S. Bikelis. Trys Jonavos mero bylos akmenys ir protingumo principas

Buvusio ir vėl esamo Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamoji byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nutraukta. Kaip taip atsitiko? Pažvelkime į faktus, panagrinėkime.

M. Sinkevičiaus ir kitos savivaldybių lėšų pasisavinimo bylos stovėjo ar dar stovi ant trijų akmenų, ant trijų kaltinimų. Politikai kaltinami tuo, kad pasisavino savivaldybės lėšų – pirmas akmuo. Taip pat tuo, kad suklastojo avansines apyskaitas, įrašydami ne pagal paskirtį panaudotas (pasisavintas) viešas lėšas – antras akmuo. Ir trečiasis kaltinimas, kad pirmi du veiksmai buvo piktnaudžiavimas, padaręs labai didelės žalos mūsų visuomenei – trečiasis pats didžiausias akmuo. Kaltinimas piktnaudžiavimu yra didžiausias akmuo, nes jį baudžiamasis kodeksas (BK) apibrėžia kaip sunkų nusikaltimą ir numato tokią pat atsakomybę kaip už kyšio iki 12 500 Eur paėmimą už priešingus tarnybai veiksmus. Vagystė pagal mūsų BK yra sunkus nusikaltimas tik tuomet, jei vagiama organizuotoje grupėje ar vagiamas turtas, kurio vertė viršija 45 000 Eur. Taigi, piktnaudžiavimo kaltinimas yra sunkus ir lengvai tokiais kaltinimais neturėtų būti mėtomasi. Kiti kaltinimai M. Sinkevičiui ir kitiems politikams daug lengvesni, juos BK apibrėžia kaip nesunkius nusikaltimus. Tiek svetimo turto pasisavinimas, nesiekiantis 20 000 Eur vertės, tiek paprastas dokumentų klastojimas yra nesunkūs nusikaltimai.  

Taigi, visi „čekiukų“ bylose įtarimų sulaukę politikai, taip pat ir M. Sinkevičius, gavo po trigubą kaltinimų komplektą – dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), dokumentų klastojimo (BK 300 straipsnis) ir piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis).

Kaip atsitiko, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu visi šie akmenys (kaltinimai) subyrėjo?

Visų pirma, prisiminkime, ką M. Sinkevičius padarė. Jis ketverius metus pildė kanceliarinių išlaidų apyskaitas (jų užpildė 16, kas tris mėnesius po vieną) ir į jas įtraukė anaiptol ne kanceliarinių išlaidų. Įtraukė telekompanijos sąskaitas už telefoną, kuriuo naudojosi jo žmona, už kabelinę televiziją ir keletą įmokų už lizingu paimtus du televizorius.  Šie faktai yra nustatyti teismų ir jų nepaneigė netgi LAT. Iš viso per beveik 4 metus buvo įtraukta netinkamų išlaidų už beveik 1500 Eur. Per mėnesį vidutiniškai pasisavinta po 31 eurą. Kilus Andriaus Tapino pakeltam vėjui, kiek pamąstęs M. Sinkevičius grąžino savivaldybei ne tik pasisavintas lėšas, bet dar 2500 Eur viršaus.

LAT daugiausiai dėmesio skyrė didžiausiam į M. Sinkevičių mestam akmeniui – kaltinimui sunkiu nusikaltimu, piktnaudžiavimu. Už piktnaudžiavimą galima nuteisti, jei yra nustatoma, kad nusikaltimu padaryta didelė žala institucijai ar visai savivaldybės ar valstybės valdžiai, žmonių pasitikėjimui institucijomis, valdžia. Nuo nepasitikėjimo institucijomis ir valdžia iki demokratijos nusilpimo tik vienas žingsnis. Žala nebūtinai eurais matuojama, kur kas svarbesnis dalykas – žala žmonių pasitikėjimui. LAT praktikoje galime rasti visiškai naujų įdomių pavyzdžių. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje dėl piktnaudžiavimo buvo nuteista Klaipėdos bibliotekos vadovė, nes sugalvojo schemą, kaip padidinus priedus pavaldinėms ir susitarus, kad jos dalį priedo atiduotų jai, galima pasisavinti šiek tiek bibliotekos pinigų (pasisavino 150 Eur). Didelę žalą jos nusikaltime LAT motyvavo tuo, kad nors vadovės veiksmai nebuvo sistemingi, bet jie buvo nušviesti žiniasklaidos, be to, ji vadovavo net 54 žmonių kolektyvui. Vadovė menkino tiek einamų pareigų, tiek įstaigos, kurioje dirbo, gerą vardą, formavo neigiamą kitų bibliotekos darbuotojų, nuomonę apie įstaigą, pakirto pasitikėjimą įstaigos, kurios steigėjas yra savivaldybė, vadovu. Būtent dėl tokių vadovės  veiksmų nukentėjo bibliotekos autoritetas (byla Nr. 2K-50-489/2025). Kaip matome, pinigų suma nuteisimui net neturėjo didesnės reikšmės. Kita vertus, manytina, kad LAT šioje byloje vis tik stipriai perlenkė lazdą ir bibliotekos vadovę be reikalo nuteisė už sunkų nusikaltimą, lyg ji būtų paėmusi 10 000 Eur kyšį ar būtų organizuotos vagių gaujos narė. 

