę kvalifikaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskritai PASP įstatymo priėmimas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti PASP paslaugų saugumą ir kokybę, apibrėžti PASP apimtis, nustatyti šių paslaugų privalomas teikimo sąlygas, taip pat patvirtintų PASP teikimo protokolų, metodikų (standartų), tvarkos aprašų pagrindu srityje nustatyti naudojamų priemonių kokybę ir saugumo reikalavimus, užtikrinti aplinkos, kurioje teikiamos paslaugos, atitiktį visuomenės saugos reikalavimams, apibrėžti asmenų, teikiančių PASP paslaugas, kvalifikaciją, teises, pareigas bei atsakomybę.

Atlikus pirminę miško terapijos teisinio reguliavimo analizę, nustatyta, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos norminiai teisės aktai nepateikia miško terapijos definicijos, nedetalizuoja miško terapijos specialisto veiklos. Taigi, svarstant hipotetiškai, jeigu ateityje Sveikatos apsaugos ministro įsakymu būtų patvirtinta medicinos norma ar kitas detalizuojantis norminis teisės aktas dėl miško terapijos specialisto paslaugų teikimo, miško terapija išliktų, visų pirma, teisinių pacientų, PASP miško terapijos paslaugas teikiančių miško terapijos specialistų bei PASP įstaigų santykių reguliavimo klausimu.

Viena vertus, detaliau reglamentuojant miško terapijos turinį būtų nustatyta aiškesnė takoskyra tarp PASP paslaugų ir kitų į ją panašių paslaugų. Kita vertus, Lietuvos ir kitų valstybių praktikoje pastebimos tendencijos, kai ne tik visuomenės sveikatos, tačiau ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, švietimo, turizmo ir kt.) integraliai naudojami su gamta siejami ar gamtinėje aplinkoje vykdomi užsiėmimai, panaudojant ir tam tikrų miško terapijai būdingų elementų, universalių metodų, todėl, tikėtina, šie santykiai liktų už sveikatos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencijos ribų.

Miško terapijos reguliacinė sritis yra tarpdisciplininė, todėl tarpsektorinio tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikis, ypač dėl integralaus miškų panaudojimo visuomenės sveikatos gerinimo tikslais, strateginiu valstybės politikos požiūriu yra akivaizdus. Tarpinstitucinės partnerystės stiprinimas padėtų valdyti galimas rizikas, kylančias skirtinguose sektoriuose, bei, esant poreikiui, subalansuoti gamta grindžiamų paslaugų teikėjų, gavėjų, pacientų ir kitų srityje veikiančių dalyvių santykius, užtikrinti vartotojų apsaugą, detalizuoti atsakomybės, žalos atlyginimo klausimų sprendimą, padėti spręsti miško terapijos (kaip PASP) ir jai artimų (panašių) paslaugų atribojimo ir teisėtumo klausimus.

Gintarė Tamašauskaitė-Janickė yra socialinių mokslų daktarė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė stažuotoja

Šis mokslo populiarinimo straipsnis yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakultete įgyvendinamo podoktorantūros projekto „Teisės į darbą įgyvendinimas gamtos terapijos atveju“ dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. P-PD-23-208.

[1] A. Amos Clifford. Miško terapija: gydanti gamtos galia : praktinis miško maudynių vadovas (orig. Your Guide to Forest Bathing: Experience the Healing Power of Nature, vert. Mila Monk), Vilnius : Alma littera, 2024, p. 67.

[2] Kotte, D., Li, Q, Shin, W.S. & Michalsen, A. (eds.). International Handbook of Forest Therapy. Cambridge Scholars Publishing, 2019, p. 387.

[3] TAR, 2020-01-29, Nr. 2006.

[4] TAR, 2020-10-13, Nr. 21284.

[5] Sveikatos apsaugos ministerijos informacija.