Taryba ir Parlamentas pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama skatinti ES žaliąją pramonę
Taryba ir Europos Parlamentas preliminariai susitarė dėl Reglamento dėl priemonių sistemos Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos produktų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo (geriau žinomo kaip Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas) projekto. Reglamentu siekiama skatinti nulinio ŠESD balanso technologijų, reikalingų ES klimato tikslams pasiekti, diegimą pramonėje, kad pasinaudojant bendrosios rinkos privalumais būtų sustiprinta Europos lyderystė pramonės žaliųjų technologijų srityje. Pagal susitarimą bus sudarytas bendras nulinio ŠESD balanso technologijų sąrašas, kuriame bus nustatyti tų technologijų strateginių projektų, kuriais bus geriau prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atrankos kriterijai.
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu siekiama palengvinti investavimo į žaliąsias technologijas sąlygas supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir remiant strateginius projektus. Jame taip pat siūloma palengvinti strateginių technologijų produktų patekimą į rinką, gerinti Europos darbo jėgos įgūdžius šiuose sektoriuose (visų pirma įsteigiant nulinio ŠESD balanso pramonės akademijas) ir sukurti ES veiksmų šioje srityje koordinavimo platformą.
Siekiant skatinti inovacijas, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu siūloma sukurti reglamentavimo sistemas, kurios būtų palankios novatoriškoms technologijoms kurti, išbandyti ir patvirtinti (vadinamąsias apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas).
Pažanga siekiant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslų bus vertinama pagal du orientacinius kriterijus: pasiekti 40 % gamybos, reikalingos ES strateginių technologijų produktų poreikiams patenkinti, ir vystymąsi, palyginti su pasauline tokių produktų, kaip saulės fotovoltinės plokštės, vėjo jėgainės, baterijos ir šilumos siurbliai, gamyba. Pasiūlyme taip pat nustatytas konkretus CO2 surinkimo ir saugojimo tikslas, numatant iki 2030 m. pasiekti bent 50 mln. tonų metinį įleidimo pajėgumą.
Preliminariu susitarimu pritarta pagrindiniams Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslams, kuriuos Komisija pasiūlė mažiau nei prieš metus, ir kartu siūloma keletas patobulinimų, pavyzdžiui, supaprastintos statybos leidimų išdavimo procedūrų taisyklės, nulinio ŠESD balanso pramonės slėnių sukūrimas ir didesnis viešųjų pirkimų ir aukcionų kriterijų aiškumas.
Naujuoju reglamentu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ir tikrumą investuotojams ir nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos projektų rengėjams. Projektams, kurie turi didesnį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo potencialą, bus taikomos pagreitintos statybos ar plėtros leidimų išdavimo procedūros ir patariama, kaip gauti finansavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turi teisę pasirinkti skirtingus energijos šaltinius, jos neprivalės strateginiais projektais pripažinti projektus, susijusius su technologija, kuri nėra priimta kaip jų energijos rūšių derinio dalis.
Leidimo statyti arba plėsti didelius nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos projektus (daugiau nei 1 gigavato), taip pat projektus, nematuojamus gigavatais, išdavimo terminas bus ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Mažesnių projektų (mažiau nei 1 gigavato) atveju leidimo išdavimo terminas bus 12 mėnesių. Strateginiams projektams bus nustatyti trumpesni terminai. Be to, nepriklausomai nuo terminų, šia procedūra bus užtikrinta, kad tokie projektai būtų saugūs, patikimi ir aplinkosauginiu požiūriu tvarūs ir kad jie atitiktų aplinkosaugos, socialinius ir saugos reikalavimus.
Būsimu reglamentu bus skatinama kurti paspartintos nulinio ŠESD balanso projektų plėtros slėnius (teritorijas, kuriose susitelktų kelios su tam tikra technologija susijusios įmonės). Šių slėnių tikslai – sukurti nulinio ŠESD balanso pramonės veiklos klasterius, kad būtų padidintas ES, kaip gamybos vietos, patrauklumas ir dar labiau supaprastintos administracinės procedūros, taikomos nulinio ŠESD balanso gamybos pajėgumų kūrimui. Jie prisidės prie regionų reindustrializacijos.
Taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip valdžios institucijos pirks prekes, darbus ir paslaugas, susijusius su strateginėmis nulinio ŠESD balanso technologijomis, parengtos siekiant geriau užtikrinti, kad reikalavimai būtų skaidrūs, įgyvendinami ir suderinti, ir kad tų technologijų tiekimas ES būtų diversifikuotas, kartu išsaugant pakankamą lankstumą perkančiosioms organizacijoms.
Sutartu aktu reglamentuojamas schemų, kuriomis skatinama pirkti nulinio ŠESD balanso technologijų produktus, naudojimas ir apibrėžiami poveikio tvarumui ir atsparumui kriterijai viešųjų pirkimų procedūrose. Poveikis aplinkosauginiam tvarumui bus privalomas minimalus reikalavimas, o poveikio atsparumui kriterijus bus taikomas, jei tam tikros strateginės nulinio ŠESD balanso technologijos (arba jos komponentų) atveju priklausomybė nuo trečiosios valstybės bus didesnė nei 50 %. Į šį kriterijų bus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei Komisija bus pirmiausia įvertinusi kiekvienos technologijos priklausomybės nuo tam tikros trečiosios valstybės lygį.
Jei dėl poveikio atsparumui ir tvarumui kriterijų taikymo atsiranda neproporcingas kainos skirtumas arba jei nepateikiama tinkamų pasiūlymų ar prašymų, perkančiosios organizacijos gali nuspręsti šių kriterijų netaikyti.
Preliminariame susitarime nustatyta, kad valstybė narė, rengdama atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimo aukcioną, galės taikyti tiek išankstinės atrankos, tiek sutarties skyrimo kriterijus, nesusijusius su kaina, pavyzdžiui, aplinkosauginio tvarumo, novatoriškumo arba energetikos sistemų integravimo kriterijus. Šie kriterijai turės būti taikomi bent 30 % kiekvienos valstybės narės kasmet aukcione parduodamam kiekiui.
Komisija apibrėš viešųjų pirkimų ir aukcionų kriterijus ir, atsižvelgdama į sistemos veikimo vertinimą, peržiūrės aukcionuose parduodamą kiekį.
Dabar abi institucijos turi pritarti su Europos Parlamentu pasiektam preliminariam susitarimui ir jį oficialiai priimti.
Europos Komisijos informacija
