Dirbtinio intelekto plėtra: Lietuvoje – strategija, pasaulyje – patentų gausa

Europos Sąjungos, jos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, ir toliau bando bent jau gairėmis nustatyti kryptis, kuriomis turėtų būti reglamentuotas dirbtinis intelektas (DI). Vakar Europos Komisija (EK) pristatė tolimesnius žingsnius, kuriais turėtų būti kuriamas pasitikėjimą dirbtiniu intelektu, kuriuos parengė 2018 m. birželio mėn. suburta aukšto lygio ekspertų grupė. Remdamasi jų darbu ir 2018 pristatymos gairėmis, Komisija pradės bandomąjį etapą, siekdama užtikrinti, kad etikos gairės dėl dirbtinio intelekto kūrimo ir naudojimo galėtų būti įgyvendintos praktiškai. Komisija kviečia pramonininkus, mokslinių tyrimų institutus ir valdžios institucijas išbandyti išsamų vertinimo sąrašą, papildantį gaires.

Teigiama, kad dirbtinis intelektas gali padėti aptikti sukčiavimą ir kibernetinio saugumo grėsmes, o teisėsaugos institucijoms padėti veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu. Taip pat jis gali būti naudingas ir daugybėje kitų sektorių. Nepaisant to, jis taip pat kelia naujų iššūkių ir teisinių bei etinių klausimų. Dėl to Komisija pristato trijų pakopų veiksmus:

EK nustato pagrindinius reikalavimus patikimam dirbtiniam intelektui – šis turi paklusti egzistuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei išpildyti tokius reikalavimus:

• Žmogaus teisės. Dirbtinis intelektas turėtų gerbti žmogaus teises, pripažinti lygiateisę visuomenę, o ne mažinti ar apriboti žmogaus autonomiją.
• Patikimumas ir saugumas. Patikimo dirbtinio intelekto algoritmai turi būti saugūs, patikimi ir teisingi, kad būtų galima išspręsti klaidas visuose sistemų gyvavimo ciklo etapuose.
• Privatumas ir duomenų valdymas. Piliečiai privalo galėti visapusiškai kontroliuoti savo duomenis, jie negali būti naudojami žmonėms kenkti ar diskriminuoti.
• Skaidrumas. Turėtų būti užtikrintas dirbtinio intelekto sistemų atsekamumas.
• Įvairovė, nediskriminavimas ir teisingumas. Dirbtinio intelekto sistemose turėtų būti atsižvelgiama į visą žmogaus gebėjimų, įgūdžių ir reikalavimų spektrą, užtikrinamas prieinamumas.
• Visuomenės ir aplinkos gerovė. Dirbtinio intelekto sistemos turėtų būti naudojamos siekiant skatinti teigiamus socialinius pokyčius ir didinti tvarumą bei ekologinę atsakomybę.
• Atskaitomybė. Turėtų būti sukurti mechanizmai, užtikrinantys atsakomybę ir atskaitomybę už dirbtinio intelekto sistemas ir jų rezultatus bei pasekmes.

Lietuvoje taip pat kovo mėnesį buvo pristatyta galutinė Lietuvos dirbtinio intelekto strategijos (ateities vizijos) versija. Joje teigiama, kad dirbtinis intelektas – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. DI sistemos gali būti grindžiamos vien tik programine įranga ir veikti virtualiajame pasaulyje (pvz., balso sintezatoriai, vaizdo analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos) arba gali būti integruotos techninėje įrangoje (pvz., pažangiuose robotuose, savaeigėse transporto priemonėse, bepiločiuose orlaiviuose ar Daiktų Interneto objektuose). Strategija yra sudaryta iš 6 dalių, kuriose paliečiamos tiek etinės bei teisinės, tiek ir ekonominės bei finansinės DI pusės, aptariami įgūdžiai ir kompetencijos, plėtros augimas bei naujų technologijų moksliniai tyrimai.

Siūloma sukurti nacionalinį DI etikos komitetą, kuris vykdytų technologijos įtakos žmogaus teisėms, pramonei ir ekonomikai stebėseną, analizę ir teiktų tobulinimo rekomendacijas. Į komitetą turėtų įeiti mokslo, viešojo sektoriaus, privaraus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komitetas turėtų pateikti (nepriklausomai sukurti) trumpojo laikotarpio ir ilgojo laikotarpio veiksmų planus ir rekomendacijas. Šiomis rekomendacijomis reikia pasinaudoti, kuriant ir atnaujinant esamus Lietuvos DI kūrėjų ir vartotojų etikos standartus. Taip pat teigiama, kad Lietuvoje būtina sukurti standartus, gaires, teisės normas, ir etikos principus, kuriais vadovaujantis būtų tvarkoma etiška ir tvari DI raida, vystimas ir DI panaudojimas.  Pabrežta, kad šiuo metu Lietuvoje DI technologijų ir autonominių sistemų atsakingo naudojimo klausimais vis dar egzistuoja etikos ir teisės vakuumas.

Tuo tarpu pasauliniu mastu neseniai Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija pateikė apžvalgą, apie išradimų, susijusių su DI, patentavimo situaciją pasaulyje. Joje teigiama, kad mašininis mokymasis (angl. machine learning) yra sparčiausiai besivystanti DI sritis. Pagrindinės su mašininiu mokymusi susijusios sritys yra gilusis mokymasis (angl. deep learning) ir neuroniniai tinklai (angl. neural networks). Tarp daugiausiai patentų paraiškų, susijusių su DI, pateikusių įmonių pirmauja Japonijos, JAV ir Kinijos įmonės. Daugiausiai patentų paraiškų pateikė IBM (8,3 tūkst.) ir Microsoft (5,9 tūkst.).