Ar dirbtinio intelekto technologija ateityje pakeistų antstolį?
Ar galima įsivaizduoti ateitį, kurioje antstolius pakeistų dirbtinio intelekto technologija? Toks klausimas kyla stebint pastaruoju metu ypač sparčiai besivystančias dirbtinio intelekto sistemas. Pastarosios jau keičia įvairias profesijas ir pramonės sritis. Sudėtingiems atsakymams apie dirbtinio intelekto technologijos taikymą teisinėje srityje rasti žinias telkia Vilniaus universiteto mokslininkai[1].
Unikalus tarpdisciplininis projektas, apjungiantis teisės ir informatikos žinias
Tarpdisciplininį tyrimą, kuriuo siekiama išnagrinėti dirbtinio intelekto technologijos funkcionalumą bei pritaikymą teismų sprendimų vykdymo efektyvumui, įgyvendina Vilniaus universiteto mokslininkai Teisės fakulteto mokslų daktarė Neringa Gaubienė kartu su Matematikos ir informatikos fakulteto docentu, mokslų daktaru Linu Petkevičiumi. Unikalaus mokslinio projekto tema – „Skaitmeninės technologijos teismo sprendimų vykdymo procese: prototipinių modelių analizė“. Projekto tikslas pagrįstas tuo, kad sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms, tradiciniai teismų sprendimų vykdymo metodai tapo mažai efektyvūs įveikiant naujus iššūkius, tokius kaip išieškojimo iš skaitmeninio turto procedūros. 2021 gruodžio 8 d. Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga (UIJH) priėmė Pasaulinį išieškojimo iš skaitmeninio turto kodeksą, kuris aprėpia dirbtinio intelekto technologijos panaudojimą teismo sprendimo vykdymo procese, kuriant išmanų vykdymo procesą, realizuojamą pasitelkiant skaitmenizuotas vykdymo procedūras, visgi nesuformuluojant skaitmeninių technologijų panaudojimo koncepcijų. Todėl ypač svarbu sparčiai pradėti kurti Lietuvos teisinių koncepcijų sistemą, kuri leistų aiškiau numatyti galimai kilsiančias teisinio reguliavimo problemas ir pasiūlyti tinkamiausius jų sprendimų būdus.
Antstoliai susitelktų į sudėtingesnes užduotis
Šiuolaikiniam teisės mokslui ypač svarbiu uždaviniu tampa mokslinis įvertinimas naujų technologijų, jų specifiškumo ir taikymo gairių nubrėžimas bei naujų teisės praktikos standartų kūrimas.
Efektyvinant teismų sprendimų vykdymo procesą, labai svarbios skaitmeninės bylų tvarkymo sistemos, t. y. įrankiai, leidžiantys bylas saugoti, valdyti ir peržiūrėti skaitmeniniu formatu. Tokia sistema palengvina informacijos paiešką ir prieigą antstolių kontorų darbuotojams. Galime pasidžiaugti, kad pažangiausias skaitmeninimo žingsnis buvo Antstolių informacinės sistemos sukūrimas. Ši platforma suteikia antstoliams galimybę efektyviai keistis duomenimis, optimizuojamas išieškojimo procesas ir kitos antstolių atliekamos funkcijos bei įgalina efektyviai vykdyti antstolių darbo, finansinės veiklos kontrolę. Be to, tai puikus įrankis tiek skolininkams, tiek kreditoriams sužinoti visą informaciją apie esamą padėtį vykdomojoje byloje. Tačiau kalbant apie šios sistemos veikimą, kol kas dirbtinio intelekto technologijos nėra panaudojamos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dirbtinio intelekto algoritmai gali efektyviai analizuoti teisinius dokumentus, išgrynindami svarbiausią informaciją. Vadinasi, antstoliams reikėtų susitelkti tik į sudėtingesnes teisines problemas, rutinines užduotis paliekant technologijai.
Kitas reikšmingas dalykas dėl teismų darbo efektyvinimo, – dirbtinis intelektas ir duomenų analizė. Dirbtinio intelekto technologija gali būti naudojama duomenų analizei, automatizuojant tam tikrus procesus bei sprendžiant įvairius teisinius klausimus. Vienas didžiausių dirbtinio intelekto technologijos pranašumų yra labai spartus darbas. Algoritmai gali peržiūrėti milžiniškus teisinius dokumentų kiekius kelių sekundžių greičiu, vadinasi, antstoliai sutaupys daug laiko, kurį paprastai eikvoja dokumentų analizei. Žinoma, patikint algoritmams darbą, svarbu atsižvelgti į etikos ir atsakomybės klausimus.
Antstoliams pagrįstesnius sprendimus leistų priimti ir vadinamoji sprendimų prognozė, t.y. kai mašininio mokymosi algoritmai naudoja didelius kiekius duomenų, kad prognozuotų teisines situacijas bei siūlytų rekomendacijas.
Asmens tapatybei užtikrinti antstoliai galėtų pasitelkti ir biometrinius sprendimus, pavyzdžiui, pirštų antspaudų, veido atpažinimo ar kitų biometrinių duomenų naudojimą. Vadinasi, vienas esminių aspektų yra biometrinė identifikacija.
Žvelkime ir į rizikas
Nors dirbtinio intelekto ir duomenų analizė turi didelį potencialą, svarbu atsižvelgti į kai kuriuos iššūkius ir rizikas. Pirmiausia – į paaiškinimo stygių, juk dirbtinio intelekto technologijos sprendimai dažnai yra sudėtingi ir jų priėmimas yra nepaprastai sunkiai paaiškinamas. Taigi gali kilti teisėtumo ir teisingumo klausimų. Kaip jau minėta, itin aktualūs yra etiniai klausimai, kaip užtikrinti teisingumą ir objektyvumą, jeigu sprendimo priėmimas priklausomas nuo algoritmo? Svarbu pabrėžti, kad bylos dažnai yra unikalios, jų kontekstą gali suvokti tik žmogus. Galiausiai, būtina nepamiršti, kad antstoliai ne tik atlieka techninius uždavinius, bet ir sprendžia įvairias situacijas pasitelkdami bendravimą ir empatiją. Kompiuterinėms sistemoms jausmai vargu ar kada bus pasiekiami.
Kalbant apie dirbtinį intelektą, visada įdomu bendruomenės nuomonė. Štai 2023 metais buvo atlikta antstolių bendruomenės apklausa, kurioje vienas iš klausimų buvo „Kaip galvojate, ar dirbtinio intelekto technologija gali ateityje iš esmės transformuoti antstolių darbą?“. 84 proc. respondentų pasirinko atsakymą, kad ateityje iš dalies ši technologija gali būti daugiau naudojama, tačiau antstolių darbe ji žmogiškojo faktoriaus pakeisti negalės. Tik 4 proc. pasirinko, kad dirbtinio intelekto technologija netransformuos antstolių darbo, – iš to galima daryti išvadą, kad ir patys antstoliai priima technologijų neišvengiamumą.
2023 liepą bendrovė „Prime Consulting“ atliko didmiesčiuose gyvenančių žmonių apklausą, kurioje vienas iš klausimų buvo dėl antstolių darbo kokybės. 41 proc. respondentų antstolių darbo kokybę vertina gerai ar labai gerai. Taigi labai realu, kad dirbtiniam intelektui palengvinus antstolių darbą, išaugtų ir visuomenės pasitikėjimas jais. Juk pasitikėjimas yra geriausias darbo įvertinimo rodiklis.
Nors dirbtinis intelektas gali radikaliai pakeisti antstolių teisinį darbą, tai ne visada reiškia jų pakeitimą. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp technologinių inovacijų naudojimo ir žmogiškojo veikimo. Tą padarius užtikrinsime efektyvumą, teisingumą ir teisės sistemos plėtros tvarumą ateityje.
[1] Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Skaitmeninės technologijos teismo sprendimų vykdymo procese: prototipinių modelių analizė“.