Komentarai

A. Šekštelo. Naikinti iš dalies ar ne, štai kur klausimas

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-566-370/2018 nusprendė, kad Lietuvos teisė nesuteikia teismui galimybės iš dalies panaikinti arbitražo sprendimą. Bet ar pagrįstai?

Pareiškėja (arbitražo byloje – atsakovė) Lietuvos bendrovė pateikė skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos bendrovės ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei skolos už atliktus darbus su palūkanomis priteisimo iš atsakovės ir atsakovės priešieškinį.

Pareiškėjos teigimu arbitražo teismo sprendimo dalis dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu naikintina KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, arbitražo teismui pažeidus pareiškėjos teisę būti išklausytai. Nagrinėjamu atveju arbitražo teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo nagrinėjamos, ir sprendimą priėmė remdamasis siurpriziniais motyvais, dėl kurių pareiškėja negalėjo teikti nei įrodymų, nei teisinių ar faktinių argumentų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos reiškiamą reikalavimą panaikinti tik atskiras arbitražo teismo priimto sprendimo dalis, aptariamoje nutartyje pažymėjo, kad toks prašymas neatitinka Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintos Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo priimtų sprendimų kontrolės (priežiūros) procedūros, kuri vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma.

Vieninteliai procesiniai sprendimai, kuriuos, pagal esamą reguliavimą gali priimti Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo – jo panaikinimas arba skundo atmetimas. Atsižvelgiant į tai, pats pareiškėjos (atsakovės) suformuluotas reikalavimas panaikinti tik atitinkamas arbitražo teismo sprendimo dalis suponuoja pareiškėjos siekį arbitražo teismo sprendimą peržiūrėti instancine tvarka, pasisakant ne dėl objektyvių arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų (ne)egzistavimo, o tam tikrais aspektais bylą nagrinėti iš esmės

Atitinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjos skundą atmetė. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad apelianto dėstomi motyvai nesudarytų pagrindo panaikinti nei visą arbitražo teismo sprendimą, nei jo dalį, klausimas, ar teismas, nagrinėjantis arbitražo sprendimo anuliavimo galimybę, gali panaikinti dalį arbitražo teismo sprendimo. Drįsčiau nesutikti su tokia teismo poziciją dėl šių pagrindinių priežasčių.

Pirma, teleologiniu požiūriu, anuliavimo pagrindai Komercinio arbitražo įstatyme (KAĮ) yra perkelti iš UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 str., kuris, pagal KAĮ 4 str. 5 d. taikomas subsidiariai. UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 str. de facto atspindi Niujorko konvencijos V straipsnio nuostatas (A/CN.9/264, art. 34, para.8). Bendra pozicija, rengiant UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo nuostatas dėl arbitražo sprendimų panaikinimo buvo juos sulyginti su užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pagrindais, numatytais Niujorko konvencijoje (BINDER. International Commercial Arbitration and Conciliation in UNCITRAL Model Law Jurisdictions, 3rd ed., Sweet & Maxwell, 2010, pp. 380-381). Dalinį užsienio arbitražo sprendimo pripažinimą pripažįsta tiek dokrtina ir užsienio teismų praktika (KRONKE et al. eds. Recognition and Enforcement of Foreign Arbitral Awards. A Global Commentary on the New York Convention. Wolters Kluwer, 2010, pp. 413-414), tiek Lietuvos teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013), nors įstatymas expressis verbis ir nenumato dalinio (ne)pripažinimo pagrindo. Atitinkamas principas turėtų būti taikomas ir arbitražo sprendimo anuliavimo procedūroje.

Antra, lyginamuoju požiūriu, kitų valstybių teisės aktai leidžia panaikinti arbitražo sprendimą iš dalies (žr., pvz., Anglijos arbitražo įstatymo 71 str.). Doktrina taip pat numato galimybę panaikinti tik dalį arbitražo sprendimo jo anuliavimo proceso metu (BLACKABY et al. Redfern and Hunter on International Arbitration (Sixth Edition), Kluwerlaw, para. 10.06, p. 569).

Trečia, toks Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas reikštų, kad teismas toleruotų situaciją, kai dalis arbitražo teismo sprendimo prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus. Toks teismo aiškinimas būtų labai formalus. Tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė arbitražo sprendimo dalinio negaliojimo pagrindų, kas leido teismui laisviau interpretuoti KAĮ kaip neva draudžiantį arbitražo sprendimo panaikinimą vykdančiam teismui panaikinti dalį tokio arbitražo sprendimo.

Pažymiu, kad nesu susijęs su nagrinėjama byla nei kaip atstovas, nei kaip konsultantas, o straipsnyje atspindėta mano nuomonė pareikšta išimtinai diskusijos tikslais.

Back to top button