Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas teismuose: reglamentavimas, iššūkiai ir Lietuvos teismų sistemos perspektyva

1. Generatyvinio DI plėtra teismuose

Ar įsivaizduojate teismo salę, kurioje teisėjui į pagalbą ateina ne kolega, o „ChatGPT“? Nors tai gali skambėti kaip ateities scenarijus, tokie DI panaudojimo teismų veikloje atvejai jau fiksuojami įvairiose valstybėse. Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas ieškant informacijos, analizuojant didelius dokumentų kiekius, o tam tikrais atvejais – net ir rengiant procesinių dokumentų ar teismo sprendimų projektus ir formuluojant teisinį argumentavimą. Vis dėlto, kartu su technologinėmis galimybėmis atsiranda ir naujų rizikų: kas nutinka, kai DI suklysta, išgalvoja precedentą arba pateikia įtikinamai skambantį, tačiau teisiškai klaidingą atsakymą? Norint įvertinti šią situaciją, pirmiausia svarbu suprasti, kas yra generatyvinis DI ir kuo jis skiriasi nuo įprastų informacijos paieškos ar automatinių sistemų.

Remiantis Europos Sąjungos plėtojama teisėkūra, generatyvinis dirbtinis intelektas – tai DI rūšis, galinti pagal vartotojo pateiktą užklausą sugeneruoti iki tol neegzistavusį tekstą, santrauką, vertimą, struktūruotą informaciją, vaizdą ar kitą norimą rezultatą[1]. Arba kitaip – tai kompiuterinės sistemos, kurios bendrauja natūralia kalba, geba atsakyti į santykinai sudėtingus klausimus ir pagal suformuluotą užklausą (angl. prompt) sukurti naują turinį – tekstą, vaizdą ar garsą[2]. Pabrėžtina, jog nuo tradicinių informacinių paieškos ir kitų automatinių sistemų DI išsiskiria tuo, jog mokymo (angl. training) proceso metu generatyviniam dirbtiniam intelektui yra suteikiamas didelis duomenų kiekis. Pasiremdamas gauta medžiaga generatyvinis DI išmoksta atpažinti šiuose duomenyse esančius dėsningumus ir požymius bei susiformuoja tam tikrą jų struktūros suvokimą, todėl pasibaigus mokymams modelis gali sugeneruoti naują turinį, atspindintį anksčiau apdorotų duomenų savybes.

Nuo 2022 m. pabaigos, kai buvo paskelbtas amerikiečių DI įmonės „OpenAI” generatyvinio DI modelis „ChatGPT”[3], tokio tipo įrankiai per itin trumpą laiką paplito teisiniame sektoriuje, o netrukus pradėti naudoti ir teismų sistemose įvairiose pasaulio valstybėse. Kaip pažymima Lietuvos autorių parengtoje monografijoje, dirbtinio intelekto instrumentai teismuose šiuo metu pasitelkiami įvairiose veiklos srityse – nuasmeninimui, transkribavimui, dokumentų rūšiavimui, bylų paskirstymui bei sprendimų projektų rengimui[4]. Ir nors dauguma funkcijų yra administracinio ar techninio pobūdžio, šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama generatyvinio DI naudojimui atliekant užduotis, kurios yra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu – teisės šaltinių analize, procesinių dokumentų bei teismo sprendimų rengimu. Būtent toks DI naudojimas kelia sudėtingiausius klausimus dėl jo poveikio teisminio sprendimo priėmimo procesui ir su juo susijusioms procesinėms garantijoms.

Empiriniai duomenys rodo, kad naudojimasis šiais įrankiais teisminėse sistemose jau peržengė teorines ribas: 2025 m. spalio mėn. Europos veiksmingo teisingumo komisijos atliktos Europos kibernetinio teisingumo tinklo narių apklausos duomenimis, 46 proc. respondentų patvirtino generatyvinio DI naudojimą teismuose, iš kurių 74 proc. naudojasi laisvai prieinamomis platformomis (pvz., „Microsoft Copilot“, „ChatGPT“, „DeepL“), o 52 proc. – specialiai pritaikytomis individualizuotomis sistemomis. Remiantis naudojimo paskirties analize, dažniausiai generatyvinis DI naudojamas dokumentų santraukoms rengti (47 proc.), posėdžių protokolams generuoti (40 proc.) ir informacijai dokumentuose surasti bei išgauti (40 proc.)[5]. Panašias tendencijas atskleidžia ir 2024 m. UNESCO Pasaulinės teisėjų iniciatyvos apklausa, kuri parodo, jog dažniausiai DI naudojamas informacijos paieškai (43 proc.), dokumentų rengimui (28 proc.) ir įdėjų generavimui (14 proc.)[6]. Šie duomenys rodo ne tik tai, kad generatyvinis DI per gana trumpą laiką tapo praktiniu įrankiu teismų veikloje, bet taip pat atskleidžia platų jo taikymo spektrą – nuo techninių iki tiesiogiai su teisminio sprendimo rengimu susijusių užduočių. Būtent pastarasis naudojimo aspektas yra aktualiausias šiame straipsnyje, nes kuo labiau DI įtraukiamas į informacijos, teisės šaltinių ar argumentų, kuriais remiantis priimamas teismo sprendimas, atranką ir apdorojimą, tuo aktualesnis tampa klausimas, kokios procesinės ir institucinės garantijos turi būti taikomos tokiam naudojimui bei kokiomis sąlygomis toks naudojimas gali būti suderinamas su pagrindinėmis teisminio proceso garantijomis, įskaitant teisminį skaidrumą, teisėjo nepriklausomumą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2. DI aktas ir kitos tarptautinės rekomendacijos

Būtent dėl šių priežasčių DI integracija į teisingumo vykdymo procesą negali būti vertinama vien technologinės pažangos aspektu – kartu būtina spręsti ir tinkamo tokio naudojimo teisinio reglamentavimo klausimą. Europos veiksmingo teisingumo komisija dar 2018 m. pabrėžė, kad DI teisingumo sistemoje gali padėti didinti teismų darbo efektyvumą ir kokybę, tačiau jo naudojimas turi būti suderintas su pagrindinėmis teisėmis ir žmogaus, kaip galutinio sprendimų priėmėjo, vaidmeniu[7]. Vėliau priimtas Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas (Reglamentas (ES) 2024/1689) teisingumo vykdymo sferą įvardija kaip vieną jautriausių DI taikymo sričių: 61 konstatuojamoji dalis numato, kad tam tikros DI sistemos, skirtos teisingumo vykdymui ir susijusios su demokratiniais procesais, turėtų būti priskiriamos didelės rizikos kategorijai, atsižvelgiant į jų galimą poveikį demokratijai, teisinei valstybei, individualioms laisvėms, taip pat teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą[8]. Ši idėja toliau plėtojama ir Europos veiksmingo teisingumo komisijos 2025 m. gruodžio mėn. patvirtintose gairėse dėl generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimo teismuose, kuriose numatyta, kad jurisdikcinė galia priklauso išimtinai teisėjams, o sprendimų priėmimas, teisinis argumentavimas ir įrodymų vertinimas neturėtų būti perduodami generatyvinio DI sistemoms[9].

3. Pasaulinės tendencijos

Visgi, nepaisant nuosekliai plėtojamų tarptautinių DI reguliavimo priemonių ir gairių, skirtingų valstybių praktika atskleidžia nevienodą požiūrį į generatyvinio DI naudojimą teismuose. Nors generatyvinis DI palaipsniui integruojamas į teismų veiklą, jo naudojimo apimtis, paskirtis ir taikomos kontrolės bei atskleidimo priemonės skirtingose valstybėse reikšmingai skiriasi. Tokia praktikos įvairovė kelia klausimą, ar esamos procesinės garantijos yra pakankamos užtikrinti, kad generatyvinio DI naudojimas būtų suderinamas su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje. Šiame kontekste aktualūs keli tarpusavyje susiję aspektai – teisėjo nepriklausomumas, žmogaus vykdoma DI rezultatų kontrolė, teisminio proceso skaidrumas ir DI naudojimo atskleidimas proceso dalyviams. Skirtingų valstybių praktika rodo, kad vieningo požiūrio į šių garantijų užtikrinimą generatyvinio DI naudojimo kontekste kol kas nėra.

Jungtinėje Karalystėje Teismų ir tribunolų tarnyba (angl. Courts and Tribunals Judiciary) 2025 m. spalio mėn. paskelbė gaires teisėjams, kuriose pripažįstama, kad viešai prieinami DI pokalbių robotai dažniausiai nesugeneruoja atsakymų iš autoritetingų duomenų bazių, o verčiau kuria tekstą pagal tikimybiškai labiausiai tikėtiną žodžių derinį, todėl jų pateikta informacija gali būti netiksli, neišsami, klaidinanti ar šališka, o pats generatyvinis DI galėtų būti naudingas tik kaip antraeilis įrankis[10]. Štai Vokietijoje Frankfurto apylinkės teismas testavo oro linijų keleivių teisių byloms skirtą sistemą „Frauke“, kuri analizuoja ankstesnę teismų praktiką ir parengia sprendimų projektus, kuriuos teisėjas peržiūri ir patvirtina prieš galutinį jų paskelbimą[11]. Šie pavyzdžiai rodo, kad generatyvinis DI teismuose gali būti naudojamas labai skirtingomis formomis – nuo viešai prieinamų įrankių iki konkrečioms teisminėms užduotims pritaikytų specializuotų sistemų.

Kita vertus, keletas praktinių atvejų išryškino generatyvinio DI naudojimo teisingumo vykdymo procese keliamas rizikas. Vienas pirmųjų plačiai aptartų atvejų, kai generatyvinis DI buvo panaudotas rengiant teismo sprendimą, užfiksuotas Kolumbijoje. Teisėjas, nagrinėdamas bylą dėl autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko teisės į sveikatos priežiūrą, pateikė „ChatGPT” klausimus, susijusius su nagrinėjama teisine problema, o gautus atsakymus įtraukė į teismo sprendimą, kartu aiškiai atskleisdamas šios technologijos panaudojimo faktą. Nors viešojoje erdvėje šis atvejis buvo vertinamas kaip iš dalies atitinkantis skaidrumo principą, kadangi DI panaudojimas buvo atskleistas, kartu buvo keliamas klausimas dėl tokio metodo tinkamumo ir pagrįstumo, ypač vertinant galimybę tikimybinį kalbos modelį pasitelkti teisinei analizei byloje, susijusioje su pagrindinėmis asmens teisėmis[12]. Kiek vėliau, Indijoje Pendžabo ir Harianos aukštesniojo teismo teisėjas įtraukė ChatGPT sugeneruotą atsakymą, siekdamas pateikti bendrą bylų, susijusių su užstato taikymu, apžvalgą, aiškiai patvirtindamas, jog tai nėra esminė bylos motyvų dalis[13], tačiau vis tiek susilaukė aršios kritikos[14]. Besivystant DI panaudojimui teisiniame argumentavime, įdomus atvejis buvo užfiksuotas, kuomet Bengalūro pajamų mokesčių apeliacinio teismo kolegija svarbioje mokesčių byloje citavo keturis neegzistuojančius Aukščiausiojo Teismo sprendimus. 2026 m. Indijos Aukščiausiasis Teismas priėmė „nulinės tolerancijos“ poziciją: bet koks pasitikėjimas dirbtinio intelekto sukurtomis suklastotomis precedentinėmis bylomis iškreipia sprendimų priėmimo procesą, todėl bylos nagrinėjimas turi būti pradėtas iš naujo[15].

Žvelgiant į teisinio reglamentavimo prizmę, Kanados Federalinis teismas paskelbė, kad DI apskritai nebus naudojamas teisminių sprendimų priėmimo procese, įskaitant sprendimų motyvavimą, kol nebus surengtos viešos konsultacijos su visuomene, taip siekiant apsaugoti pagrindinę teismo funkciją, susijusią su teisėjų nepriklausomumu, atskaitomybe ir visuomenės pasitikėjimu teisingumo vykdymo sistema[16]. Naujosios Zelandijos teismų gairėse pasirinktas kiek kitoks požiūris – jose nurodoma, kad generatyvinis DI nerekomenduotinas teisinei analizei, nes tokios sistemos generuoja rezultatus pagal tikimybinius modelius, o ne teisinės idėjos supratimą, tačiau teisėjai paprastai neprivalo atskleisti generatyvinio DI naudojimo, jei laikomasi tinkamų apsaugos priemonių, tokių kaip pakartotinis sugeneruotų rezultatų patikrinimas[17]. Šie ir anksčiau aptarti pavyzdžiai rodo, kad vieningo požiūrio į generatyvinio DI naudojimą teisingumo vykdymo procese kol kas nėra. Skiriasi ne tik leistino DI naudojimo ribos, bet ir požiūris į jo naudojimo atskleidimą, rezultatų patikrą bei žmogaus atliekamos kontrolės reikšmę. Tokia praktikos įvairovė kartu kelia klausimą, kaip generatyvinio DI naudojimo galimybes ir su juo susijusias rizikas vertina patys teisingumo vykdymo procese dalyvaujantys asmenys ir kokios naudojimo ribos bei apsaugos priemonės, jų vertinimu, būtų tinkamos Lietuvos teismų sistemoje.

4. Lietuvos teismų sistemos atstovų apklausos rezultatai

Atsižvelgus į užsienio valstybėse formuojamų generatyvinio DI naudojimo modelių įvairovę, atlikta anoniminė Lietuvos teismų sistemos atstovų apklausa, kuria siekta įvertinti jų patirtį naudojant generatyvinį DI, požiūrį į su jo naudojimu susijusias rizikas bei galimas šios technologijos taikymo ribas teisingumo vykdymo procese. Apklausos metu gauti 45 respondentų atsakymai: 20 teisėjų, 21 teisėjo padėjėjo ir 4 kitų sprendimo priėmime dalyvaujančių asmenų. Apklausą sudarė keli tarpusavyje susiję klausimų blokai: (i) bendras generatyvinio DI supratimas ir naudojimo patirtis; (ii) pasitikėjimas DI generuojama informacija bei rizikos suvokimas; (iii) DI poveikis teisėjo nepriklausomumui ir profesinei tapatybei; (iv) taisyklių, mokymų ir specializuotų teisininkų DI įrankių poreikis; bei (v) respondentų pozicija dėl konkrečių užsienio valstybių precedentų (Nyderlandai, Kanada, Indija, Naujoji Zelandija).

Analizuojant apklausos rezultatus išryškėja, jog 25 iš 45 respondentų generatyviniu DI yra naudojęsi tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais, o dar 15 – tik asmeniniams poreikiams. Pastebėtina, kad tik 5 respondentai DI apskritai nėra naudoję, o tai rodo aukštą bendrą respondentų susipažinimo su generatyvinio DI įrankiais lygį, nors profesinio naudojimo mastas yra mažesnis nei bendras šios technologijos naudojimas. Dažniausios užduotys, kurioms naudojamas DI, buvo įvardintos kaip informacijos paieška, idėjų generavimas, informacijos analizė ir patikrinimas bei dokumentų rengimas ir vertimas. Šiuo požiūriu išryškėja panašios tendencijos kaip ir 2024 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atliktoje apklausoje, kurioje dominuoja paieška (43 proc.) ir dokumentų rengimas (28 proc.)[18]. Respondentai, kurie nurodė, jog nesinaudoja DI, tokį pasirinkimą grindžia visų pirma duomenų saugumo bei konfidencialumo rizika ir nepakankamu pasitikėjimu tiek DI kūrėjais, tiek jų pateikiamos informacijos patikimumu – panašios priežastys (duomenų apsauga, informacijos kokybė, skaidrumo stoka) buvo įvardytos ir kaip pagrindinės DI naudojimo rizikos minėtoje UNESCO apklausoje[19].

Ypač reikšminga tai, kad 29 iš 45 respondentų nurodė susidūrę su proceso šalies ar advokato pateiktu dokumentu, kurį įtarė esant sugeneruotą naudojant DI, o dar 8 teigė galimai atpažinę tokio naudojimo požymius, tačiau neturėję priemonių tam patvirtinti. Šie rezultatai rodo, kad galimas generatyvinio DI naudojimas procesiniams dokumentams rengti Lietuvos teismų praktikoje respondentams nebėra vien hipotetinis klausimas. Rezultatas tampa ypač aktualus atsižvelgiant į literatūroje ir teismų praktikoje fiksuojamus atvejus, kai į procesinius dokumentus patenka DI sugeneruoti neegzistuojantys precedentai, netikslios citatos ar klaidingai nurodomos teisės normos, keliantys papildomų iššūkių teisinio tikrumo ir teisminio proceso sąžiningumo užtikrinimui[20].

