Pasirodė vienuoliktasis leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeris

Rugsėjo 12 d. Vilniuje vyko kasmetinis Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) ir Lietuvos arbitražo bendruomenės renginys – Vilniaus arbitražo diena. Šis renginys tradiciškai suvienija tarptautinę arbitražo bendruomenę, akademikus ir praktikus diskusijoms apie aktualiausias arbitražo raidos kryptis. Renginio metu Vilniaus komercinio arbitražo teismas ir advokatų kontora Ellex Valiūnas tradiciškai pristatė jau vienuoliktąjį arbitražo teisei skirto periodinio leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numerį.

 „Arbitražas. Teorija ir praktika“ – vienintelis periodinis leidinys regione, skirtas išimtinai arbitražo tematikai, suteikiantis erdvę mintims bei įžvalgoms tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertams. Leidiniui tapus kasmetine tradicija, dera padėkoti prof. Valentinui Mikelėnui – šios iniciatyvos autoriui ir pirmajam leidinio redaktoriui.

Šių metų leidinyje nagrinėjama įvairiapusė arbitražo problematika. Straipsniuose nagrinėjami įvairūs arbitražo praktikai svarbūs klausimai – nuo blokų grandinės (angl., blockchain) arbitražo iki švelniosios teisės (angl., soft law) priemonių vaidmens bei ribų tarptautiniame arbitraže. Taip pat pristatomi naujausi pokyčiai Anglijos nacionaliniame reguliavime – Anglijos arbitražo įstatymo 2025 m. reforma. Be temų įvairovės, dėmesys tai pat skiriamas ir arbitrų nereguliuotiems įgaliojimams (angl., inherent powers), sankcijoms, tarptautinio komercinio arbitražo procesiniams klausimams dėl nemokumo. Galiausiai, tradiciškai pateikiama Vilniaus komercinio arbitražo teismo metinė statistika.

Su vienuoliktuoju „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeriu netrukus bus galima susipažinti Vilniaus komercinio arbitražo teisme ir jo interneto svetainėje arbitrazas.lt bei aukštųjų mokyklų, kuriose dėstoma teisės programa, bibliotekose.

Toliau trumpai pristatomas kiekvienas šių metų numerio straipsnis atskirai.

Tadas Varapnickas. Inherent Powers of Arbitrators

Straipsnyje analizuojami arbitrų nereguliuoti įgaliojimai tarptautiniame komerciniame arbitraže – tai įgaliojimai, kuriuos arbitrai turi ne tik pagal arbitražinį susitarimą ar lex arbitri, bet ir siekdami užtikrinti proceso vientisumą ir efektyvumą. Autorius nurodo, kad nereguliuoti įgaliojimai turėtų būti apibrėžiami pagal savo pobūdį, o ne pagal aiškų įvardijimą. Autoriaus nuomone, nereguliuoti įgaliojimai iš esmės yra procesinio pobūdžio ir jais turėtų būti pasinaudojama tuo atveju, kai nėra aiškiai ar numanomai suteiktos kompetencijos. Tokiais atvejais arbitrai turi pirmiausia išklausyti šalių nuomonę ir pateikti išsamius motyvus, kad būtų išvengta sunkumų vykdymo ar sprendimo panaikinimo procesų metu.

Autorius, vertindamas arbitrų nereguliuotus įgaliojimus tarptautiniame komerciniame arbitraže, pasiekia išvadą, kad arbitrai turi nereguliuotų įgaliojimų, būtinų jų funkcijoms atlikti, tačiau apibrėžti šių įgaliojimų apimtį ar pateikti jų išsamų sąrašą, sudėtinga. Sutariama, kad šie įgaliojimai užtikrina proceso vientisumą ir efektyvumą, tačiau konkretūs įgaliojimai gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Nereguliuoti įgaliojimai gali būti aiškiai įtvirtinti, numanomi arba tikrai nereguliuoti – aiškus ar numanomas arbitrų įgaliojimų įvardijimas labiau susijęs su tuo, kaip šie įgaliojimai yra išreiškiami, o ne su jų prigimtimi. Pavyzdžiui, kompetencija spręsti dėl savo jurisdikcijos gali tapti aiškiai įtvirtinta, jei ji aiškiai numatyta lex arbitri ar kituose taikytinuose šaltiniuose. Tokiais atvejais arbitrai remsis aiškiai įtvirtintais arba numanomais įgaliojimais, o ne nereguliuotais įgaliojimais, nors pats įgaliojimas dėl to nepraranda savo pobūdžio. Nereguliuoti įgaliojimai, kaip tokie, pasireiškia tik ribotais atvejais, kai nėra aiškaus teisinio pagrindo arbitrams priimti sprendimą. Iš to išplaukia, kad tais atvejais, kai įmanoma remtis aiškiai įtvirtintais ar numanomais įgaliojimais, prioritetas turėtų būti teikiamas jiems, kad būtų išvengta painiavos ir šalių nepasitenkinimo.

