S. Zaksaitė. Manipuliacijų sporto varžybomis kriminalizavimo labirintai: tarp profesionalaus sporto ir aukšto sportinio meistriškumo

2025 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 1821 str. pakeitimas, kuriuo atsisakyta profesionalaus sporto kriterijaus inkriminuojant manipuliacijas sporto varžybų eiga ar jų rezultatais, skatina į aptariamą teisės normą pažvelgti plačiau: istoriniu ir lyginamuoju požiūriu. Tam ir skirtas šis mokslo populiarinimo straipsnis.
Apžvelgiant BK 1821 normos raidą, pažymėtina, kad 2016 m. birželio 30 d. BK buvo papildytas 1821 straipsniu, kriminalizuojant manipuliavimą sporto varžybomis ir nustatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai paveikė sąžiningą profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą. Atitinkamai, tuometinė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija papildyta nuostatomis dėl manipuliavimo sporto varžybomis. Be to, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimu sudarytos teisinės prielaidos, gavus informacijos apie manipuliavimą sporto varžybomis, atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (paprastai – telefoninių pokalbių bei kitokio susižinojimo kontrolę).
Nors BK 1821 straipsnis, kuriuo nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizuotas manipuliavimas sporto varžybomis kas, atrodytų, turėjo padėti išspręsti teisėkūros bei teisės taikymo spragas, tačiau, nepaisant įstatyminių pokyčių, iki šiol Lietuvos teismus itin retai pasiekia manipuliavimo sporto varžybomis bylos. Manytina, kad aptariamo straipsnio formuluotėje iki 2025 m. buvusio nusikalstamos veikos objekto apribojimas „profesionaliomis sporto varžybomis” galėjo kelti neaiškumų ir sudaryti kliūčių priimti procesinį sprendimą – surašyti kaltinamąjį aktą – ir kartu su bylos medžiaga perduoti jį teismui.
Pažymėtina, kad BK 1821 straipsnio dispozicijoje buvo vartojama sąvoka „profesionalios sporto varžybos”, tačiau 2018 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. XIII-1540 priimtoje Lietuvos Respublikos sporto įstatymo redakcijoje neliko „profesionaliojo sportininko“ ir „profesionaliojo sporto klubo“ (ankstesnės redakcijos įstatymo 29 ir 33 straipsniai) sąvokų. Vietoje jų imtos naudoti „aukšto meistriškumo sporto“ ir „aukšto meistriškumo sporto varžybų“ sąvokos.
Teisiniame reglamentavime įsivėlęs sąvokų nevienodumas apsunkino efektyvų manipuliacijų profesionaliomis sporto varžybomis tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Tapo nebeaišku, ką laikyti „profesionaliomis sporto varžybomis“, nes jokiame galiojančiame teisės akte ar baudžiamosios teisės doktrinos šaltinyje šios sąvokos išaiškinimo nebuvo. Įdomu pastebėti, jog nemažai kritikos šiai sąvokai ir profesionalumo kriterijui per se pažėrė korupcijos privačiame sektoriuje tyrinėtojai (Ragauskas ir kt. 2020: 93).
Kitose šalyse sporto teisė (buvo) nužengusi toliau. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje profesionalus sportininkas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris už užmokestį ar be jo teikia paslaugas kaip sportininkas, žaidžia ar treniruoja, užimdamas bet kokias pareigas, profesionalaus ar pusiau profesionalaus sporto lygiu, arba kuris pragyvena, anksčiau pragyveno ar yra pagrindo manyti, kad siekia pragyventi iš rungtyniavimo ar treniruočių, teikia sportininko ar trenerio paslaugas bet kuriame sporto lygmenyje, nebent tai daro kaip mėgėjas labdaros tikslais. Kitose užsienio šaltiniuose galima rasti profesionalaus sportininko apibrėžimą siejant jį su sportinės veiklos sutartimi, gaunamu atlygiu. Taigi pagrindiniai kriterijai, išskiriantys profesionalų sportininką nuo neprofesionalių sportininkų, yra jo pajamos iš sporto bei teisinis ryšys, siejantis sportininką su tam tikra sporto organizacija.
Rengdama magistro baigiamąjį darbą (vadovė – S. Zaksaitė) Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedroje, Lošimų priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė Irma Venckuvienė 2019 – 2020 m. atliko tyrimą, kurio metu buvo renkami rašytiniai interviu iš užsienio šalių lošimų priežiūros institucijų pareigūnų. Išanalizavus jų atsakymus tuo atžvilgiu, ar „profesionalaus sporto” kriminalizavimo kriterijus yra taikomas jų šalyje, ir ar jų šalyje mėgėjų sportas patenka į baudžiamosios teisės taikymo sritį, pažymėtina, kad visos šį klausimą komentavusios šalys, išskyrus Ispaniją, nurodė, kad šiuo aspektu sportas nėra (t. y. nebuvo) skirstomas į profesionalų ar mėgėjų. Tarkime, Jungtinės Karalystės teisės aktuose neidentifikuojamas skirtumas tarp profesionalaus ir (arba) mėgėjų sporto; Šveicarijoje taip pat nėra svarbus profesionalumo kriterijus, bet svarbu yra tai, ar galima lažintis dėl rungtynių; Vokietijos baudžiamojo kodekso nuostatos apima ir profesionalų, ir mėgėjų sportą; Norvegijos Sporto judėjimo kodekso reguliavimas skirtas visiems, kurie dalyvauja sporte, tačiau pateiktame atsakyme buvo patikslinta, kad tai, ar mėgėjai būtų baudžiami pagal baudžiamąją teisę, priklausytų nuo prokuroro diskrecijos; Suomijoje šiuo atžvilgiu taip pat nėra jokio skirtumo tarp profesionalaus sporto ir mėgėjų sporto; Vengrijos baudžiamojo kodekso 349/A skirsnio 1 poskirsnyje nenurodyta, ar mėgėjų sportui gali būti taikoma baudžiamoji teisė ar negali būti taikoma, taip pat ir Sporto įstatymas neskiria mėgėjų ir profesionalių sportininkų manipuliavimo sporto varžybomis kontekste.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad atitinkamo kriterijaus nėra nei Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis, nei jos aiškinamajame rašte (tiesą sakant, pats žodis „profesionalus“ aiškinamajame rašte šmėsteli tik vieną kartą – kalbant apie 7 str. 1 d. b punkte įtvirtintas sporto organizacijų sutartines ir kitas pareigas profesionalių sportininkų atžvilgiu).
Baigiamosios mintys turint omenyje nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojančius BK pasikeitimus
Pažymėtina, kad aptariamas BK 1821 straipsnis de facto yra blanketinė norma, kurios taikymo sritį apibrėžia Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aukšto meistriškumo sąvoka. Platesne prasme pažymėtina, kad iki pat 2025 m. išties galėjo būti keblumų nustatant, koks yra santykis tarp profesionalaus sporto bei aukšto sportinio meistriškumo. Akcentuotina, kad Europoje priimtas piramidinis sporto modelis, kurio viršūnėje yra profesionalusis sportas (pvz., 30 paragrafas Generalinio Advokato Rantos išvadoje Europos Superlygos byloje Nr.C‑333/21). Išeitų, kad aukštas sportinis meistriškumas taip pat turėtų būti piramidės viršuje, tačiau nebūtinai pačioje viršūnėje. Manytina, kad Lietuvoje profesionalusis sportas dar tik vystosi, aukštas sportinis meistriškumas yra priimtinesnė sąvoka kalbant apie nacionalinį lygmenį, be to, kaip minėta, varžybų manipuliavimo prasme gali egzistuoti ir kitų (tikslesnių) kriterijų – kaip antai galimybė lažintis, tad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję BK 1821pakeitimas, kuriuo atsisakyta profesionalumo kriterijaus, vertintinas pozityviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia tikėtis, jog nebeliks formalių, į siaurinamąjį baudžiamojo įstatymo aiškinimą orientuotų priežasčių (kad neva tai manipuliacijos neinkriminuotinos, nes varžybos nebuvo profesionalios) nutraukti ikiteisminius tyrimus, pradėtus pagal BK 1821 straipsnį.
Dr. Salomėja Zaksaitė yra Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja