D. Miniotas. Proceso atnaujinimas konkurencijos bylose – misija įmanoma
rieš pat didžiąsias praėjusių metų šventes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įteikė dovaną Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai – pagal Konkurencijos tarybos prašymą atnaujino procesą vienoje didžiausių (tiek apimties, tiek paskirtų sankcijų prasme) pastarojo meto konkurencijos bylų, kurioje buvo nagrinėjamas išimtinis biokuro tiekimo susitarimas tarp UAB “Vilniaus energija” ir First Opportunity OÜ (buvusi UAB “Bionovus”) (2018 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. eA-507-552/2018). Pastaraisiais metais prašymai dėl proceso atnaujinimo konkurencijos bylose tapo labai madinga praktika, tačiau iki šiol ji neturėjo jokio pasisekimo – visi prašymai būdavo atmetami. Šis atvejis bene pirmasis moderniosios Lietuvos konkurencijos teisės praktikoje, kai LVAT pripažino padaręs esminį materialiosios teisės pažeidimą ir atnaujino procesą.
Pirmą kartą nagrinėjant šią bylą LVAT 2018 m. birželio 13 d. sprendimu buvo nusprendęs, kad Konkurencijos taryba neteisingai apibrėžė atitinkamą geografinę rinką – nustačiusi geografinę rinką, kurioje pirkėjas (UAB “Vilniaus energija”) perka biokurą, ji neapibrėžė geografinės rinkos, kurioje tiekėjas (First Opportunity OÜ) parduoda biokurą, nes pastaroji nebūtinai turi sutapti su pirkėjo geografine rinka. LVAT nuomone, apibrėžti atskiras geografines pirkėjo ir tiekėjo rinkas reikalauja Bendrosios išimties reglamento 330/2010 3 straipsnio nuostatos ir tik tokiu būdu galima nustatyti bendrosios išimties pagal Bendrosios išimties reglamentą taikymo galimybę, objektyviai ir teisingai apskaičiuoti rinkos uždarymo mastą ir įvertinti kitas bylai reikšmingas teisines aplinkybes, kurios turi lemiamą įtaką bendrovių susitarimo vertinimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies kontekste. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, LVAT panaikino Konkurencijos tarybai palankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir patį Konkurencijos tarybos nutarimą bei grąžino bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti.
Dėl tokio LVAT sprendimo tiek Konkurencijos taryba, tiek UAB “Vilniaus energija” pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo. Konkurencijos taryba įrodinėjo, kad ji tinkamai apibrėžė atitinkamą geografinę rinką, o LVAT neteisingai aiškino Bendrosios išimties reglamento 3 straipsnį teigdamas, kad pagal jį turi būti apibrėžiamos dvi viena nuo kitos atskiros pirkėjo ir tiekėjo geografinės rinkos. Tuo tarpu UAB “Vilniaus energija” teigė, kad LVAT neturėjo grąžinti bylos Tarybai papildomam tyrimui atlikti, o pats užbaigti ginčą konstatuojant, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nebuvo padarytas.
Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjusi LVAT kolegija atmetė UAB “Vilniaus energija” prašymą, tačiau Konkurencijos tarybos pateikti argumentai kolegijai pasirodė įtikinantys. Konkurencijos taryba savo argumentams pagrįsti pateikė ne tik šaltinius iš teismų praktikos, konkurencijos teisės doktrinos, tačiau ir Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato Politikos ir strategijos padalinio direktoriaus atsakymą į Konkurencijos tarybos paklausimą, kuriame paaiškinta, kad kartu skaitant Bendrosios išimties reglamento 3 straipsnio 1 dalį ir Vertikaliųjų apribojimų gairių 88 punktą matyti, kad atitinkama geografinė rinka, kurioje tiekėjas parduoda sutarties prekes ir kurioje pirkėjas perka sutarties prekes iš tiekėjo, turėtų būti viena ir ta pati. LVAT šiuos argumentus priėmė, taip pat įvertino, kad Vertikaliųjų apribojimų gairių lietuviškos ir angliškos versijos nėra visiškai tapačios – lietuviškas vertimas šiek tiek netikslus ir tai galėjo suklaidinti teismą.
Reziumė – vertikaliajam susitarimui norint pritaikyti bendrąją išimtį pagal Bendrosios išimties reglamentą reikia apibrėžti vieną geografinę rinką, kuri yra aktuali nagrinėjamo susitarimo kontekste, nustatyti pirkėjo ir tiekėjo rinkos dalis joje ir tuomet vertinti, ar šiam susitarimui gali būti taikoma išimtis.
Džiugu, kad teismas pripažino savo klaidą ir atsakingai pasigilino ne tik į paties Bendrosios išimties reglamento tekstą, tačiau ir į kitus, labiau antrinius įrodymus, kurie konkurencijos teisėje dažnai vaidina ne ką mažesnę reikšmę, nei konkrečius draudimus nustatančios materialinės teisės normos. Šiuo atveju būtent šie papildomi įrodymai ir nulėmė skirtingą (ir teisingą) proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančios LVAT kolegijos supratimą apie Bendrosios išimties reglamento 3 straipsnio taikymo turinį. Bylos atomazga turėtų paaiškėti pavasarį, o prašymų dėl proceso atnaujinimo teikimo entuziazmas ir toliau turėtų neatslūgti.
Dr. Darius Miniotas yra Advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotas partneris, advokatas
