L. Meškauskaitė. Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA): cenzūra v. teisinis informacijos ribojimas arba žodžio laisvė internete
Nuo 1600 m. vasario 17 d., kai Giordano Bruno dėl nuomonės reiškimo buvo sudegintas ant laužo Romos Gėlių aikštėje, praėjo daugiau nei 400 metų. Atrodo žmonija suprato, kad įsitikinimai kartais yra brangesni už gyvybę. Pažangiausių šalių konstitucijose iškilmingai įrašyta ne tik žodžio laisvė, bet taip pat ir cenzūros draudimas. Dar 1989 m. JAV Aukščiausiasis Teismas išteisino Johnson, kuris buvo kaltinamas JAV vėliavos išniekinimu, ją sudeginant, ir pasisakė, kad „Vyriausybė negali uždrausti reikšti idėjas vien dėl to, kad visuomenei šios idėjos atrodo žeidžiančios ar nepriimtinos“[1]. Tačiau istorija sukasi ratu ir klumpa ant tų pačių kalnelių.
Šiandien su nerimu stebime procesus Lenkijoje, kai visuomeninis transliuotojas, pasikeitus valdančiajai daugumai, tiesiog fiziškai užimamas, išjungiant eterį ir pakeičiant vadovybę bei žurnalistus in corpore[2].
2022 m lapkričio 16 d. įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui (SPA)(angl. – Digital Services Act DSA)[3] visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse tampa privalomos naujos ES taisyklės, kuriomis siekiama sukurti saugesnę ir atskaitingą interneto aplinką.
Europos Komisija (EK), vadovaujantis SPA, turi įgaliojimus tiesiogiai prižiūrėti labai dideles interneto platformas ir labai dideles interneto paieškos sistemas, t. y. įmones, kurios kiekviena atskirai pasiekia daugiau kaip 10 proc. ES gyventojų (apie 45 mln. žmonių)[4], o kiekviena valstybė narė turi paskirti skaitmeninių paslaugų koordinatorių (SPK), kuris prižiūrės kitus subjektus, patenkančius į SPA taikymo sritį.
Taigi, SPA labai didelėms interneto platformoms, tokioms kaip Google, Twiter/X, Facebook, TikTok ir kt. kelia gana didelius formalius reikalavimus turėti aiškias skundų pateikimo procedūras ir skaidriai reglamentuoti žalingo ir neteisėto turinio aptikimo bei pašalinimo procesus. Iš kitos pusės, SPA suteikia tam tikras galimybes moderuoti internete skleidžiamą informaciją.
EK 2023 m. balandžio 18 d. įsteigė Europos algoritminio skaidrumo centrą (EASC) – pirmąjį tokio pobūdžio mokslinį centrą Sevilijoje, kuris padės Komisijai ir nacionalinėms valdžios institucijoms stebėti, kaip laikomasi SPA, siekiant užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką.
ES valstybės narės įgaliojimus savo SPK turės suteikti ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d., t. y. iki bendrosios SPA taikymo pradžios datos, kai SPA bus visapusiškai taikomas visiems į jo taikymo sritį patenkantiems subjektams.
SPA taikomas tiek tarpininkavimo paslaugas teikiančioms įmonėms, interneto prieigos teikėjams, domenų vardų registratoriams, prieglobos paslaugų tiekėjams, elektroninės prekyvietėms, programėlių parduotuvėms, tiek ir socialinės žiniasklaidos platformoms.
Nauji įpareigojimai, kurie taikomi visų kategorijų internetinių paslaugų teikėjams, yra keturi: 1) skaidrumo ataskaitos; 2) reikalavimai dėl naudojimosi sąlygų deramai atsižvelgiant į pagrindines teises; 3) bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis vykdant nurodymus ir 4) nurodymas kontaktinių asmenų bei, jei reikia, teisinių atstovų paskyrimas.
Atskiroms rūšims internetinių paslaugų teikėjų numatyti papildomi reikalavimai: 1) pranešimas, veiksmai bei įpareigojimas teikti informaciją naudotojams; 2) pranešimas apie nusikalstamas veikas; 3) skundų nagrinėjimo, žalos atlyginimo ir neteisminių ginčų sprendimų mechanizmų sukūrimas ir naudojimas; 4) patikimų pranešėjų paskyrimas; 5) priemonių prieš piktnaudžiaujamojo pobūdžio pranešimus ir kontra pranešimus sukūrimas; 6) specialių prievolių prekyvietėms įvedimas, pavyzdžiui, trečiųjų šalių tiekėjų patikimumo tikrinimas „pažink savo verslo klientą“, numatytoji atitiktis, atsitiktinės patikros ir pan.; 7) tikslinės reklamos vaikams ir reklamos, grindžiamos naudotojų ypatumais, draudimas; 8) rekomenduojamų sistemų skaidrumas; 9) į naudotoją orientuotas internetinės reklamos skaidrumas; 10) rizikos valdymo įpareigojimai ir reagavimas į krizę; 11) išorės nepriklausomo audito įvedimas, vidaus atitikties užtikrinimo funkcijos ir viešosios atskaitomybės užtikrinimas; 12) naudotojų pasirinkimo negauti profiliavimu grindžiamų rekomendacijų užtikrinimas; 13) dalijimasis duomenimis su valdžios institucijomis ir tyrėjais ir 14) elgesio kodeksų sukūrimas bei bendradarbiavimas reaguojant į krizes.
Už SPA reikalavimų nesilaikymą yra numatytos gana didelės sankcijos. Jeigu EK nustatys, kad interneto platforma, pavyzdžiui, facebook nesilaikė SPA, ji gali paskirti platformai baudą iki 6 procentų jos metinės pasaulinės apyvartos.
Ką vis tai reiškia pirmiausia vartotojui ir kaip tai koreliuoja su konstituciniais žodžio laisvės bei cenzūros draudimo institutais?
Pirmiausia iškyla klausimas, kas yra tas „neteisėtas turinys“, kuris galės būti iš internetinės erdvės pašalinamas, vykdant SPA?
Neteisėtas turinys – tai bet kokio pavidalo informacija, kuri pagal taikytiną teisę yra neteisėta, kaip antai: 1) neapykantą kurstanti kalba; 2) teroristinis turinys; 3) neteisėtas diskriminacinis turinys; 4) susijusi su neteisėta veikla, kaip antai dalijimusi seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdais; 5) neteisėtas dalijimusi privačiais vaizdais be sutikimo; 6) persekiojimas kibernetinėje erdvėje; 6) susijusi su reikalavimų neatitinkančių ar suklastotų produktų pardavimu; 7) susijusi su neteisėtu autorių teisėmis apsaugotos medžiagos naudojimu ar 8) susijusi su vartotojų apsaugos teisės pažeidimais.
Antras klusimas – kas nustatys, pavyzdžiui, kad skelbiama informacija yra neapykantą kurstanti kalba?
Pagal SPA toks dvidešimt pirmojo amžiaus cenzorių vaidmuo pirmiausia deleguojamas EASC, SPK bei patikimiems pranešėjams. Tiesa, yra deklaruojamas priemonių prieš piktnaudžiaujamojo pobūdžio pranešimus ir kontra pranešimus sukūrimas, o interneto platformos gali nesutikti su patikimų pranešėjų nuomone ir nepašalinti jų pažymėto turinio. Tačiau EK auditoriai, kurie pagal SPA periodiškai tikrins internetinių platformų reagavimą į patikimų pranešėjų pranešimus į netinkamą turinį, tokiais atvejais galės fiksuoti pažeidimus. SPA numatytas periodinis auditas kai kurių teisininkų nuomone, bus priemonė, kuria EK galės daryti spaudimą interneto platformoms, kad jos imtųsi veiksmų „valdyti“ dezinformacijos ir grėsmių „pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams“ eigą, kuri, kaip žinia, yra labai miglota ir kurios tikriausia neįmanoma politiškai nešališkai apibrėžti[5].
Trečias klausimas Lietuvai– Kaip suprasti labai aiškią konstitucinę teisės normą (Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį) – masinės informacijos cenzūra draudžiama, kai faktiškai tokią cenzūrą įteisina SPA? Kaip tai koreliuoja su oficialiąja konstitucine doktrina?
Konstitucinis Teismas (KT) yra fragmentiškai analizavęs cenzūros institutą pirmiausia nuteistų asmenų teisinio statuso kontekste ir yra pasisakęs, kad laisvės atėmimo vietose yra galima nuteistųjų korespondencijos cenzūra. Tai yra vienas iš būdų kontroliuoti nuteistųjų elgesį, tačiau pagal Konstituciją nuteistųjų korespondencijos cenzūros, kaip vieno iš laisvės atėmimo bausmės turinio elementų, pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti įstatymu. Taigi pagal oficialiąją konstitucinę doktriną cenzūros taikymo tvarka ir pagrindai nuteistiesiems privalo būti reglamentuoti aukščiausios galios teisės akte – įstatyme[6].
KT dar 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pasisakęs, kad Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijos 44 straipsnyje nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama (1 dalis), taip pat kad valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių (2 dalis)[7].
KT, kalbėdamas apie visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolę, yra išaiškinęs, kad ji turi apimti ir programų ir laidų struktūros bei turinio kryptingumo kontrolę (a priori (išankstinę) ir a posteriori (paskesniąją)), t. y. tokią jo veiklos stebėseną ir patikrą, kai nacionalinio visuomeninio transliuotojo programos ir laidos yra vertinamos inter alia iš Konstitucijos kylančios ir įstatymuose apibrėžtos šio transliuotojo misijos atžvilgiu, tačiau KT pabrėžė, kad tokia kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija[8].
Analizuodamas valstybės tarnybos viešumo reikalavimą KT taip pat yra pasisakęs, kad šis principas yra susijęs ir su Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teise kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, su draudimu persekioti už kritiką (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis), taip pat su masinės informacijos cenzūros uždraudimu (Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis) ir nustatytu (inter alia valstybei) draudimu monopolizuoti masinės informacijos priemones (Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalis)[9].