Vertinant DI gebėjimą patikimai apibendrinti didelį kiekį teismų praktikos, respondentų požiūris išliko atsargus: 18 respondentų nurodė, kad kol kas sunku atsakyti, 14 suabejojo tokia DI galimybe, 9 išreiškė poziciją, kad DI jau dabar gali tinkamai apibendrinti didelį kiekį teismų praktikos jų specializacijos srityje, o 4 respondentai nurodė, kad toks apibendrinimas būtų įmanomas, tačiau ne visų bylų atveju. Atsargus respondentų požiūris matytinas ir vertinant būtinybę tikrinti DI pateikiamus šaltinius: 37 iš 45 respondentų nurodė, kad visada patikrintų pirminį šaltinį. Vis dėlto, 7 respondentai pripažino, kad ateityje, DI technologijai patobulėjus, galėtų pasitikėti pateikiama informacija ir be pirminio šaltinio patikros. Pastarasis rezultatas leidžia įžvelgti svarbią tendenciją – didėjantis technologijos patikimumas gali keisti ne tik šios technologijos naudojimo mastą, bet ir žmogaus atliekamos kontrolės intensyvumą. Toks rezultatas siejasi su Sir Geoffrey Vos pastebėjimu, kad DI sistemoms tampant vis pajėgesnėms ir patikimesnėms žmogaus atliekama nepriklausoma jų rezultatų patikra gali tapti vis sudėtingesnė praktiškai: sprendimą priimantis asmuo gali nebeturėti pakankamai laiko ar kitų išteklių DI atliktai analizei savarankiškai pakartoti ar visapusiškai patikrinti[21].

Atviri respondentų atsakymai atskleidžia aiškius praktinius lūkesčius dėl generatyvinio dirbtinio intelekto taikymo teismų veikloje. Dažniausiai identifikuotos pageidaujamos funkcijos apėmė teismų praktikos paieškos optimizavimą, didelės apimties procesinių ir kitų dokumentų sisteminimą, santraukų rengimą, informacijos paiešką vidinėse duomenų bazėse, vertimo funkcijas, duomenų nuasmeninimą, atranką ir struktūravimą, užsienio teisės šaltinių paiešką bei teismo posėdžių garso įrašų transkribavimą į tekstinę formą. Šių funkcijų reikšmė, pirmiausia, sietina su jų pagalbiniu ir administraciniu pobūdžiu. Toks DI naudojimo modelis galėtų sumažinti teisėjams ir teismų personalui tenkančią administracinę bei informacijos apdorojimo naštą, kartu išlaikant teisminio vertinimo ir galutinio sprendimo priėmimo funkciją žmogaus rankose.

Kartu atviruose atsakymuose nuosekliai išryškėjo keturios pagrindinės rizikų, susijusių su generatyvinio DI naudojimu teismo sprendimo priėmime, kategorijos: klaidingos ar netikslios informacijos generavimas, neegzistuojančių teisės šaltinių ar precedentų („haliucinacijų“) atsiradimas, konfidencialios informacijos atskleidimo grėsmė bei perteklinis pasitikėjimas DI sugeneruotais rezultatais. Kai kurie respondentai papildomai atkreipė dėmesį į ilgalaikę pernelyg didelės kognityvinės priklausomybės nuo DI riziką, siejamą su galimu teisėjo „pripratimu“ prie DI siūlomų atsakymų ar sprendinių ir palaipsniui didėjančiu polinkiu vertinti juos kaip autoritetingą informacijos šaltinį. Šis aspektas ypač reikšmingas tuo, kad, skirtingai nuo klaidingos informacijos ar „haliucinacijų“ rizikos, jis nebūtinai mažėtų didėjant DI sistemų patikimumui. Priešingai, didesnis DI sistemų patikimumas galėtų skatinti didesnį pasitikėjimą jų pateikiamais rezultatais ir kartu mažinti nepriklausomos šių rezultatų patikros intensyvumą.

• Apibendrinimas

Apibendrinus apklausos rezultatus, matyti, kad tarp respondentų nėra nei ryškaus technologinio entuziazmo, nei kategoriško generatyvinio DI atmetimo. Veikiau išryškėja atsargus požiūris į platesnį šios technologijos taikymą, kartu pripažįstant aiškesnio jos naudojimo teisinio ir organizacinio reglamentavimo poreikį. Apklausos rezultatai rodo, kad generatyvinis DI respondentams jau yra praktiškai pažįstama technologija, o dalis jų ją naudoja ir profesinėje veikloje. Kartu respondentų atsakymai rodo atsargų požiūrį į DI generuojamos teisinės informacijos patikimumą: vyrauja nuostata, kad tokia informacija turi būti tikrinama pagal pirminius šaltinius ir negali pakeisti savarankiško teisėjo atliekamo teisinio bei faktinio vertinimo. Apklausoje taip pat atskleidžiama ir mažiau akivaizdži kognityvinės rizikos problema: dalis respondentų pripažįsta, kad didėjant DI sistemų patikimumui ateityje galėtų jų rezultatais pasitikėti ir be pirminio šaltinio patikros, o atviruose atsakymuose išreiškiamas susirūpinimas dėl galimo teisėjo „pripratimo“ prie DI siūlomų sprendinių. Tai leidžia kelti klausimą, ar didėjantis technologijos patikimumas ilgainiui nemažins kritinio žmogaus įsitraukimo į jos rezultatų vertinimą. Kalbant apie DI plėtros tikslingumą teismuose, pažymėtina, kad diegimas neturėtų būti savitikslis: didžiausia šios technologijos pridėtinė vertė atsiskleidžia tuomet, kai ji padeda sumažinti techninę ir administracinę naštą, taip sudarydama sąlygas teisėjui koncentruotis į esmines funkcijas – teisinį argumentavimą, įrodymų vertinimą bei teisingumo ir proporcingumo principų taikymą.

Galiausiai, tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pasirengimas platesniam generatyvinio DI naudojimui teismuose neturėtų būti vertinamas vien pagal technologijų naudojimo mastą. Ne mažiau svarbus yra gebėjimas kritiškai įvertinti DI taikymo ribas, nustatyti, kada jo rezultatais galima remtis, kada būtina juos patikrinti, o kada DI naudojimas apskritai būtų netikslingas ar neleistinas. Apklausos rezultatai leidžia įžvelgti tokio kritinio požiūrio prielaidas, tačiau kartu rodo aiškesnio normatyvinio reglamentavimo, sistemingo mokymo ir saugios technologinės infrastruktūros poreikį. Tai ypač svarbu, nes teismų sistemos atstovai jau dabar susiduria su atvejais, kai DI panaudojimas procesiniams dokumentams rengti yra įtariamas, tačiau negali būti patikimai nustatytas, o tai kelia papildomų klausimų dėl proceso skaidrumo, pateikiamos informacijos patikimumo ir tinkamų procesinių garantijų užtikrinimo. Todėl, plėtojant generatyvinio DI naudojimo teismuose reglamentavimą, svarbu apibrėžti ne tik leistinas jo naudojimo ribas ir žmogaus atliekamos kontrolės reikalavimus, bet ir tai, kokiais atvejais bei kokia apimtimi DI naudojimo faktas turėtų būti atskleidžiamas.

Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto trečio kurso studentė Viktorija Markovaitė ir vadovė dr. Goda Strikaitė-Latušinskaja. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Studentų vasaros praktikos projektą.

---

[1] Ivanova, Y (n.d.). Generative AI and the AI Act. European Commission, CNECT A2. [interaktyvus] https://www.europarl.europa.eu/cmsdata/277774/02.YordankaIvanova.pdf.

[2] Guttierez, J. D., et al (2024). UNESCO Global Judges’ Initiative: Survey on the Use of AI Systems by Judicial Operators. Paris: UNESCO, p. 6.

