A. Juškevičiūtė-Vilienė, J. Miliuvienė. Ar advokatų veikla apsaugota nuo slaptųjų tarnybų? Vienos, bet ne vienintelės tokios EŽTT bylos viešo posėdžio įspūdžiai

Daugiau nei prieš 40 metų penki Vokietijos teisininkai pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl to, kad  Vokietijos teisės aktais leista naudoti kriminalinės žvalgybos pasiklausymo priemones, neinformuojant apie tai sekamo asmens net ir ex post. Anot pareiškėjų, toks teisinis reglamentavimas pažeidė jų teisę į privatumą ir neužtikrino veiksmingų pažeistų teisių gynimo priemonių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija, EŽTK) 8 ir 6 straipsnių pažeidimai). Šioje ilgai nagrinėtoje Klass ir kt. prieš Vokietiją byloje EŽTT galiausiai konstatavo, kad Konvencija pripažįsta auka asmenį, kuris nežinojo, kad buvo sekamas ir dėl šios priežasties negalėjo veiksmingai apsiginti[1].

Vokietijos teisininkų dar 1978 m. iškelta problema dėl slapto advokatų ar kitų žmogaus teisių ir laisvių gynėjų pasiklausymo yra aktuali ir dabar. Tai įrodo tiek vis gausėjanti EŽTT jurisprudencija, kurioje sprendžiama dėl slaptųjų tarnybų veiklą reguliuojančių nacionalinių teisės aktų ir jų taikymo praktikoje, tiek daugybė nagrinėjimo laukiančių bylų šioje srityje. Slaptųjų tarnybų veiklos, jų taikomų priemonių teisėtumo kontrolės stoka, ribotos galimybės ginti tokių priemonių taikymo pasėkoje pažeistas asmens teises ir laisves teismuose kelia susirūpinimą ne vienoje valstybėje, prieš kurias inicijuojamos bylos ir tarptautiniuose teismuose.

Viena tokių bylų – 2022 m. rugsėjo 27 d. viešame EŽTT kolegijos posėdyje nagrinėta byla Pietrzak prieš Lenkiją ir Bychawska-Siniarska ir kt. prieš Lenkiją[2][3]. Ši byla bei joje iškelti teisiniai klausimai sulaukė ypatingo EŽTT dėmesio: nors absoliuti dauguma bylų EŽTT nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ši byla šių metų rugsėjo mėnesį EŽTT pirmosios kolegijos posėdyje dėl jos svarbos ir reikšmingumo išnagrinėta viešai. Dėka ES subsidijuojamų podoktorantūros stažuočių šio straipsnio autorės turėjo neeilinę galimybę stebėti šios bylos teismo procesą, kurio tematika ir iškelti klausimai yra aktualūs ir Lietuvos advokatūrai bei advokatų bendruomenei.

Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra ir keli jos nariai taip pat yra pateikę skundą EŽTT su panašiais teisiniais klausimais[4], ši byla yra komunikuota Lietuvai ir vis dar laukia teisminio nagrinėjimo EŽTT. Prašymų ištirti teisės aktų, leidžiančių naudoti žvalgybos priemones, be kita ko, nenustačius konkrečių informacijos apie privataus asmens gyvenimą rinkimo pagrindų, surinktos informacijos saugojimo termino ir detalios tvarkymo ir pateikimo kitiems subjektams tvarkos, konstitucingumą yra ne kartą gavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tik šie prašymai buvo grąžinti pareiškėjams, neišnaudojus kitų teisinės gynybos priemonių[5]. Tad atsižvelgiant į temos aktualumą Lietuvai, pateiksime detalesnę Pietrzak prieš Lenkiją ir  Bychawska-Siniarska ir kt. prieš Lenkiją bylos analizę.

Faktinės aplinkybės

Šioje byloje pareiškėjai yra teisininkai arba advokatai, kuriuos sieja jų profesinė veikla, susijusi su žmogaus teisių ir laisvių gynimu. Vienas iš jų yra M. Pietrzak – žinomas Lenkijos baudžiamosios teisės advokatas, Varšuvos advokatūros pirmininkas, atstovaujantis teismuose tokius opozicijos narius kaip D. Tusk ar valdžios persekiojamus Lenkijos teisėjus bei atstovaujantis pro bono Greenpeace bylose. Kiti pareiškėjai yra dviejų Varšuvoje įsikūrusių nevyriausybinių organizacijų nariai: pareiškėjos D. Bychawska-Siniarska ir B. Grabowska-Moroz yra Helsinkio žmogaus teisių fondo narės, o pareiškėjai W. Klickis ir K. Szymielewicz yra Panoptykon fondo nariai (Panoptykon fondo misija yra „apsaugoti visuomenę ir pagrindines asmens teises ir laisves nuo grėsmių, susijusių su moderniais priežiūros ir kontrolės būdais“[6]).

