LVAT: antstolis, įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisę iš Registrų centro administruojamo Nekilnojamojo turto registro gauti reikalingus duomenis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 20 d. paskelbė nutartį byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) sprendimo panaikinimo.

Pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą (Sprendimas), kuriuo nuspręsta, jog antstolė neteisėtai tvarkė trečiojo suinteresuotojo asmens K. J. asmens duomenis ir pažeidė Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) įtvirtintus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus. K. J. skunde nurodė, jog antstolė pateikė užklausas Registrų centro administruojamo Nekilnojamojo turto registrui apie K. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, neturėdama vykdytinų dokumentų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Sprendimo dalį dėl duomenų tvarkymo neteisėtumo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo.

Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT pažymėjo, jog antstolis, įstatymų nustatyta tvarka vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisę iš Registrų centro administruojamo Nekilnojamojo turto registro gauti reikalingus duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolis, nepatikrinęs su skolininku siejamo Nekilnojamojo turto registro įrašo, ne visuomet gali iš anksto pasakyti, ar konkretus asmuo, kuris šiame registre siejamas su skolininku, ir skolininkas, kurio atžvilgiu užvesta vykdomoji byla, yra ar nėra susiję turtiniais santykiais, ir kiek tokia informacija gali būti naudinga/aktuali vykdant bylą.

LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja iš esmės siekė įrodyti ginčo duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytos sąlygos pagrindu (asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas), o nagrinėjamos bylos faktinė situacija panaši į susiklosčiusiąją LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, kurią išnagrinėjus priimtoje 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, konstatuota, kad asmens duomenys asmenų, kurie nėra įtraukti į vykdomąją bylą ir jų atžvilgiu nėra pradėtas išieškojimas, gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriam jie surinkti.

Teisėjų kolegija sutiko su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad VDAI Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nes jame nebuvo motyvuotai atsakyta į pareiškėjos paaiškinimą, jog ginčo asmens duomenys buvo reikalingi antstolei konkrečioje vykdomoje byloje, taip pat VDAI nesurinko ir neištyrė su tuo susijusių įrodymų bei nepagrįstai atmetė antstolės argumentus, susijusius su Antstolių informacinės sistemos galimybėmis susiaurinti paiešką pagal skolininką nepažeidžiant teisėtų išieškotojų ir viešo interesų.

LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad teismui panaikinus Sprendimą, minėtas trečiojo suinteresuoto asmens K. J. skundas liko neišnagrinėtas. Taigi LVAT teisėjų kolegija nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą naujai, išdėstant jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą bei įpareigojo Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti K. J. skundą iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija