E. Markevičius. Sveikatos apsaugos sektoriaus viešieji pirkimai lipa ant to paties grėblio

Prieš 7 metus Viešųjų pirkimų tarnyba (Tarnyba) identifikavo raudoną vėliavą Lietuvos viešųjų pirkimų praktikoje – sveikatos sektoriaus viešuosius pirkimus. 2016 m. Tarnyba atliko didelės apimties ir sudėtingą analizę[1], kurios rezultatus apibendrino 2013 – 2015 m. laboratorijos reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų apžvalgoje. Pagrindinė problema tuomet buvo identifikuota aiškiai: įsigijus konkrečią įrangą (pavyzdžiui, analizatorių) perkančiosios organizacijos patenka į spąstus, nes reagentus ar kitas medžiagas, reikalingas tai įrangai naudoti, būtina pirkti iš to paties tiekėjo, kuris suteikė įrangą. Kitų gamintojų produktai paprasčiausiai nėra tinkami konkrečiai specializuotai įrangai.

Tai reiškia, kad vykdant tokio pobūdžio pirkimus nėra užtikrinama konkurencija ir ji tikrovėje neegzistuoja, kadangi didesnis verslininkų skaičius tinkamų pasiūlymų paprasčiausiai negali. Kadangi ši rinka visuomet buvo aktyvi ir kupina skirtingų tiekėjų, labiausiai tikėtina, kad tokia situacija susiklostydavo dėl nustatomų ydingų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) įtvirtinta, kad parengta techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Nors perkančiosios organizacijos turi plačią diskreciją nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau kartu pažymėta, kad ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pati r įtvirtinto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją[2].

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad konkurencija yra būti ribojama jei nustatytus reikalavimus in corpore (visus drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės[3]. Tokia išvada yra daroma ir tais atvejais, kai nors konkurencija teoriškai egzistuoja, tačiau yra eliminuojama faktiškai, pavyzdžiui kiti gamintojai privalėtų siūlyti aukštesnės klasės ir dėl to brangesnius produktus[4].

Viešųjų pirkimų tarnybos apžvalgoje nustatyta problema akivaizdžiai pažeidė proporcingumo ir nediskriminavimo principus bei prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Kadangi problemos mastas buvo didelis, situacijos nebuvo galima palikti be sprendimo.

Išanalizavus pasaulinę praktiką, stebėtinai paprastas atsakymas buvo rastas – „Pasaulis neperka reagentų – perka tyrimus“. Tarnyba konstatavo, kad pirkti reagentus konkretiems aparatams yra ydinga praktika ir perkančiosios organizacijos turi pirkti ne pavienius reagentus, o išvardinti tyrimus, kuriuos jai reikia atlikti. Tuomet jau tiekėjai turėtų parūpinti tiek įrangą, tiek visus reikalingus reagentus tyrimams atlikti, o perkančioji organizacija mokės tik už atliktų tyrimų skaičių.

Sprendimas atrodo paprastas, tačiau tuomet jis buvo išties revoliucingas. Praktikoje, didelėms ligoninėms, turinčioms pažangiausias laboratorijas, tokiu būdu organizuoti veiklą tapo išskirtinai sudėtinga. Nauji reikalavimai lėmė būtinybę ne tik užtikrinti naujos įrangos suderinamumą su kita laboratorijoje veikiančia įranga (pavyzdžiui, 30 skirtingų įrangos vienetų, kurie veikia kaip viena sistema), tačiau taip pat keisti ir gydymo protokolus, ir informacinių sistemų nustatymus ir kt.

Nepaisant didelių praktinių iššūkių, nauji reikalavimai buvo plačiai įgyvendinami ir viešojo sektoriaus ligoninės pradėjo pirkti nebe reagentus, o tyrimus. Tokiu būdu konkurse Konkurencija sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose tapo užtikrinama didesne apimtimi.

Tačiau, panašu, kad šiemet žengiame žingsnį atgal. Rinką nustebino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. e2A-482-302/2023, kuria jis palaiko ankstesnę praktiką, įgalinančią pirkėjus įsigyti konkrečius reagentus, tinkančius specifinei įrangai.

Teismas šioje byloje konstatavo, kad kadangi perkančioji organizacija jau turi tyrimams atlikti reikalingą įrangą, kuri veikia naudojant jai pritaikytus konkrečius reagentus, ji gali įsigyti produktą, tinkamą naudoti su turima konkrečia įranga. Todėl teismo vertinimu, racionalus lėšų naudojimas užtikrinamas perkant reagentus jau turimai įrangai, tačiau kartu faktiškai eliminuojant konkurenciją

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškovas ne tik ginčijo nustatytus reikalavimus kaip neproporcingus, tačiau siūlė racionalią išeitį – prašė sudaryti jam galimybę konkuruoti tame pačiame, siūlant numatomiems atlikti tyrimams tinkamos įrangos komplektą kartu su visais reikalingais reagentais. Tačiau nei apygardos, nei Lietuvos apeliacinis teismas tokius argumentus atmetė, nors jie užtikrintų konkurenciją, nepaneigtų perkančiosios organizacijos poreikio ir visiškai atitinka Tarnybos parengtas rekomendacijas.

Tokiu būdu Lietuvos teismai įteisina dešimtmečio senumo piktnaudžiavimo praktiką ir leidžia perkančiosioms organizacijoms grįžti prie senosios praktikos – reagentų pirkimų be jokios konkurencingos procedūros.

Viešųjų pirkimų labirintai nusėti grėbliais, bet ne tam, kad ant jų liptume.

Dr. Edgaras Markevičius yra advokatų kontoros Sorainen ir partneriai viešųjų pirkimų ekspertas

[1] https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_reagentai_29_11_16%2B.pdf

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011.

[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017.

[4] Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015