Kaip Rusijos agresijos kontekste vykdyti humanitarinę veiklą?
Rusijai užpuolus Ukrainą imta skelbti apie civilių žūtis, bombarduojamus gyvenamuosius namus, ligonines, darželius, mokyklas, universitetus. Nuo atakų požeminėse aikštelėse ir rūsiuose priversti slėptis žmonės, trūksta maisto, vaistų, kitų būtiniausių produktų, o suteikti humanitarinę pagalbą tokiose situacijose nėra paprasta. Apie Rusijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės normų veikimą praktikoje bei humanitarinių organizacijų veiklos reikšmę diskutuota VU Teisės fakulteto renginyje „Rusijos agresija prieš Ukrainą: kaip vykdyti humanitarinę veiklą, kai pažeidžiama humanitarinė teisė?“.
Diskusijoje dalyvavo VU TF Viešosios teisės katedros doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytoja, LR teisingumo viceministrė Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė, VU istorijos fakulteto dėstytojas dr. Kęstutis Kilinskas, post-sovietinio saugumo ekspertas, kviestinis dėstytojas Dr. Gražvydas Jasutis, ES delegacijos Ukrainoje Teisingumo ir kovos su korupcija sektoriaus vadovas dr. Manfredas Limantas, VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto dėstytojas doc. dr. Andrius Klimašauskas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė ir „Vystymo bendradarbiavimo platformos“ politikos ir advokacijos ekspertė Justina Kaluinaitė.
VU istorijos fakultetų dėstytojas Dr. Kęstutis Kilinskas pabrėžė, kad labiausiai pasaulį karo kontekste sukrėtė civilių ir civilinių objektų bombardavimas: „Pirmą dieną operacija buvo sugalvota kuo mažiau įtraukiant civilius, bet Ukrainos pajėgos buvo pasirengusios ir Rusijai nepavyko pasiekti tikslo pirmą dieną, tad ji perėjo į tai, kas jos kariavime yra tradiciška, tam tikra prasme. Ši operacija turi tam tikrą loginį pagrindimą iš Rusijos perspektyvos – primena Čečėnijos karą ir net Antrąjį pasaulinį karą. Kol vakarų valstybių kariai neturėjo precizinės ginkluotės, vakaruose buvo gajos ir naudojamos strateginio bombardavimo idėjos, siekiant palaužti priešinimosi troškimą ir pasitikėjimą prezidentu. Kol kas to vykdymą galime pastebėti.“
ES delegacijos Ukrainoje Teisingumo ir kovos su korupcija sektoriaus vadovas Dr. Manfredas Limantas papasakojo apie ES priemones, kurių buvo imtasi siekiant stabdyti karinius veiksmus: „ES labai greitai ir griežtai sureagavo į tai, kas įvyko vasario 24 dieną – priimtos griežtos sankcijos, net keli jų etapai. Manau, jos ir toliau griežtės. Prekybos embargas yra kita sritis, kurioje intensyviai aptarinėjama, kas gali būti priimta. Rusijos izoliavimas tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų suspendavimas vyksta. Beveik visi EK direktoratai ieško būdų, kaip nubausti Rusiją ir kaip padėti Ukrainai. Teikiama įvairi humanitarinė pagalba. Taip pat labai svarbu, kad įvairūs Ukrainoje vykdomi projektai, vietoj to, kad būtų sustabdyti, yra perorientuoti padėti Ukrainai ir jos gyventojams.“
VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytoja ir LR teisingumo viceministrė dr. Gabija Grigaite-Daugirdė pasakojo apie humanitarinės teisės tikslus ir galimybes: „Humanitarinės teisės tikslas – išlaikyti žmogiškumą kariaujant, rasti pusiausvyrą tarp karinio būtinumo ir civilinių apsaugos ir civilines infrastruktūros apsaugos priemonių. Kuo humanitarinė teisė yra išskirtinė nuo tarptautinės viešosios teisės – ji neturi tiek procedūrinių kliūčių. Kad Rusija yra Saugumo Tarybos narė, ji gali sau leisti tai vadinti karine operacija, bet humanitarinei teisei Rusijos nuomonė nereikšminga, nes ji pradedama taikyti, kai ginkluotos kovos veiksmai pasiekia kitą valstybę. Tai Rusijos pasisakymai apie tai, kas ten vyksta, humanitarinei teisei absoliučiai neįdomūs.“
Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė papasakojo apie šiai organizacijai kylančius iššūkius: „Kasdien vis daugėja pabėgėlių, mes renkame lėšas ir aukas, kad jais pasirūpintume. Dauguma atvykstančių žmonių – moterys, vaikai, nėščiosios. Jiems reikia visko – nuo kojinių, iki keptuvių. Bet labiausiai iš pradžių jiems reikia psichologinės, psichosocialinės pagalbos. Juos smarkiai traumavo sprogimai ir netektys, atvyko vaikų, kurie nebekalba, bijo kiekvieno krebždesio“,– pasakojo ji.
Post-sovietinio saugumo ekspertas, kviestinis dėstytojas Dr. Gražvydas Jasutis pasidalino įžvalgomis apie konflikto eigą ir galimas jo atomazgas: „Mes išgyvename istorinį momentą ir gal už kokio mėnesio ar dviejų bus galima pasakyti, kokia bus šio konflikto tąsa. Kol kas matosi, kad rusams neužtenka pajėgų. Nes, jei vyksta puolamoji operacija tiesiog lauke, reikia turėti maždaug 3:1 santykį karių ir amunicijos, kad tavo operacija būtų sėkminga, o miesto sąlygomis – 10:1. Rusams pajėgų neužtenka. Dėl to nuolat matome paramos judėjimą iš Rusijos šios šalies kariams.“
Vienas iš karo pabaigos scenarijų, pasak eksperto – dalinis Ukrainos okupavimas, kitas – Rusijos pajėgų išstūmimas. „Tai būtų įmanoma, ypač, jei NATO labiau padėtų, galbūt viskas grįžtų į laikus prieš 2014 metus, kai Krymas su Donecku buvo Ukrainos rankose. 3 scenarijus – visiška Ukrainos okupacija. Deja, jei Rusija principingai nekreips dėmesio į jokius nuostolius, tai galėtų būti įmanoma, tačiau užtruktų ne vienus metus.“
