Antstolių rūmai: „Vieno langelio“ reforma – naujas paslėptas mokestis ir grįžimas atgal
Vyriausybės inicijuojama „Vieno langelio“ reforma perkeliant visų skolų valstybei išieškojimą į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) – socialiai neteisinga.
„6 mln. eurų investicijos į reformos įgyvendinimą ir vėlesnės kasmetinės biudžeto išlaidos naujos struktūros palaikymui būtų skiriamos tam, kad išieškojimo procesas atpigtų lėšų sąskaitose turintiems valstybės skolininkams, tarp kurių yra apie 80-90 proc. baudų nesumokėjusių administracinės teisės pažeidėjų“,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Retorinis klausimas: Iš kieno kišenės būtų finansuojama tokia sistema? Žinoma, iš mokesčių mokėtojų kišenės. Dalis jų sumokamų mokesčių keliautų tam, kad prasižengusiems valstybės skolininkams netektų sukti galvos dėl savo pareigų.
Lietuvos antstolių rūmų vadovo pastebėjimu, ši reforma skolų valstybei išieškojimą darytų ne efektyvesnį ir spartesnį, bet priešingai – lėtesnį. Pagal siūlomus projektus VMI šešis mėnesius naudotųsi ta pačia priemone išieškoti skoloms iš skolininkų lėšų kredito įstaigose, kuria ir dabar naudojasi antstoliai – Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS). Tačiau skirtumas tas, kad antstoliai kartu gali taikyti daugiau išieškojimo priemonių (pavyzdžiui, išieškoti iš skolininkui priklausančio turto ar lėšų pas trečiuosius asmenis), o VMI apsiribotų vienintele priemone, PLAIS. Tikėtis geresnių rezultatų siaurinant išieškojimo galimybes tiesiog neįmanoma.
„Belieka apgailestauti, kad valstybei išleidus 6 mln. eurų, skolų išieškojimo procese turėtume ne skaitmeninį proveržį ir XXI amžiuje siektinus išieškojimo terminus, bet XX amžiaus laikų tempus“,– pastebi antstolis I. Gaidelis.
Antstolių institucijos vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas ardo administracinės atsakomybės mechanizmą. Be veiksmingo išieškojimo proceso neįmanoma pasiekti administracinės nuobaudos tikslų – bausti ir užtikrinti naujų pažeidimų prevenciją. Tačiau nuobaudos neišvengiamumo garantijos po reformos iš esmės mažėtų. Sulyginus administracinių baudų išieškojimo ir mokestinių nepriemokų išieškojimo procesus, VMI turėtų galimybę dalį neišieškotų administracinių skolų pripažinti neperspektyviomis ir jų išieškojimo neperduoti antstoliams. Kokia prasmė didinti baudas už neteisėtą medžių kirtimą ir keliuose montuoti naujus radarus greičio viršijimo kontrolei, jei šalia to pažeidėjams atveriamos naujos galimybės nemokėti baudų?
Lietuvos antstolių rūmai pozityviai vertintina reformos rengėjų siūlymą vienoje informacinėje sistemoje apskaityti dešimčių įstaigų priimamus sprendimus dėl prievolių valstybei. O VMI administracinio aparato išplėtimas, didinant mokesčių administratoriui nebūdingų funkcijų apimtis, būtų precedento neturintis žingsnis atgal, kai Europoje vyraujantis privatus skolų išieškojimo modelis pertvarkomas į mišrų ir mažiau efektyvų (valstybės vykdytas skolų išieškojimo funkcijas Lietuvoje 2003 m. perdavus privatiems antstoliams, išieškojimo efektyvumas padidėjo 5 kartus).
Jau 20 metų Lietuvoje veikianti privati skolų valstybei išieškojimo sistema valstybei naudinga ir efektyvi. Metinės biudžeto išlaidos – 0 eurų, o metinės pajamos – apie 4 mln. eurų antstolių sumokamų mokesčių (GPM ir PVM) už skolų valstybei išieškojimą, plius apie 30-50 mln. eurų valstybės naudai išieškomų skolų.