Taigi kaip suderinti oficialiąją konstitucinę doktriną su SPA reikalavimais internetinių paslaugų teikėjams prižiūrėti (cenzūruoti) internete skelbiamą informaciją, pvz. patikimų pranešėjų ar EASC pagalba?
Pirmiausia, matyt, reikėtų atkreipti dėmesį, ką reiškia žodis cenzūra. Antra, labai svarbu atskirti teisinį informacijos laisvės ribojimą nuo cenzūros. Publicistinėje literatūroje šie du skirtingi informacijos ribojimo būdai dažnai tapatinami.
Žodis cenzūra yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. censura – cenzoriaus pareigos, censeo – vertinu). Tarptautinių žodžių žodyne šis žodis apibrėžiamas kaip „spaudos, kino ir televizijos filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kurios tikslas – neleisti platinti tam tikrų žinių, idėjų, teorijų“[10].
Cenzūros nereikėtų painioti su teisėtu, t. y. teisės normomis pagrįstu, informacijos ribojimu. Teisėtus teisės į informaciją ir saviraiškos laisvės ribojimus lemia šių teisių santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, pabrėžiančiomis visų asmenų teises, laisves ir būtinuosius visuomenės poreikius. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas, kuris naudojasi savo teisėmis, privalo laikytis įstatymais nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnyje: „kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“.
Galima teigti, kad Konstitucijos 27 ir 28 straipsniuose yra nustatyti bendrieji naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis ribojimo kriterijai. Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumas demokratinėje visuomenėje turi būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, atitikti teisingumo sampratą ir nuostatas bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes ir sąlygas[11]. Bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su racionaliu konkuruojančių vertybių santykiu, užtikrinančiu, kad nustatytieji ribojimai nepažeis arba nepaneigs atitinkamos žmogaus teisės esmės. Demokratinėje visuomenėje teisinis informacijos ribojimas yra galimas tik esant trims būtinosioms tokio ribojimo sąlygoms: teisėtumui, pagrįstumui ir proporcingumui.
Taigi konstitucinis terminas cenzūra reiškia procedūrą, kurios laikantis visos planuojamos publikacijos ir kiti visuomenės informavimo produktai turi būti pateikiami valstybės institucijai, tikrinančiai jų turinį ir leidžiančiai (neleidžiančiai) juos skelbti[12]. Demokratinėje valstybėje toks aktas yra neteisėtas, nes minėta, kad Konstitucijos 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas cenzūros draudimas.
Visiškai kitoks yra saviraiškos laisvės teisinio ribojimas, kai tam tikri turinio ribojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatyme, yra skirti apsaugoti kitas konstitucines teises bei yra proporcingi.
Konstitucijos 25 straipsnyje įvardijamos trys saviraiškos laisvės ribojimų grupės: 1) būtini apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei; 2) būtini ginti konstitucinei santvarkai ir 3) laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ir diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Vertinant SPA reikalavimus ir oficialiąją konstitucinę doktriną akivaizdu, kad į aukščiau iškeltus klausimus galės atsakyti tik atitinkamos nacionalinių visuomenės informavimo bei informacinės visuomenės paslaugų įstatymų pataisos, kuriose turėtų būti įtvirtinta pirmiausia teisminė informacijos ribojimo patikra bei nacionalinė ir tarptautinė teisminė praktika dėl naujų informacijos ribojimų taikymo.
Dr. Liudvika Meškauskaitė yra VU Teisės fakulteto parnerystės profesorė, advokatė
[1] https://www.uscourts.gov/educational-resources/educational-activities/facts-and-case-summary-texas-v-johnson
[2] https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000312094/lenkijos-visuomeninio-transliuotojo-likimas-paskelbtas-likvidavimas-nereiskia-ziniasklaidos-uzdarymo
[3] 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB) (toliau – Skaitmeninių paslaugų aktas).
[4] Iki šiol jų yra 19. Tai aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“,, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“; apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“; viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“; mobiliųjų programėlių parduotuvės „Google Play“ bei „App Store“; „Google“ paieškos sistema ir „Microsoft“ paieškos sistema „Bing“; „Google Maps“ ir „Wikipedia“. Šis sąrašas gali keistis.
[5] David Thunder. Turėtume labiau nerimauti dėl Skaitmeninių paslaugų įstatymo- https://infa.lt/95659/turetumete-labai-nerimauti-del-skaitmeniniu-paslaugu-istatymo/
[6] Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2020, psl. 169.
[7] Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2020, psl. 219.
[8] Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2020, psl. .240.
[9] Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2020, psl. 532.
[10] Tarptautinių žodžių žodynas. Prieiga per internetą: <https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/C/cenzura>, žiūrėta 2023 12 31.
[11] Oficialioji konstitucinė doktrina. Svarbiausios nuostatos. 1993-2020, psl. 244-245.