Katerina Makri. Blockchain Arbitration: Navigating the Interface Between Digital Code and Legal Order

Straipsnyje nagrinėjama besiformuojanti blokų grandinės arbitražo praktika, daugiausia dėmesio skiriant doktrininiams ir procesiniams prieštaravimams tarp decentralizuotos skaitmeninės infrastruktūros ir tradicinių teisinių sistemų. Kritiškai vertinama, ar arbitražo mechanizmai gali prisitaikyti spręsti ginčus, susijusius su išmaniosiomis sutartimis (angl., smart contracts) ir sandoriais, grindžiamais blokų grandinės technologija – ypač tais atvejais, kai programinis kodas pakeičia žmogaus valią ir interpretavimo lankstumą. Analizuojama, ar į grandinę (angl., on-chain) integruotos vykdymo priemonės – pavyzdžiui, automatinis sprendimų įgyvendinimas – gali derėti su procesinėmis garantijomis, kurios yra esminės tradiciniam arbitražui, įskaitant teisę į tinkamą procesą, motyvuotus sprendimus ir teismų priežiūrą. Vertinami pagrindiniai reguliaciniai pokyčiai, tarp jų – Europos Sąjungos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl., Markets in Crypto-Assets Regulation, MiCA) ir Jungtinės Karalystės Skaitmeninių ginčų sprendimo taisyklės (angl., Digital Dispute Resolution Rules), taip pat naujausi sprendimų vykdymo precedentai ir arbitražo institucijų taisyklių pakeitimai.

Autorė teigia, kad mišrūs modeliai, derinantys automatizavimą su žmogaus sprendimų priėmimu, yra perspektyviausias kelias į priekį. Tačiau, autorė taip pat pabrėžia, kad išlieka neaiškumų dėl tokių sprendimų vykdymo pagal 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo – ypač pagal jos V straipsnio 1 dalies b punktą ir V straipsnio 2 dalies b punktą. Straipsnyje daroma išvada, kad blokų grandinės arbitražas bus gyvybingas tik tuo atveju, jei sugebės suderinti technologines inovacijas su procesiniu teisėtumu, būtinu tarptautiniam sprendimų pripažinimui ir vykdymui.

Dominykas Kiršis. Proliferation of Soft Law Instruments in International Arbitration

Straipsnyje analizuojamas minkštosios teisės priemonių plitimas tarptautinio arbitražo srityje ir pasisakoma už jų tolesnį (tačiau subalansuotą) plėtojimą. Nors minkštoji teisė atlieka svarbias funkcijas – skatina nuoseklią arbitražo kultūrą, suteikia arbitrams daugiau procesinės galios ir padeda mokyti naujus specialistus – kritikai įspėja apie perteklinės reguliacijos rizikas, kurios gali pakenkti arbitražo lankstumui ir šalių autonomijai. Analizės pabaigoje pateikiamas sąlyginis pritarimas, raginantis apgalvotai plėtoti minkštąją teisę, kuri tenkintų realius poreikius. Esminis uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp standartizacijos ir lankstumo, užtikrinant, kad minkštoji teisė veiktų kaip apsaugos priemonė, o ne kaip suvaržymų sistema.

Apibendrindamas autorius į klausimą – ar reikia daugiau minkštosios teisės instrumentų tarptautiniam arbitražui reguliuoti – atsako teigiamai, tačiau su tam tikromis išlygomis. Minkštosios teisės priemonės atlieka svarbias funkcijas, tačiau jų plėtra turi būti apgalvota, atsižvelgiant į procesinį teisėtumą, kultūrinę įvairovę ir pusiausvyrą tarp standartizacijos bei lankstumo. Svarbu vengti perteklinio reguliavimo ir siekti, kad minkštoji teisė išliktų priemone, padedančia išsaugoti arbitražo esmę – būti efektyvia, profesionalia ir savarankiška alternatyva tradiciniam teismo procesui. Toks subalansuotas požiūris leis užtikrinti tolesnį tarptautinio arbitražo augimą ir kokybę ateityje.

Arnas Urbutis. Reforming Arbitration in England: An Overview of the Arbitration Act 2025

Straipsnyje nagrinėjamas 2025 m. Arbitražo įstatymas, kuris modernizuoja 1996 m. Arbitražo įstatymą ir sustiprina Anglijos ir Velso kaip pasaulinio arbitražo centro poziciją. Pagrindinės reformos apima įstatyminės pareigos arbitrams atskleisti galimus interesų konfliktus įtvirtinimą, aiškesnį arbitražiniams susitarimams taikytinos teisės reglamentavimą, nepagrįstų reikalavimų atmetimo galimybę, skubaus arbitražo ir laikinųjų apsaugos priemonių palaikymą bei jurisdikcinių ginčų peržiūros tvarkos pakeitimus. Nors šis įstatymas priartina Anglijos arbitražo teisę prie tarptautinių standartų, tam tikros spragos išlieka – ypač skaitmenizacijos ir teisminės diskrecijos apibrėžimo srityse, kurios rodo būsimų reformų poreikį.

Apibendrindamas autorius daro išvadą, kad 2025 m. Arbitražo įstatymas vertintinas palankiai kaip reikšmingai patobulinantis Anglijos tarptautinio komercinio arbitražo teisinį reguliavimą. Pastarasis išsprendžia daugelį klausimų, kuriuose anksčiau trūko aiškumo, ir suderina Anglijos arbitražo teisę su tarptautiniais teisiniais standartais. Šie pokyčiai turėtų sustiprinti Londono, kaip patrauklios arbitražo vietos, statusą, nors kai kuriose srityse įstatymas išlieka praleista galimybe.

Gabija Beglecovaitė. The Relationship between Sanctions imposed by the European Union and Investor Protection under Bilateral Investment Treaties (BITs)

Straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos sankcijų ir dvišalių investicijų sutarčių (angl., Bilateral investment treaty, BIT), kurias valstybės narės yra sudariusios su trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Rusija ir Baltarusija, suteikiamų apsaugų tarpusavio ryšys. Nors BIT sutartys užtikrina tam tikrą apsaugą užsienio investuotojams, pavyzdžiui, sąžiningo ir teisingo elgesio su investicijomis principą, visiškos apsaugos ir saugumo garantijas, apsaugą nuo diskriminacinių priemonių bei nuo nusavinimo, tačiau šios garantijos gali būti paveiktos ribojamųjų Europos Sąjungos priemonių (sankcijų). Konfliktai kyla tada, kai sankcijos daro poveikį investicijoms, kurios yra saugomos pagal BIT sutartis, o tai gali lemti investuotojo ir valstybės ginčus.

Vis dėlto, remiantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principu, valstybės narės privalo teikti pirmenybę Europos Sąjungos teisei. Ši pareiga patvirtinama nuoširdaus bendradarbiavimo principu, įtvirtintu Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 351 straipsnyje, taip pat privalomu sankcijų pobūdžiu, nustatytu pagal ES sutarties 29 straipsnį ir SESV 215 straipsnį. Pagal SESV 288 straipsnį, Europos Sąjungos reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir privalomi visa apimtimi. Todėl valstybės narės negali netaikyti šių reglamentų ar įgyvendinti įsipareigojimų, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Apibendrindama autorė nurodo, kad net ir tais atvejais, kai BIT sutartys negali būti nedelsiant pakeistos ar nutrauktos, principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) pagrindžia požiūrį, kad įsipareigojimai pagal BIT sutartis negali turėti viršenybės prieš sankcijas, kurios tarnauja aukštesniam teisiniam ir moraliniam tikslui. Todėl, kilus konfliktui, viršenybę turi Europos Sąjungos sankcijos.

Vytautas Vaicekauskas. Procedural issues of Impecuniosity in International Commercial Arbitration

Straipsnyje aptariamos finansinio nepajėgumo (angl., impecuniosity) pasekmės procesiniu požiūriu tarptautiniame komerciniame arbitraže. Analizuojami pagrindiniai procesiniai klausimai, kylantys tada, kai viena arbitražinės sutarties šalis neturi pakankamų finansinių išteklių veiksmingai dalyvauti procese. Ypatingas dėmesys skiriamas jurisdikcijos paskirstymui, lygiagrečių procesų problematikai, arbitražinės sutarties taikymui būsimiems ginčams, įrodinėjimo naštai ir standartui – tai pagrindinės šio straipsnio temos.

Autorius nurodo, kad finansinis nepajėgumas tarptautiniame komerciniame arbitraže išlieka opi problema, kurią lemia tiek besikeičiančios pasaulio ekonominės sąlygos, tiek didėjanti pagrindinių teisių apsauga tokiose teisinėse sistemose kaip Europos Sąjunga. Atsirandant naujoms byloms, pamažu formuojasi naujos požiūrio kryptys, keičiančios šios temos diskursą. Procesiniu požiūriu finansinis nepajėgumas neretai lemia mažiau arbitražui palankų požiūrį konkrečiose bylose, todėl teisinis reguliavimas tampa griežtesnis, nelankstesnis ir mažiau grindžiamas šalių susitarimu. Vis dėlto globaliu mastu šie pokyčiai ilgainiui gali sustiprinti arbitražą, nes labiau suderina jį su teisingumo prieinamumo principais ir taip užtikrina jo teisėtumą vis sudėtingesniame pasaulyje. Galiausiai finansinis nepajėgumas nėra neįveikiama problema – tai praktiškas klausimas, reikalaujantis veiksmų iš visų suinteresuotųjų.

Vitalija Baranovienė. Vilnius Court of Commercial Arbitration: 2024 Statistical Report

Straipsnyje Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkė Vitalija Baranovienė apžvelgia 2024 m. arbitražo ginčų Vilniaus komercinio arbitražo teisme statistiką bei pokyčius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie VKAT administruojamas bylas – bylų skaičių, šalių kilmę, ginčų sumą, arbitražo kalbą ir vietą, taikytiną teisę, ginčų pasiskirstymą pagal ekonomikos sektorius, arbitražo teismo formavimo ir arbitrų nušalinimų statistiką bei vidutinę arbitražo proceso trukmę Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2024 metais.

Tekstą parengė Liudas Tauperis, advokatų kontoros Ellex Valiūnas teisininkų asistentas