Straipsnyje nagrinėjama EŽTT praktika bylose, kuriose keliamas pareiškėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo nuosavybės teisių atkūrimo į praeityje nacionalizuotą nuosavybę kontekste klausimas. Visų pirma straipsnyje apibūdinami veiksniai, reikšmingi EŽTT nustatant asmens sąžiningumą ar nesąžiningumą nuosavybės įgijimo metu. Toliau tiriama, ar EŽTT palaiko nacionalinių institucijų poziciją vertinant pareiškėjo sąžiningumą tokiose bylose. Galiausiai straipsnyje palyginama sąžiningų ir nesąžiningų pareiškėjų teisių apsauga pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.