Ką žinote apie plačiai žinomus prekių ženklus?

Verslo ir teisinėje praktikoje įprasta, kad prekių ženklai apsaugomi registracija tose valstybėse, kuriose prekių ženklas yra naudojamas, arba ten, kur ketinama jį naudoti vėliau. Tačiau 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo numato apsaugos išimtį neregistruotiems prekių ženklams, net jeigu jie nėra naudojami konkrečioje teritorijoje. Su sąlyga, kad toks prekių ženklas yra plačiai žinomas.

Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (PŽĮ) 4 straipsnis numato, kad konkretus prekių ženklas, kurio naudojimo ar reklamos rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikroje visuomenės dalyje, gali būti pripažintas plačiai žinomu ženklu Lietuvos Respublikoje. Tokio statuso suteikimas atliekamas teismo tvarka.

PŽĮ plačiai žinomo prekių ženklo savininkui suteikia platesnes teises ir praplečia tokio ženklo apsaugos ribas: plačiai žinomo ženklo savininkas, be įprastų ženklo savininkui suteikiamų teisių, taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas. Be to, uždrausti kitiems asmenims naudoti ir tokį žymenį, kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.

Plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos institutu tokio ženklo savininkas paprastai naudojasi 2 atvejais:

1. kai ženklas dėl kokių nors priežasčių nėra registruotas atitinkamoje valstybėje ir negalima remtis įprasta ginčo procedūra norint apginti ženklo savininko teises;
2. ir (arba) kai ginčijamas žymuo naudojamas kitoms, nei yra registruotas ar naudojamas ankstesnis prekių ženklas, nors toks naudojimas taip pat gali pažeisti ankstesnio prekių ženklo savininko teises (kai toks ženklas yra gerai žinomas atitinkamoje rinkoje ir vėlesnis ženklas gali būti laikomas ankstesnio gerai žinomo ženklo atkartojimu, imitavimu, vertimu ar kitaip suklaidinti vartotoją).

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) 1999 m. patvirtinta Bendra rekomendacija dėl plačiai žinomų ženklų apsaugos nuostatų pateikia nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl plačiai žinomo ženklo suteikimo statuso:

• ženklo pažinimo ir atpažinimo atitinkamame visuomenės sluoksnyje lygis;
• ženklo bet kokio naudojimo trukmė, mastas ir geografinė sritis;
• ženklo bet kokio reklamavimo trukmė, mastas ir geografinė sritis, įskaitant prekių ir (arba) paslaugų, kurioms taikomas ženklas, reklamą ar viešinimą ir pristatymą mugėse ar parodose;
• ženklo registracijų trukmė ir ženklo bei (arba) paraiškų jį įregistruoti geografinė sritis, pagal kurias sprendžiama apie ženklo naudojimą ar pažinimą;
• įregistruoti sprendimų dėl teisių į ženklą sėkmingo įgyvendinimo atvejai, o svarbiausia, atvejai, kai kompetentingos institucijos pripažino jį plačiai žinomu ženklu;
• ženklui priskiriama vertė.

Lietuvoje 12 prekių ženklų turėjo arba tebeturi teismo pripažintą plačiai žinomo prekių ženklo statusą (Pavyzdžiui, Montblanc, Astra, Prima, Nike, Lego, Kinder, Žmonės).

LR Valstybinio patentų biuro informacija