2017 m. birželio–liepos mėn. pareiškėjai, vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos kodekso 227 str.[7], skundus dėl nacionalinių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių slaptą asmens sekimą, įgyvendinimo pateikė Ministrui Pirmininkui ir atitinkamoms kriminalinės žvalgybos tarnyboms, įskaitant Vidaus saugumo agentūrą, Centrinį kovos su korupcija biurą, Nacionalinę mokesčių administraciją, Karinės kontržvalgybos tarnybą, nacionalinę policiją, pasienio policiją. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad jie galimai buvo slapta sekami (be jų žinios buvo stebimi jų telekomunikaciniai ir skaitmeniniai ryšiai su kitais asmenimis) ir toks jų sekimas galėjo būti vykdomas dėl jų profesinės ir visuomeninės veiklos. Tarnybų pareigūnai neinformavo pareiškėjų apie vykdomą ar įvykdytą jų sekimą, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės tokių pareigūnų veiksmų teisėtumo patikrinti teisme, kas pareiškėjų nuomone, prieštarauja Lenkijos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai asmens teisei susipažinti su oficialiais dokumentais ir duomenų rinkmenomis, susijusiomis su šiuo asmeniu, ir teisei reikalauti ištaisyti ir pašalinti tikrovės neatitinkančią, neišsamią ar įstatymui prieštaraujančiu būdu surinktą informaciją (Lenkijos Konstitucijos 51 str. 3 ir 4 d.). Pareiškėjai savo skunduose nurodė, kad pareiškėjų neinformavimas apie jų slaptą sekimą, taip pat tokių kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų kontrolės stoka bei šio proceso nacionalinio reglamentavimo stoka pažeidė pareiškėjų teisėtus interesus.

Verta paminėti, kad Lenkijos teisininkų-advokatų bendruomenę sudrebino žinia, kad galimai Lenkijos kriminalinės žvalgybos subjektai slaptam sekimui naudojo NSO Group gaminamą Pegasus sistemą, leidžiančią nuotoliniu būdu perimti telefono valdymą, telefono turinį ir funkcijas. Ši sistema leidžia ypatingai platų duomenų sekimą ir rinkimą, t. y. ne tik klausytis pokalbių ar stebėti trumpąsias žinutes, bet ir „siurbti“ visą telefono turinį, įsilaužti į visą telefone esančią informaciją, taip pat leidžia nuolat pasiekti kamerą ar garsiakalbį[8].

2017 m. birželio–rugsėjo mėn. minėtų policijos ir kriminalinės žvalgybos tarnybų vadovai atsakė į pareiškėjų skundus nurodydami dažniausiai vienintelį ir tą patį argumentą, kad slaptas sekimas yra vykdomas vadovaujantis Lenkijos Respublikos teisės aktų nuostatomis, o pagal galiojančius teisės aktus informacija apie slaptą asmenų sekimą yra konfidenciali ir saugoma įstatymų. Taip pat buvo paminėta, kad vykdant šiuos kriminalinės žvalgybos veiksmus tarnybos neatskleidė advokato profesinės paslapties. Tarnybos detalizavo, kad apie vykdytą slaptą sekimą subjektui yra pranešama tik tuo atveju, jei sekimo rezultatai buvo įtraukti į baudžiamąją bylą, kurioje sekimo subjektas turi proceso šalies statusą. Tarnybos argumentavo, kad visas slaptas sekimas yra teisėtas, kadangi kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus kontroliuoja prokuratūra ir teismai.

Pareiškėjai pateikė skundą EŽTT, kuriame nurodė, kad Policijos įstatymo ir Antiteroristinio įstatymo nuostatos, leidžiančios tokius kriminalinės žvalgybos būdus kaip slaptą ryšių (telekomunikacijų, pašto ir skaitmeninių ryšių) stebėjimą ir metaduomenų rinkimą, pažeidžia pareiškėjų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 str.). O nesuteikus pareiškėjams veiksmingos teisės gynimo priemonės, kuri būtų leidusi jiems sužinoti, ar jie buvo slaptai sekami, taip pat nebuvo suteikta galimybė šio sekimo teisėtumą patikrinti teisme, todėl buvo pažeista jų teisė į veiksmingą teisinę gynybą (Konvencijos 13 str.).

EŽTT kolegijos viešas posėdis 2022 m. rugsėjo 27 d.

Viešo posėdžio metu Lenkijos Respublikos vyriausybės atstovas EŽTT nurodė, kad ginčijamų teisės aktų nuostatos nepažeidžia pareiškėjų teisių ir laisvių, o slaptas sekimas užtikrina, kad atskleidžiama vis daugiau nusikaltimų, kuriems įvykdyti naudojamos labai modernios technologijos. Atstovas, pasisakydamas dėl pareiškimo priimtinumo, nurodė, kad pareiškimas negali būti nagrinėjimas EŽTT, nes: 1. Konvencijos kontrolės mechanizmas neleidžia actio popularis, o pareiškėjų skundas yra bendro pobūdžio nepagrįstos spekuliacijos; 2. pareiškėjai neišnaudojo visų nacionalinės teisės gynybos priemonių, kaip antai, nesikreipė į Konstitucinį Tribunolą dėl nurodytų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai.

Vyriausybės atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjų teisės ir laisvės nebuvo pažeistos, kadangi: 1. bet koks asmens slaptas sekimas yra sankcionuojamas pirmiausiai prokuroro, o vėliau būtinas teismo leidimas taikyti šiuos kriminalinės žvalgybos būdus. 2. visi surinkti duomenys, kurie nebuvo panaudoti, nėra saugojami ir yra nedelsiant sunaikinami.

Pareiškėjai nesutiko su Vyriausybės atstovo teiginiais ir nurodė, kad statistiškai beveik 98 proc. atveju teismas sankcionuoja kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Pasak pareiškėjų, sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą teismas neprivalo pateikti papildomų motyvų, nei tie, kurie nurodyti prašyme sankcionuoti minėtas priemones, o norėdamas uždrausti tokių priemonių taikymą, jis privalo papildomai motyvuoti atsisakymo priežastis. Be to, ginčijami teisės aktai nenustato pareigos kriminalinės žvalgybos subjektų prašyme nurodyti konkrečias technines priemones (patikrinimui naudojamų įrankių, įrangos ar programų), kurios bus naudojamos kriminalinės žvalgybos metu. Teismas, sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos būdus, nedetalizuoja kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis jos bus įgyvendinamos. Tokiu būdu teismas, sankcionuojantis tokių priemonių taikymą, net ir nesužino, kad, pavyzdžiui, bus naudojama tokia sekimo sistema kaip Pegasus. Pareiškėjai akcentavo, kad jų teisė į privatumą buvo pažeista, kadangi jie negalėjo ir negali sužinoti ar buvo renkami apie juos duomenis, išskyrus tais atvejais, kai yra pradedama baudžiamoji byla, o, pareiškėjų nuomone, galimai buvo renkami ypatingai jautrūs duomenys, pavyzdžiui, advokato ir kliento susirašinėjimas, asmens geografinė padėtis, kontaktai su kitais asmenimis. Pareiškėjai viešo posėdžio metu teigė ir tai, kad Lenkijos nacionaliniuose teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta, kokių asmenų ar asmenų grupių atžvilgiu gali būti taikomos sekimo priemonės, taigi, bet kuris asmuo Lenkijoje gali būti slaptųjų tarnybų sekimo objektu ir apie tai net nežinoti.

Atsakydami į Vyriausybės atstovo argumentą dėl neišnaudotų teisinės gynybos priemonių, be kita ko, kreipimosi į Konstitucinį Tribunolą, pareiškėjai pažymėjo ir tai, kad vargu ar kreipimąsi į Lenkijos Konstitucinį Tribunolą vis dar galima laikyti efektyvia teisminės gynybos priemone, ypač, kai net EŽTT yra konstatavęs, jog jis neatitinka pagal įstatymą įsteigto teismo kriterijų[9].

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad 2014 m. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas jau nagrinėjo bylą ir pažymėjo, kad aštuonių tarnybų (įskaitant policiją, Vidaus saugumo tarnybą) kriminalinės žvalgybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra netikslios, kadangi jos nenustato tarnybų vykdomos sekimo apimties, nepriklausomos sekimo kontrolės, garantijų dėl duomenų sunaikinimo (ypatingai tokių duomenų, kurios sudaro advokato, gydytojo, žurnalisto paslaptį). Minėtame sprendime Konstitucinis Tribunolas konstatavo Vidaus saugumo tarnybos nuostatų prieštaravimą Konstitucijai atsižvelgiant į konstitucinę asmens teisę į privatų gyvenimą, komunikacijos laisvę. Nepaisant to, kad praėjo 7 metai (sic!) nuo šio Konstitucinio Tribunolo sprendimo, Konstitucijai prieštaraujanti nuostata vis dar galioja[10].

Paminėtina, kad bylą nagrinėjanti EŽTT kolegija buvo labai aktyvi šiame viešajame posėdyje ir net 6 teisėjai iš 9 pateikė tiek Vyriausybės atstovui, tiek ir pareiškėjams daugiau nei 20 klausimų (pavyzdžiui, kaip vyksta surinktų duomenų ex post kontrolė po slapto sekimo? Ar apskritai įmanoma patikrinti, ar žvalgybos institucijos sekimo priemones taikė ta apimtimi, kuria jos buvo sankcionuotos? Kada surinkti duomenys yra sunaikinami? Kaip saugomos trečiųjų asmenų teisės, kai vyksta slaptas asmens sekimas? Ar naudotų priemonių teisėtumo kontrolė ex post iš tiesų galėtų pakenkti vykdomos kriminalinės žvalgybos veiklos tikslams? Ar tikrai pareiškėjai neišnaudojo visų nacionalinės teisės gynybos priemonių? Ar gali Vyriausybė pateikti statistinius duomenis dėl per paskutinius metus vykdytų sekimų?).

Į dalį pateiktų klausimų pareiškėjai ir Vyriausybės atstovas atsakė viešo posėdžio metu, tačiau detalius atsakymus bylos šalys EŽTT pateiks raštu per nustatytą terminą. Tikimasi, kad galutinis EŽTT teismo sprendimas šioje byloje pasirodys dar šiais metais.

Net vienuolika įvairių nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų institucijų (tarp jų Lenkijos žmogaus teisių komisaras, Europos baudžiamosios teisės advokatų asociacija, Tarptautinė teisininkų komisija (ICJ), Privacy International, Fair Trials ir kt.) įstojo trečia suinteresuota šalimi į šią bylą pateikdami amici curiae, trims iš jų buvo leista dalyvauti viešame posėdyje.

Kokio sprendimo būtų galima tikėtis šioje byloje?

Pareiga informuoti asmenis, kurių atžvilgiu buvo naudojamos slaptos sekimo priemonės atliekant kriminalinės žvalgybos operacijas, būtinybė turėti nepriklausomą kriminalinės žvalgybos ir kitų slaptųjų tarnybų priežiūros ir kontrolės instituciją bei veiksmingos teisminės gynybos priemonių svarba jau buvo analizuota kitose EŽTT bylose. Siekdamas nustatyti, ar sekimo priemonių naudojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir ar taikant tokias priemones nebuvo iškreipta tinkama interesų pusiausvyra, EŽTT paprastai tikrina, ar toks įsiterpimas į asmens privatų gyvenimą buvo tinkamai reglamentuotas nacionalinės teisės aktais, ar juo buvo siekiama teisėtų tikslų ir ar naudotos priemonės buvo proporcingos siekiamam tikslui.

Viešo posėdžio metu abi bylos šalys ne kartą minėjo sprendimą byloje Zakharov prieš Rusiją[11], viena jų siekdama įrodyti, kad lenkiškosios bylos aplinkybės gerokai skiriasi, todėl tuo sprendimu vadovautis teismui nederėtų, kita – argumentuodama tuo, kad minėtame Zakharov prieš Rusiją sprendime suformuluotas atitinkamų Konvencijos nuostatų aiškinimas turėtų nulemti ir šios bylos baigtį.

Kuo svarbus bylos šalių viešame posėdyje minėtas EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Zakharov prieš Rusiją? Šioje byloje vienbalsį Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, be kita ko, lėmė tai, jog nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo pakankamai tiksliai identifikuoti asmenys, kurių atžvilgiu galima taikyti sekimo priemones, nepakankamai tiksliai nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima tokia kontrolė ir kada ji turėtų būti baigta, tad konstatuota didelė slaptųjų tarnybų piktnaudžiavimo turimomis galimybėmis sekti asmenis rizika. Konstatuota ir tai, jog asmenims, kuriems taikoma slapta kontrolė, nesuteikiama pakankamų teisinės gynybos priemonių, reikalaujant iš jų įrodyti, jog jie buvo sekami, nors jų neprivaloma informuoti apie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos apie juos surinkimą, o pateikus užklausą – informacija neteikiama saugumo tikslais.

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje ne kartą rėmėsi minėtame Zakharov sprendime EŽTT suformuluota nuostata, jog tam, kad nežinojęs, jog yra sekamas asmuo būtų pripažintas Konvencijos pažeidimo auka, jis neprivalėjo konkrečiai įrodyti, jog jo pokalbių buvo klausomasi, o abstraktus nacionalinio reglamentavimo pobūdis ir galimybės veiksmingai ginti savo teisių nebuvimas suponuoja teisę kelti žmogaus teisių pažeidimo klausimą ne konkretaus sekimo atvejo kontekste, o abstrakčiai.

Šiame kontekste paminėtinas ir EŽTT 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Szabó ir Vissy prieš Vengriją[12] byloje, kuriame Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuotas dėl to, kad nacionaliniu slapto sekimo, skirto kovai su terorizmu, teisiniu reguliavimu sudaryta per daug prielaidų slaptųjų tarnybų piktnaudžiavimui naudojant pačias naujausias masinio sekimo technologijas ir metodus. Tokia išvada padaryta nustačius, jog turimas priemones buvo galima taikyti praktiškai bet kuriam asmeniui Vengrijoje, naujų technologijų pagalba turint galimybę itin lengvai surinkti daugybę stebėjimo duomenų net ir apie asmenis, kurie nepatenka į vykdomos operacijos apimtį.

Kas kontroliuoja žvalgybos institucijų veiklą Lietuvoje?

EŽTT jurisprudencijos analizė aiškiai rodo, kad slaptųjų tarnybų veiklos teisėtumo kontrolė yra opi problema daugelyje valstybių. Šio teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir veiksmingos, nepriklausomos ekspertinės institucijos kaip alternatyvos teisminei kontrolei svarba užtikrinant slaptųjų tarnybų veiklos teisėtumą[13]. Šiame kontekste įdomu pastebėti, jog pakeitus Seimo kontrolierių įstatyme[14] įtvirtintą Seimo kontrolierių kompetenciją, jiems nebepriskiriama tirti žvalgybos institucijų veiklos. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Žvalgybos kontrolierių įstatymo[15] nuostatas, siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos skaidrumą, geresnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą turėtų atlikti Seimo skiriami du žvalgybos kontrolieriai. Jų veiklai užtikrinti įsteigta Žvalgybos kontrolierių įstaiga[16].

Praėjus beveik metams nuo minėtų pokyčių teisės sistemoje, specialūs teisės aktuose numatyti kontrolieriai nėra paskirti, o minėta įstaiga negali vykdyti jokios veiklos. Tai iš esmės reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje jau beveik metus niekas neturi įgaliojimų kontroliuoti žvalgybos institucijų veiklos, susijusios su žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmais bei jų priimamais sprendimais, teisėtumo bei neatlieka atitinkamo tikrinimo. Taigi, nepaisant to, jog pagal galiojantį žvalgybos institucijų veiklai skirtą teisinį reguliavimą dėl šių institucijų veiklos specifikos asmenų teisė kreiptis į teismą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo bei kitų žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo yra gana ribota, šiuo metu nėra galimybės naudotis ir neteisminės gynybos asmens teisių ir laisvių apsaugos mechanizmais.

Dėkodamos EŽTT teisėjui prof. dr. Egidijui Kūriui už galimybę stažuotis EŽTT teisme VU TF asist. dr., advokatė Agnė Juškevičiūtė-Vilienė ir MRU Teisės mokyklos lektorė dr. Jolita Miliuvienė

---

[1] EŽTT 1978 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Klass ir kiti prieš Vokietiją (peticijos Nr. 5029/71), https://hudoc.echr.coe.int/fre?i=001-57510.

[2] Byla Pietrzak prieš Lenkiją ir Bychawska-Siniarska ir kiti prieš Lenkiją (peticijų Nr. 72038/17 ir 25237/18).

[3] Pastebėtina, kad EŽTT priėmė daugiau nei 2 000 sprendimų bylose prieš Lenkiją, o dar 600 skundų yra nagrinėjamo stadijoje, dauguma bylų nagrinėjamos raštu.

[4] 2019 m. pareiškėjai Lietuvos advokatūra, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė, jo pavaduotojas M. Kukaitis ir Lietuvos advokatūros sekretorius P. Griciūnas pateikė EŽTT skundą (peticijos Nr. 64301/19) dėl to, kad 2019 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakė suteikti informaciją, ar nuo 2015 m. iki 2019 m. pareiškėjų atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, įskaitant techninių priemonių panaudojimą siekiant kontroliuoti jų susižinojimą. Pareiškėjai apskundė valstybės institucijų atsisakymo raštus Vilniaus apygardos teismui, kuris neskundžiama 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pripažino, kad institucijos, remdamosi Kriminalinės žvalgybos įstatymu, pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti prašomą informaciją. Nacionalinis teismas pažymėjo, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, teisė žinoti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinktus duomenis, išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytus duomenis, siejama su tam tikromis būtinumo ribomis – kilusiomis, o ne galimai kilsiančiomis ar menamomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjai nenurodo, kad jiems kilo teisinės neigiamos pasekmės. Anot teismo, patenkinus pareiškėjų prašymą įpareigoti institucijas pateikti informaciją apie tai, ar šiuo metu pareiškėjų atžvilgiu nevykdoma kriminalinė žvalgyba, būtų paneigti kriminalinės žvalgybos pagrindai ir principai (konspiracijos ir konfidencialumo).

[5] Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT65-A-S51/2019, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. KT104-A-S97/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2021.

[6] Łętowska o inwigilacji m.in. Pegasusem: sądowa kontrola to fikcja, służby mogą robić, co chcą (https://archiwumosiatynskiego.pl/wpis-w-debacie/letowska-o-inwigilacji-m-in-pegasusem-sadowa-kontrola-to-fikcja-sluzby-moga-robic-co-chca/)

[7] Skundo pagrindas gali būti kompetentingų institucijų ar jų darbuotojų neveikimas arba netinkamas atlikimas užduočių, teisingumo principo ar pareiškėjų interesų pažeidimas, taip pat uždelstas ar biurokratinis reikalų tvarkymas.

[8] Wszystko, co wiemy o Pegasusie (https://tvn24.pl/polska/pegasus-czym-jest-co-o-nim-wiemy-5542081); Polska używa Pegasusa do śledzenia niewinnych obywateli (https://www.benchmark.pl/aktualnosci/wykorzystywanie-oprogramowania-pegasus-w-polsce.html); Kolejne osoby w Polsce szpiegowane Pegasusem (https://geekweek.interia.pl/internet/news-kolejne-osoby-w-polsce-szpiegowane-pegasusem,nId,5367480#utm_source=paste&utm_medium=paste&utm_campaign=chrome ).

[9] EŽTT 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją (peticijos Nr. 4907/18), https://hudoc.echr.coe.int/fre?i=001-210065. 

[10] Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 2014 m. liepos 30 d. nutarimas byloje Nr. K 23/11.

[11] EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Roman Zakharov prieš Rusiją (peticijos Nr. 47143/06), https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-159324.

[12] EŽTT 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Szabó ir Vissy prieš Vengriją (peticijos Nr. 37138/14), https://hudoc.echr.coe.int/fre?i=001-160020.

[13] EŽTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Telegraaf Media Nederland Landelijke Media BV ir kiti prieš Nyderlandus (peticijos Nr. 39315/06), par. 98, https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-114439.

[14] TAR, 2021-12-25, Nr. 26909.

[15] TAR, 2021-12-25, Nr. 26905.

[16] Seimo 2022 m. sausio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos įsteigimo”, TAR, 2022-01-21, Nr. 951.