A. Juškevičiūtė-Vilienė. Žalioji ekonomika – našta ar galimybės verslui

Žaliosios ekonomikos sąvokos atsiradimas siejamas su darnios plėtros koncepcija. Pasaulinė nevyriausybinė organizacija Romos klubas, analizuojantis globalias ekonomines, socialines, kultūrines, ekologines, ir kitas problemas[1], 1972 m. pranešime „Augimo ribos“ (ang. Limits to Grow) pirmą kartą atkreipė pasaulio dėmesį į darnią plėtrą. Pranešime buvo nurodoma, kad dėl ribotų gamtinių resursų ekonominis augimas negali trukti amžinai ir visuomenė turi galvoti apie darnią plėtrą[2].  Po dvidešimt metų Jungtinės Tautos (JT) darnios plėtros koncepciją įvardina darnią plėtrą kaip politinę koncepciją, kurios tikslas iš vienos pusės skatinti besivystančių šalių ekonominę ir socialinę pažangą, o iš kitos pusės užtikrinti išsivysčiusiose šalyse gerovę ir gyvenimo kokybę. Šios paskatos buvo įvardinamos kaip Žalioji ekonomika ar Žaliasis augimas (ang. Green economy, Green growth)[3].

Prasidėjus finansų krizei 2007-2008 m. daug šalių nesugebėjo pereiti prie darnios plėtros kelio, todėl tarptautinėse organizacijose vis plačiau pradėta diskutuoti apie žaliosios ekonomikos suteikiamas galimybes ir galimą teigiamą poveikį pasauliui. Šiame etape buvo sukurta daug įvairių žaliosios ekonomikos koncepcijų, pavyzdžiui, 2011 m. EBPO nurodė, kad  žalioji ekonomika – tai toks ekonomikos augimo ir vystymosi skatinimas, kuris kartu užtikrina, kad gamta būtų pajėgi teikti gėrybes, o biosfera būtų tinkama vystytis gyvybei, kadangi nuo to priklauso visų organizmų gerovė[4]. 2012 m. JT konferencijoje dėl darnios plėtrosv„Rio+20“ buvo suformuluota, kad žalioji ekonomika yra tokia ekonomika, kuri didina žmonių gerovę ir socialinį teisingumą, tuo pat metu stipriai sumažina pavojų aplinkai ir ekologines grėsmes[5]. O Pasaulio bankas  įvardino žaliąją ekonomiką arba žaliąjį augimą kaip ekonominį augimą, kuris efektyviai naudoja gamtos išteklius, mažina taršą ir nesukelia neigiamo poveikio aplinkai taip pat yra atsparus, t.y. užkertantis kelią katastrofoms, dėl aplinkosauginės vadybos vykdymo[6].

Apibendrinant tarptautinių organizacijų pateikiamas žaliosios ekonomikos koncepcijas, galima daryti išvadą, jog tarptautinės organizacijos vieningai įvardija tris šios novatoriškos ekonomikos svarbiausius aspektus, t.y.: žmonių gerovę, socialinį teisingumą ir aplinkosaugą.

Europos Vadovų Taryba priėmus 2019-2024 m. strateginę darbotvarkę, Žaliosios ekonomikos idėjos  tapo prioritetinės ir Europos Sąjungos teisėje. Vienas iš šios darbotvarkės prioritetų yra „poveikį klimatui neutralizuojančios, žalios ekonomikos kūrimas ir siekis tapti pasauliniais žaliosios ekonomikos lyderiais“[7]. Vykdant darbotvarkės tikslus Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį kursą, kuriuo „siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo“[8]. Europos žaliojo kurso komunikate išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo[9]. Tačiau Europos žaliasis kursas suprantamas ne kaip verslo ribojimo planas, o ES tikslas, kai sprendžiant klimato ir aplinkos problemas ES galėtų vystyti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką.

Apibendrinant tiek tarptautinių organizacijų, tiek ES institucijų patirtį formuojant žaliosios ekonomikos koncepcijas, teigtina, kad žalioji ekonomika, tai ekonominės veiklos ir aplinkos apsaugos balansas (įprastos ekonomikos alternatyva), leidžiantis siekti žmogaus gerovės, šalies ekonominio augimo tausojant aplinką bei mažinant riziką gamtai. Ši ekonomika siekia sujungti ekonominius ir ekologinius visuomenės tikslus, o ekonomika ir ekologija vertinamos ne kaip priešingybės, o atvirkščiai, jos turi būti vystomos kartu siekiant pasiekti ekonomines strategijas ir ekologinius tikslus[10]. Šios ekonomikos tikslas darni plėtra, kuri randa balansą tarp ūkio subjekto ekonominės veiklos laisvės ir visuomenės intereso turėti sveiką ir švarią aplinką.

Žaliosios ekonomikos tikslai jau įgyvendinami ne tik politiniame lygmenyje, bet ir teisminiame. Pavyzdžiui, ESTT bylose, kuriose nagrinėjama ekonominės veiklos laisvės ribojimo  teisėtumas siekiant apsaugoti aplinkosauginius tikslus, teismas taiko „teisingos pusiausvyros/balanso testą“ (ang. fair balance test) ir vertina ar ūkio subjektui nebuvo uždėta „individuali – perteklinė našta“ (ang. individual and excessive burden). Šis testas parodo, ar verslo ribojimai nebuvo pertekliniai. Pavyzdžiui, byloje Romonta GmbH prieš Komisiją Vokietijos įmonė skundė Komisijos veiksmus nesuteikiant jai šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų ir tokiu būdu pažeidžiant jos teises į verslą. ESTT šioje byloje konstatavo, kad  ES ar valstybės institucijoms taikant ribojimo priemones, turi būti atsižvelgta į vertybių pusiausvyrą, t.y tiek į ūkio subjekto ES Chartijoje įtvirtintą teisę į verslą, tiek ir į aplinkosaugos reikalavimus, įtvirtintus ES Chartijos 37 str. Anot ESTT svarbu, kad poveikio priemonės, kuriomis apribojamos pagrindinės teisės ar vidaus rinkos laisvės, atitiktų  įgyvendinamų aktų materialinį teisėtumą, ir būtų užtikrintas vertybių balansas.

Plačiau apie žaliosios ekonomikos iššūkius supranacionaliniams teismams galima bus paskaityti 2023 m. rudenį pasirodysiančiame Vilniaus universiteto „Teisės“ žurnale autorės straipsnyje „ Žaliosios ekonomikos iššūkiai Europos Žmogaus Teisių Konvencijai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai“. Straipsnyje analizuojama, kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija prisideda prie žaliosios ekonomikos iššūkių realizavimo. Straipsnyje pateikiamas tyrimas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas randa pusiausvyrą tarp aplinkosaugos reikalavimų ir asmens ekonominės veiklos laisvės.

Dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės asistente, advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai” partnerė

Šis mokslo populiarinimo straipsnis yra Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgyvendinamo tyrimo „Ekonominės laisvės ribojimai atsižvelgiant į žaliosios ekonomikos principus” dalis.Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

[1] Plačiau apie Romos klubo veiklą: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Romos klubas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/romos-klubas/ [žiūrėta 2023 m. sausio 15 d.].

[2] Meadows, D. H. ir kt. (1972). The Limits to Growth. Potomac Associates-Universe Books, p. 30.

[3] Renault, J. F. ir kt.. (2016). Übergang in eine Green Economy: Notwendige strukturelle Veränderungen und Erfolgsbedingungen für deren tragfähige Umsetzung in Deutschland. Teilvorhaben: Internationale Bestandsaufnahme des Übergangs in eine Green Economy. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.umweltbundesamt.de/sites/default/files/medien/1/publikationen/9-1qendige_strukturelle_vere4nderungen_u_nd_erfolgsbedingungen_fur_deren_tragfahige_umsetzung_in_deutschland.pdf [žiūrėta 2023 m. kovo 1 d.].

[4] OECD (2011). Towards Green Growth [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.oecd.org/greengrowth/48012345.pdf [žiūrėta 2022 m. gruodžio 29 d.], p. 4.

[5] UNEP (2011). Towards a GREEN economy. Pathways to Sustainable Development and Poverty Eradication. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://sustainabledevelopment.un.org/content/documents/126GER_synthesis_en.pdf [žiūrėta 2023 m. kovo 15 d.], p. 2.

[6] Alekna, R. ir Kazlauskienė, E. (2019) Žaliosios ekonomikos probleminės sritys globalioje rinkoje, Economics and Management / Ekonomika ir vadyba, 11, p. 4.

[7] Europos Vadovų Taryba. Nauja 2019–2024 m. Strateginė darbotvarkė. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.consilium.europa.eu/media/39930/a-new-strategic-agenda-2019-2024-lt.pdf [žiūrėta 2023 m. kovo 11 d.].

[8] Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions (2019), The European Green Deal, Nr. COM(2019) 640, [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1588580774040&uri=CELEX:52019DC0640 [žiūrėta 2023 m. kovo 11 d.].

[9] European Commission (2020): Changing how we produce and consume: New Circular Economy Action Plan shows the way to a climate-neutral, competitive economy of empowered consumers. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_420 [žiūrėta 2023 m. gegužės 15 d.].

[10] Barbier, E. B. ir Markandya, A. (2013). A new blueprint for a green economy. New York: Routledge [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://site.ebrary.com/lib/alltitles/docDetail.action?docID=10716354 [žiūrėta 2023 m. gegužės 1 d.].