I. Isokaitė-Valužė. Jūrų gelmėse arba nuskendę laivai ir tarptautinė teisė
Pasaulio jūrų ir vandenynų gelmėse – tūkstančių nuskendusių laivų nuolaužų kapinynas, tai ir žuvusių žmonių amžinojo poilsio vietos. Laivų avarijos visuomet buvo patrauklus siužetas knygoms ir filmams, tačiau nuskendę objektai jūros dugne svarbūs ir mokslininkams bei kitiems tyrėjams: juose užkoduoti civilizacijų raidos etapai, mokslo ir technikos progreso ženklai, karinių pergalių ir pralaimėjimų vietos ir priežastys, valstybių klestėjimo ir žlugimo simboliai, nuolaužų ir jūrų aplinkos sąveikos tendencijos ir slypi daug kitų paslapčių.
Prieš kelias dienas, balandžio 14 d., visuomenės informavimo priemonėse skelbta: Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ nuskendo po jame kilusio gaisro ir nugriaudėjusio sprogimo jį tempiant į uostą[1]. Pranešama, kad prieš tai šis laivas, kuris yra vienas iš trijų Rusijos „Slava“ klasės kreiserių, 186 metrų ilgio ir apie 750 milijonų dolerių vertės, atakuotas Ukrainos pajėgų – smogta Ukrainos raketomis ,,Neptun“[2]. Didelis smūgis invaziją į Ukrainą surengusiai Maskvai, daugiausia kainuojantis nuostolis, veiksmas, greičiausiai paskatinsiantis stiprią atsakomąją reakciją, įvykis, kuris turėtų paskatinti Rusiją labiau vengti rizikos jūroje, – pagrindiniai po šio įvykio sekę jį komentavusiųjų vertinimai politine, saugumo, karybos prasme.
Teisės požiūriu karo laivai jūroje – plati ir daugialypė tema. Siekiant įvardinti taikytiną teisinį reguliavimą konkrečiu atveju, pirmiausia reikia atskirti karo ir taikos metą, svarbi įvykio vieta – jūros erdvė, nes kiekvienoje galioja skirtinga valstybių suvereniteto, suverenių teisių ar jurisdikcijos apimtis, reikia įvardinti ir teisinio reguliavimo sritį, t.y. ar konkrečiu atveju siekiame atsakyti, pavyzdžiui, dėl karo laivo teisės plaukti sąsiauriu ar vertiname karo pratybų jūroje teisėtumą. Karo metu karo laivų veiksmai patenka į tarptautinės humanitarinės teisės, karo jūroje taisyklių, be kitų šaltinių kodifikuotų San Remo vadove dėl tarptautinės teisės, taikytinos ginkluotiems konfliktams jūroje[3], veikimo lauką, taip pat vertintini kertinio tarptautinėje teisėje jėgos ir grasinimo jėga draudimo principo kontekste, konkrečiai, dėl savigynos sąlygų, karinės jėgos proporcingumo ir susijusių aspektų. Pavyzdžiui, Naftos platformų byloje (Iranas prieš JAV)[4] atsižvelgiant į valstybių 1955 m. sutartį, nagrinėta, ar JAV karinių pajėgų veiksmai atakuojant Irano naftos platformas 1987 m. ir 1988 m., pateisinami dėl JAV esminių saugumo interesų, ir konstatuota, kad būtų buvę galimi kaip savigyna, tačiau nebuvo išpildytos jos sąlygos; vis tik Tarptautinis Teisingumo Teismas netenkino Irano reikalavimo dėl JAV atsakomybės, nes pagal bylos aplinkybes nustatė, kad JAV veiksmai neprilygo prekybos ir laivybos laisvės tarp šalių pažeidimui. Galiausia, karo laivų navigacija, pratybos ir kiti veiksmai jūroje nėra ta sritis, kurioje tarptautinė (jūrų) teisė visada pasiūlytų įtvirtintą normą ar vienareikšmį atsakymą, todėl nenuostabu, kad praktikoje su karo laivais susiję daug valstybių ginčų. Dar daugiau, karo laivai yra ir vis dažnesnių šiuolaikinėje tarptautinėje praktikoje hibridinių karų, koks buvo karas Ukrainoje nuo Rusijos veiksmų 2014 metais okupuojant Krymą, dalyviai[5].
Plačiame įvairių ir sudėtingų su karo laivų veikla susijusių klausimų vandenyne Rusijos karo laivo ,,Moskva“ žūtis šiame komentare skatina apsiriboti siekiu nustatyti, kokios tarptautinės (jūrų) teisės normos ir principai taikomi nuskendusiems laivams ir jų nuolaužoms pasaulio jūrose ir vandenynuose.
Laivą ištikusi nelaimė ar jo žūtis, vertinant bendrai, skirtingose situacijose ir priklausomai nuo praėjusio laiko bei kitų aplinkybių, gali aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijas arba reikalauti apsaugos pagal povandeninio kultūros paveldo taisykles, arba skatinti imtis veiksmų dėl grėsmės saugiai laivybai ar jūrų aplinkai, arba siekis iškelti nuskendusio laivo nuolaužas gali būti jo savininko (vėliavos valstybės ar privataus subjekto) teisė ar pareiga. Visos šios sritys – atskiri teisinio reguliavimo mechanizmai, pagrįsti tarptautinių susitarimų normomis ir jų įgyvendinimu nacionaliniame lygmenyje, be to, šioje srityje ryškus bendradarbiavimas regionuose ar tarp valstybių (daugybė laivų nuskendę kitų valstybių jūros erdvėse), tačiau karo laivai dėl savo specifikos, imuniteto ir statuso turi išimčių.
Pasaulio jūrų ir vandenynų gelmės liudija ne tik apie senąsias gyvenvietes ir pirmąsias ekspedicijas, bet ir apie Pasaulinius karus. Pavyzdžiui, daug Antrojo Pasaulinio karo laivų ir lėktuvų bei jų nuolaužų yra Ramiojo vandenyno dugne, jūrų gelmėse – ir žuvusių žmonių amžinojo atminimo vieta.
Nuskendę laivai ir jų nuolaužos gali patekti į povandeninio kultūros paveldo apsaugos režimą. Pernai, 2021 metais, UNESCO povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijai[6] sukako 20 metų. Jūros dugne nuskendusiems objektams povandeniniam paveldui prilygti reikia daug ilgesnio laiko tarpo. Povandeninis kultūros paveldas konvencijoje apibrėžiamas, kaip visi kultūriniai, istoriniai ar archeologiniai žmogaus egzistencijos pėdsakai (laivai, orlaiviai, jų dalys, kartu su jų archeologine ir gamtine aplinka) kurie iš dalies arba visiškai, su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra išbuvę ne mažiau kaip 100 metų. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos siekiama pirmiausia tokius objektus saugant in situ, nebent pagrindžiamas iškėlimo poreikis, siekiama valstybių bendradarbiavimo naudojant geriausias technologijas ir perduodant žinias ateities kartoms, saugant paveldo objektus nuo komercinio eksploatavimo ir pan. Laiko požiūriu į minėtą apibrėžimą patenka Pirmojo Pasaulinio karo laivų nuolaužos.
Karo laivai ne tik turi imunitetą jūroje (Jūrų teisės konvencijos[7] 32 straipsnis), bet ir jų nuolaužos priklauso jų valstybei, kuri, natūralu, suinteresuota pirmiausia išsaugoti jautrią karinę ir kitą su saugumu susijusią informaciją. Pagal tarptautinę jūrų teisę ir nusistovėjusią praktiką, nuskendę karo laivai lieka suverenių valstybių turtu nepriklausomai nuo jų vietos ar to, kiek praėjo laiko[8]. Tai nereiškia, kad jiems negali būti taikomas povandeninio kultūros paveldo apsaugos režimas, tiesiog pagal UNESCO konvenciją su karo laivais susijusiai veiklai reikalingas vėliavos valstybės sutikimas (10 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 7 dalis). Pavyzdžiui, manoma, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose gali būti apie 3000 nuskendusių Japonijos imperatoriškosios armijos karo laivų ir apie 300 000 žmonių palaikų[9]. Skelbiama, kad nuo 1952 m. Japonija siekia rasti ir į savo šalį perkelti jos žuvusiųjų palaikus ir nuo 2013 metų jų perkelta jau 1 260 000 iš, manoma, iš viso 2 400 000 žuvusiųjų[10].
Valstybės priima įstatymų ir sudaro susitarimų, kurie skirti saugoti nuskendusių karo laivų nuolaužas nuo komercinio eksploatavimo ir užtikrinti deramą pagarbą žuvusiųjų atminimui, net kai nedalyvauja minėtoje konvencijoje (pavyzdžiui, JAV) arba pagal minėtą apibrėžimą objektas dar neatitinka povandeninio kultūros paveldo sampratos. Laivų ir žmonių žūties vietos valstybių susitarimais skelbiamos atminimo vietomis ir saugomos, kaip pavyzdžiui, 1994 m. Baltijos jūroje iš Talino į Stokholmą plaukusio ir nuskendusio kelto ,,Estonia“ nuolaužos ir apie jas esantis susitarime apibrėžtas plotas laikomas paskutine katastrofos aukų (jų net 852) amžino poilsio vieta ir yra deramai gerbiamas[11].
Laivų nuolaužos jūros dugne gali kelti pavojų laivybos saugumui, o dėl juose likusio kuro ar kitų medžiagų – ir jūrų ar net pakrančių aplinkai. Laivų nuolaužų iškėlimo darbams ir taip esant sudėtingiems ir labai brangiems, o dar ir bėgančiam laikui ilgainiui nuplaunant laivo ir jo savininko ryšį, laivo nuolaužų iškėlimas gali likti pakrantės valstybės, kuri turi užtikrinti saugią laivybą savo jūros erdvėse, rūpesčiu. Siekiant spręsti šią problemą, 2007 m. priimta ir 2015 m. įsigaliojo Nairobio konvencija dėl laivų nuolaužų šalinimo[12]. Nustačius ir pažymėjus laivų nuolaužas, o jų savininkams nevykdant pareigos nuskendusių laivų nuolaužas iškelti, pakrantės valstybei leidžiama pašalinti (iškelti) asmenų gyvybei, prekybos ir laivybos saugumui, jūrų ar ir pakrančių aplinkai neigiamą poveikį keliančias kitų valstybių paskendusių laivų nuolaužas ir nukreipti reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo draudimą ar kitą garantiją pateikusiam subjektui. Pastebėtina, kad panašiai kaip ir povandeninio kultūros paveldo atveju, laivo nuolaužos nėra tik nuskendęs laivas, tai ir jo dalys ir objektai, buvę laive ar iškritę laivui skęstant ar dreifuojant. Karo laivams daroma išimtis, ši konvencija jiems netaikoma, nebent valstybė tapdama konvencijos dalyve pasirinktų kitaip (4 straipsnio 2 dalis).
Galiausia primintina, kad gelbėti žmogaus gyvybę laivo žūties akivaizdoje ar kitoje nelaimės situacijoje yra seniai praktikoje nusistovėjęs principas. Šiandien paieškos ir gelbėjimo jūroje operacijos yra reglamentuotos tarptautinėmis konvencijomis (1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija[13], 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje[14]) ir išplėtotos valstybių bendradarbiavimo regionuose ir tarpusavyje susitarimais, vykdant Jūrų teisės konvencijos (98 straipsnio) reikalavimus. Nors šių susitarimų nuostatos taip pat nėra taikomos karo laivams, pastebima, kad dėl išskirtinės žmogaus gyvybės apsaugos svarbos pareiga gelbėti žmones yra vienas iš tarptautinėje jūrų teisėje ir tarptautinėje humanitarinėje teisėje įtvirtintų principų, galiojantis ir šiandien tiek taikos, tiek karo metu[15]. Tarptautinės humanitarinės teisės srityje tai susiję su bendrais humanizmo, pagalbos sužeistiesiems ir kitais reikalavimais, kurių yra, pavyzdžiui, 1949 m. Ženevos konvencijoje dėl sužeistų ir sergančių karių bei asmenų, patyrusių laivų avarijas jūrose, padėties pagerinimo[16] ir kurie galioja ginkluoto konflikto šalims. Jų čia nesiekiama nagrinėti, tačiau reikia suprasti, kad aptariama pareiga nėra absoliuti (ypač karo metu jos vykdymas apsunkintas ar net neįmanomas, kai gelbėjimas keltų pavojų gelbėjančiam laivui ir jo įgulai ir kitais atvejais). Laivo ,,Moskva“ žūties atveju skelbiama apie kitų Rusijos laivų pastangas gelbėti 510 įgulos narių, nors informacija dėl jų likimo, tikrojo skaičiaus ir tikslios vietos kol kas prieštaringa[17], karo laivo ir jo įgulos likimas lieka pirmiausia Rusijos rūpesčiu.
Prisimenant Rusijos povandeninio karo laivo ,,Kursk“ žūtį taikos metu per pratybas, kai jis nuskendo 2000 m. Barenco jūroje nusinešęs 118 gyvybių, Rusija kelias dienas nesugebėjo pasiekti ir išgelbėti įgulos ir tik dar vėliau Rusijos leidimu į pagalbą atvyko kitų šalių (Didžiosios Britanijos, Norvegijos) gelbėjimo pajėgos, bet praėjus ilgam laiko tarpui ir esant audringoms oro sąlygoms bei blogam matomumui po lediniu Arkties vandeniu gelbėjimo pastangos negalėjo būti sėkmingos. Laivas galiausia iškeltas pasitelkus Nyderlandų įmonės paslaugas po daugiau nei metų po įvykio ir perduotas Rusijai, kaip ir žuvusiųjų palaikai[18].
Simboliška, kad Rusijos karo laivas ,,Moskva“ nuskendo Juodojoje jūroje, skalaujančioje krantus Ukrainos, kurios Mykolajyvo mieste buvo pastatytas Sovietų Sąjungos metais. Kare Ukrainoje susidūręs su didvyriška gynyba šalies, kurios pasieniečiai dar karo pradžioje Gyvačių saloje atsisakė paklusti šio Rusijos karo laivo nurodymui pasiduoti ir palydėjo jį garsia šio karo fraze, ,,Moskva“ žuvo nuo to laiko praėjus apie 50 dienų ir per tą laiką Ukrainai pasiekus reikšmingų pergalių. Rusijai savo ,,karinės galios simbolio Juodojoje jūroje“[19], kur ji dominavo nuo 2014 m. Krymo aneksijos, netektis – dar vienas pralaimėjimas.
Dr. Indrė Isokaitė-Valužė yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė
[1] Rusija pripažino – kreiseris ,,Moskva“ nuskendo: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1674159/rusija-pripazino-kreiseris-moskva-nuskendo
[2] Pentagonas: Rusijos kreiseris ,,Moskva“ paskendo dėl Ukrainos raketų smūgio: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1674867/pentagonas-rusijos-kreiseris-moskva-paskendo-del-ukrainos-raketu-smugio
[3] San Remo Manual on International Law Applicable to Armed Conflicts at Sea, 1994: https://ihl-databases.icrc.org/ihl/INTRO/560
[4] Oil Platforms (Islamic Republic of Iran v. United States of America), 2003: https://www.icj-cij.org/public/files/case-related/90/090-20031106-JUD-01-00-EN.pdf
[5] Plačiau žr. Isokaitė-Valužė, I. Tarptautinė taika ir saugumas jūrų erdvėje. Teisė, 2022, Nr. 122, VU leidykla. P. 14-15: https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/26591/25958
[6] 2011 m. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.277944
[7] 1982 m. JT jūrų teisės konvencija: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.221141
[8] Safeguarding underwater cultural heritage in the Pacific: report on good practice in the protection and management of World War II-related underwater cultural heritage. P. 20: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000260457
[9] Ten pat.
[10] Ten pat. P. 45.
[11] Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimas dėl kelto ,,Estonia“: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A7EB3D809E54
[12] The Nairobi International Convention on the Removal of Wrecks: https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/228988/8243.pdf
[13] 1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DDDFE94B1DB0
[14] 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74): https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C4D414572A07
[15] Papanicolopulu, I. The duty to rescue at sea, in peacetime and in war: A general overview. International Review of the Red Cross (2016), 98 (2), P. 491-514. War and security at sea: https://library.icrc.org/library/docs/DOC/irrc-902-papanicolopulu.pdf
[16] Convention (II) for the Amelioration of the Condition of Wounded, Sick and Shipwrecked Members of Armed Forces at Sea. Geneva, 1949: https://ihl-databases.icrc.org/applic/ihl/ihl.nsf/Comment.xsp?action=openDocument&documentId=8BE9FEA9E6F5A570C1258115003BDB83
[17] Sunken Russian warship Moskva: what do we know?: https://www.bbc.com/news/world-europe-61103927
[18] Kursk submarine disaster: https://www.britannica.com/event/Kursk-submarine-disaster
[19] Sunken Russian warship Moskva: what do we know? https://www.bbc.com/news/world-europe-61103927