M. Sinkevičiaus byloje LAT didelės žalos požymį vertino visiškai kitaip. Nors M. Sinkevičius buvo ne mažai kam žinomos bibliotekos, o visos savivaldybės vadovas ir jo pasisavinta suma buvo ne 150, o 1500 eurų, ir savintasi ilgą laiką (tiesa, po palyginus menką sumą), o pasisavinimo nušvietimas žiniasklaidoje buvo nepalyginamai platesnis ir atitinkamai smūgis pasitikėjimui valdžia didesnis. LAT išaiškino, kad įvertinus visas aplinkybes vis tik mesti tokį didelį akmenį kaip kaltinimas sunkiu nusikaltimu (piktnaudžiavimu) į Jonavos merą būtų per daug neproporcinga. Ir pasisavinta suma, LAT vertinimu, vis tik nepakankamai didelė. Ar suma galėtų turėti lemiamos reikšmės vertinant žalos dydį, čia klausimas, bet su galutiniu LAT vertinimu dėl piktnaudžiavimo inkriminavimo, ko gero, būtų galima sutikti. Toks kaltinimas per sunkus tiek bibliotekos vadovei minėtoje byloje, tiek Jonavos merui. Jis nepadarė 5 ar 10 tūkst. Eur kyšio paėmimo lygio nusikaltimo. Jis per ketverius metus pasisavino 1500 Eur, kas atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, bet ne sunkų nusikaltimą. Suprantu, kad čia gali būti įvairių nuomonių dėl didelės žalos požymio, bet nesiplėsiu, nes mes turime dar du akmenis, kuriuos reikia aptarti.

LAT paneigė didžiausią kaltinimą M. Sinkevičiui, bet kaip su kitais dviem akmenimis, ant kurių stovėjo Jonavos mero byla? Gerai, tarkim, kaltinimą piktnaudžiavimu atmetame, bet kaip su atsakomybe už 1500 Eur pasisavinimą ir dokumentų klastojimą? Šioje vietoje yra viena įdomesnių LAT nutarties vietų. LAT sako, kad atmetus kaltinimą piktnaudžiavimu, ir  „kiti jam kaip nusikalstami inkriminuoti veiksmai (pasisavinimas ir dokumentų klastojimas) nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Atsiprašau, kaip? Pasisavinimo nusikaltimui nereikia įrodinėti didelės žalos valstybei ar institucijai. Jei LAT neigia, kad M. Sinkevičiaus veiksmais padaryti didelė žala žmonių pasitikėjimui, ši aplinkybė neturi jokios reikšmės atsakomybei už 1500 Eur pasisavinimą. Savintis svetimų pinigų tokiomis sumomis kaip 1500 Eur nevalia ir nesvarbu, ar tai daro žalą kažkieno pasitikėjimui ar ne. O motyvų po cituotu LAT teiginiu nematome, nutartis po jo pereina prie galutinio sprendimo formuluotės.

Galime nebent pabandyti paieškoti, gal koks LAT motyvas apie didelės žalos nebuvimą M. Sinkevičiaus veiksmuose kartu tiktų kaip motyvas, kodėl 1500 Eur pasisavinimas, esą, nebuvo nusikalstamas.  Čia dar reikia priminti, kad pagal baudžiamąjį kodeksą baudžiamąją atsakomybę užtraukia svetimo turto pasisavinimas, jei turto vertė viršija vos 150 eurų. Pasisavinimas iki 500 Eur būtų baudžiamasis nusižengimas. Jei vertė viršija 500 eurų, tai jau nesunkus nusikaltimas. Jei vertė viršija 20 000 eurų, tai apysunkis nusikaltimas. 1500 eurų pasisavinimas kaip tik patenka į nesunkaus nusikaltimo apibrėžimą. Žemesni teismai už pasisavinimą skyrė M. Sinkevičiui 5000 eurų baudą, kuri laikytina gan švelnia, bei draudimą užimti renkamas pareigas, kuris irgi logiškas, nes turtas pasisavintas pasinaudojant tarnybine padėtimi, o įstatymas imperatyviai reikalauja tokį draudimą taikyti visuomet, kai nusikaltimas padaromas pasinaudojant (piktnaudžiaujant) tarnybine padėtimi.

Savo nutartyje LAT akcentavo, kad M. Sinkevičius pasisavintas lėšas ir dar daugiau grąžino dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ne pats sugalvojo, A. Tapino paragintas, bet taip, tai svarbi aplinkybė, kuri galėtų švelninti jo atsakomybę. Bet ar galėtų ją šalinti? Lėšų grąžinimo metu nusikaltimas jau buvo baigtas. Atsakomybę šalinanti aplinkybė baudžiamojoje teisėje pripažįstama, kai nusikaltimas savanoriškai nebaigiamas, o ne kai atlyginama baigto nusikaltimo žala. Kita vertus, tokia aplinkybė kitų aplinkybių kontekste žemesniems teismams būtų leidusi apsvarstyti atleidimo nuo atsakomybės galimybę, kurios neleido svarstyti kartu inkriminuotas sunkus nusikaltimas – piktnaudžiavimas. Neleido tai neleido, atleisti nuo atsakomybės nėra teismo pareiga. Jeigu tam nėra teisinio ar faktinio pagrindo, skiriama švelni bausmė.  O ar atleidžiama nuo atsakomybės, ar skiriama švelni bausmė, vis tiek teismas privalėtų skirti draudimą eiti renkamas pareigas, jei nusikalsta jas einant. 

LAT mini ir tokią aplinkybę, kad Jonavos savivaldybėje prastai veikė lėšų panaudojimo kontrolės sistema. Šios aplinkybės reikšmė nėra didelė. Sutikite, jei piniginė yra palikta kavinėje ant stalo, tai juk nešalina atsakomybės už jos vagystę?

LAT paminėjo ir tai, kad nėra gerai, kai vienuose rajonuose už tokius pačius veiksmus politikai yra baudžiami, o kituose (pvz., Kauno miesto ir rajono politikai) nebaudžiami. Tai nėra gerai, nėra nuoseklu, bet ką tai turi bendro su konkrečiu svetimo turto pasisavinimu? Jei Kaune politikai galėjo nebaudžiamai savintis savivaldybės turtą (to niekas nenustatė, bet tokią galimybę jie turėjo), ši problema kur kas labiau liečia Kauno politikus, bet ne Jonavos ir kitų miestų ir rajonų.

Ir bene esmingiausias LAT argumentas – pasirėmimas protingumo principu, taip pat baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principu. Tai yra labai įdomus dalykas. LAT faktiškai pasakė, kad teismai ir visa teisėsaugos sistema turi teisę net ir nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, savo nuožiūra (žinoma, motyvuotai) atsisakyti persekioti ar nuteisti asmenis už nusikaltimus, kurie, jų manymu, nėra pakankamai pavojingi, kad būtų verti persekiojimo ar nuteisimo. Toks požiūris turi nemažai privalumų. Jis leistų policijai ir prokurorams nesiimti nereikšmingų bylų (pavyzdžiui, bylų dėl kanapių suktinės rūkymo, dėl kelių dešimčių eurų pasisavinimų, jei jie buvo grąžinti, ir panašių). Tai įprasta praktika Vakarų Europos valstybėse. Tai ne tik mažintų perteklinę baudžiamosios justicijos intervenciją į žmonių gyvenimus dėl smulkmenų, bet ir taupytų teisėsaugos resursus rimtesniems reikalams. Kitas klausimas, ar 1500 Eur pasisavinimas būnant savivaldybės meru iš tiesų buvo baudžiamojo dėmesio neverta smulkmena, po kurios galima eiti mero pareigas lyg niekur nieko?

Dr. Skirmantas Bikelis yra LSMC Teisės instituto vyr. mokslo darbuotojas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus asocijuotas teisininkas