Straipsnyje aptariama pareigos rūpintis savo sveikata problematika argumentuojant, kad požiūris į šią prievolę ir deramą jos vykdymą turi keistis. Pareigą rūpintis savo sveikata reikia suvokti ne kaip deklaratyvią paciento atmintinės nuostatą, bet kaip vieną iš svarbiausių sąlygų paciento teisei į sveikatos priežiūros paslaugas atsirasti ir įgyvendinti. Socialinis spaudimas, skatinantis individą laikytis teisės normoje suformuluoto įpareigojimo, kyla tik tada, kai normos suvokiamos kaip svarbios, nes tikima, kad jos būtinos palaikyti socialinį gyvenimą.