[3] Interaktyvi prieiga: https://openai.com/index/chatgpt/

[4] Limantė, A., Šukytė, M., Gaubienė, N (2025). Dirbtinis intelektas teismuose: teorija, praktika ir teisinis reguliavimas. Vilnius: Lietuvos socialinių mokslų centro institutas, p. 6–9.

[5] Europos veiksmingo teisingumo komisija (2025) Generatyvinio DI naudojimo gairės teismams. Strasbūras, 45 plenarinis CEPEJ posėdis, p. 5–6.

[6] Guttierez, J. D., et al (2024). UNESCO Global Judges’ Initiative: Survey on the Use of AI Systems by Judicial Operators. Paris: UNESCO, p. 7-8.

[7] Europos veiksmingo teisingumo komisija (2018). Europos etikos chartija dėl dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose ir jų aplinkoje. [interaktyvus] https://rm.coe.int/ethical-charter-en-for-publication-4-december-2018/16808f699c.

[8] Reglamentas (ES) 2024/1689, p. 18-144, 61.

[9] Europos veiksmingo teisingumo komisija (2025) Generatyvinio DI naudojimo gairės teismams. Strasbūras, 45 plenarinis CEPEJ posėdis, p. 14.

[10] Courts and Tribunals Judiciary (2025). Artificial Intelligence (AI). Guidance for Judicial Office Holders. P. 4, 6.

[11] Schindler, E (2025). Judicial systems are turning to AI to help manage vast quantities of data and expedite case resolution. [interaktyvus] https://www.ibm.com/case-studies/blog/judicial-systems-are-turning-to-ai-to-help-manage-its-vast-quantities-of-data-and-expedite-case-resolution.

[12] Taylor, L (2023). Colombian Judge Says He Used ChatGPT in Ruling, The Guardian. [interaktyvus] https://www.theguardian.com/technology/2023/feb/03/colombia-judge-chatgpt-ruling.

[13] Jaswinder Singh alias Jassi v. State of Punjab, CRM-M-22496-2022, order dated 27 March 2023, Punjab and Haryana High Court, parag. 9–11 https://www.casemine.com/judgement/in/642576816bd24f20ada59c83?.

[14] Sandhu, J (2023). In a first, Punjab and Haryana HC turns to ChatGPT for view on bail in murder case. [interaktyvus] https://indianexpress.com/article/cities/chandigarh/in-a-first-hc-turns-to-chatgpt-for-view-on-bail-in-murder-case-8522544.

[15] Pooja Ramesh Singh v. Jammu and Kashmir Bank Ltd. & Anr., Civil Appeal No. 11950 of 2025, 2026 INSC 668, 2026 m. liepos 2 d. [interaktyvus] https://www.sci.gov.in/view-pdf/?diary_no=523382025&type=j&order_date=2026-07-02&from=latest_judgements_order.

[16] Federal Court (Canada) (2025). Artificial Intelligence – Interim Principles and Guidelines on the Court’s Use of Artificial Intelligence. [interaktyvus] https://www.fct-cf.ca/en/pages/law-and-practice/artificial-intelligence.

[17] Courts of New Zealand (2023). Guidelines for Use of Generative Artificial Intelligence in Courts and Tribunals. [interaktyvus] https://www.courtsofnz.govt.nz/assets/6-Going-to-Court/practice-directions/practice-guidelines/all-benches/20231207-GenAI-Guidelines-Judicial.pdf.

[18] Guttierez, J. D., et al. (2024) UNESCO Global Judges’ Initiative: Survey on the Use of AI Systems by Judicial Operators. Paris: UNESCO, p. 8.

[19] Ibid, p. 10.

[20] M. Dahl, V. Magesh, M. Suzgun and others (2024). Large Legal Fictions: Profiling Legal Hallucinations in Large Language Models. Journal of Legal Analysis, 2024, 16, 64–93. https://doi.org/10.1093/jla/laae003

[21] Vos, G (2024). Are Rights Sufficiently Human in the Age of the Machine?,  Blackstone Lecture, Pembroke College, Oxford. [interaktyvus] https://www.judiciary.uk/speech-by-the-master-of-the-rolls-are-rights-sufficiently-human-in-the-age-of-the-machine/.