LAT: advokatas Eugenijus Senovaitis nuteistas pagrįstai dėl prekybos poveikiu

Advokatas Eugenijus Senovaitis teismų buvo nuteistas dėl prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 4 dalis). Byloje  nustatyta, kad, dirbdamas Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje, jokia forma negalėjo imti atlygio iš asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau iš savo ginamosios reikalavo didesnio nei 50 tūkst. Lt (14,4 tūkst. Eur) kyšio. Taip jis žadėjo paveikti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kad pastarasis, priimdamas nuosprendį E. Senovaičio ginamajai ir jos sutuoktiniui, skirtų su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Sutuoktiniai buvo teisiami narkotikų byloje.

E. Senovaičiui teismai skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėdami tam pačiam laikui. Advokatui taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta penkerius metus verstis advokato praktika. Be to, nuteistasis turės sumokėti 3,8 tūkst. Eur proceso išlaidų Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Taip pat sumokėti daugiau nei 941 Eur į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kasacinį, kaip ir apeliacinį, skundą nuteistasis grindė tuo, jog šio nusikaltimo nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (bylos Nr.2K-P-58-697/2019) atmesdama advokato kasacinį skundą, patvirtino, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi aktyvios pozicijos nagrinėdamas ir aiškindamasis nuteistojo teiginių pagrįstumą, atliko byloje įrodymų tyrimą, išreikalavo papildomus įrodymus, paskyrė skaitmeninių vaizdų ir garso įrašų, kurie buvo užfiksuoti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ekspertizę, apklausė posėdžio metu ekspertę ir liudytoją. Taip pat bylos procesas buvo ne kartą atidėtas tenkinant nuteistojo bei jo gynėjo prašymus. Šios aplinkybės patvirtino, kad apeliacinės instancijos teismas vykdė rungtyniško proceso reikalavimus, vadovaudamasis objektyvumo ir nešališkumo principu rinkdamas ir tirdamas įrodymus.

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nesutiko su kasacinio skundo teiginiu, jog nuteistojo ginamoji atliko provokuojančius nusikalsti veiksmus, todėl nusikalstamos veikos imitavimo modelis negali būti taikomas. Priešingai, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvių veikimo būdą realizuojant jį (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. „Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje egzistavo pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog E. Senovaitis padarė nusikalstamą veiką“, – nurodoma nutartyje.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas E. Senovaičio padaryto nusikaltimo požymius, teisingai paaiškino, jog nuteistasis pats savo ginamiesiems pareiškė gerai pažįstąs teisėjų kolegijos, turinčios priimti nuosprendį jų baudžiamojoje byloje, pirmininką, kuris buvo jo bendrakursis, taip leisdamas jiems suprasti, kad gali šį paveikti. Prieš kelis mėnesius savo ginamiesiems pranešdamas apie galimybę priimti jiems palankų sprendimą šių byloje, susitardamas dėl dalies pinigų perdavimo prieš nuosprendžio paskelbimą, o kitą dalį po paskelbimo, atliko prekybos poveikiu veiksmus. E. Senovaitis suvokė, jog atlikdamas paminėtus veiksmus jis susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėdamas ginamiesiems taip paveikti teisėją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. priimdamas nuosprendį skirtų jo ginamiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Plenarinė teisėjų sesija atkreipė dėmesį, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai paneigta E. Senovaičio keliama versija, kad jis savo ginamosios perduodamus pinigus suprato kaip jos padėką ir atsiskaitymą už suteiktą teisinę pagalbą viso proceso metu jai ir jos vyrui.

Plenarinė teisėjų sesija šioje byloje taip pat atskleidė ir problematiką dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atidedant bausmės vykdymą. 2010 metais taip pat plenarinė sesija suformulavo precedentą, jog atidedant paskirtos bausmės vykdymą (t. y. taikant BK 75 straipsnį) galima skirti ne visas, bet tik BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Praėjus keleriems metams, kasaciniam teismui buvo svarbu vėl išsiaiškinti, ar šio klausimo sprendimą reglamentuojančios įstatymų nuostatos reikšmingai nepasikeitė, kad būtų galima vadovautis jau anksčiau suformuluota taisykle.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas išplėtė bausmės individualizavimo principo taikymą, kuris užtikrinamas kuo platesnėmis galimybėmis parinkti poveikio priemones nuteistajam. Be to, padarytu BK 75 straipsnio 2 dalies pakeitimu įtvirtinta ir nauja galimybė paskirti, atidedant bausmės vykdymą, ne vieną, bet kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės individualizavimo principas turi būti plačiau taikomas ir aiškinant, kokios baudžiamajame įstatyme įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys gali būti skiriamos atidedant bausmės vykdymą.

Todėl, kaip pažymi kasacinis teismas, yra galimybė aiškinti, kad „BK 75 straipsnio nuostatos suteikia įgaliojimus teismui, atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam ir BK 67 straipsnio 3 dalyje nenurodytą baudžiamojo poveikio priemonę. <…> Bausmės vykdymo institutas ir lygtinio paleidimo institutas pagal savo pobūdį yra labai panašūs. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taip pat neturi ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp šių nuteistų asmenų grupių būtų objektyviai pateisinamas. Vadinasi, <…> BK 75 straipsnio nuostatos šioje byloje <..> aiškinamos kaip suteikiančios teismui įgaliojimus, atidedant bausmės vykdymą, paskirti bet kurią BK IX skyriuje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę“, ­– priėjo prie išvados plenarinė teisėjų sesija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija