D. Rimkutė. Kokią Teisingumo ministerijos viziją brėžia naujoji vyriausybė?

Prieš kelias dienas pristatyta naujosios Vyriausybės programa – tai Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ ir Nemuno aušros ketverių metų susitarimas dėl bendrų politinių tikslų ir veiksmų. Šioje programoje pateikiamos gairės įvairioms sritims, įskaitant ir teisingumo sistemą, kurią koordinuos Nemuno aušros kuruojama Teisingumo ministerija.

Šiame komentare apžvelgsiu koalicijos programos teisingumo dalį iš paukščio skrydžio, aptarsiu, kuo naujoji politika gali skirtis nuo ankstesnės, ir pateiksiu kelis papildomus pasiūlymus, kuriuos būtų verta apsvarstyti.

PAGRINDINIAI NAUJOSIOS VYRIAUSYBĖS SIŪLYMAI TEISINGUMO SISTEMAI

Skaitant Vyriausybės programos teisingumo dalį, galima išskirti septynias pagrindines veiklos sritis. Jas aptarsiu toliau.

Teisinės pagalbos prieinamumas ir kokybė. Programa siekia didesnio antrinės teisinės pagalbos prieinamumo ir kokybės (516–518 p.). Planuojama išplėsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų ratą bei padidinti advokatų, teikiančių valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą, užmokestį. Taip pat numatoma gerinti antstolių ir notarų veiklą (519 p.).

Teismų sistemos tobulinimas. Ketinama diegti teisėjų atrankos skaidrumo priemones, įtraukti nepriklausomus ekspertus į atrankos procesą (523 p.) ir įgyvendinti žiniomis grindžiamą teisėjų karjeros modelį (522 p.). Taip pat siūloma įvesti tarėjų institutą (520, 525 p.). Minimi ir pasitikėjimo teismais stiprinimo bei depolitizavimo siekiai (520, 525 p.).

Teisėsaugos institucijų kontrolė. Numatoma stiprinti kontrolės mechanizmus teisėsaugos institucijose (527 p.), griežtinti atsakomybę už nepagrįstus ikiteisminius tyrimus (528 p.), gerinti kriminalinės žvalgybos veiklos priežiūrą steigiant kontrolieriaus pareigybę (531–532 p.) bei stiprinti prokuratūrą ir pranešėjų apsaugą (533–534 p.).

Bausmių vykdymo sistema. Planuojama gerinti laisvės atėmimo sąlygas (538 p.), gerinti darbuotojų darbo sąlygas (539 p.), skatinti empatišką probaciją (540 p.) bei skaitmenizuoti bausmių vykdymo sistemą (541 p.).

Dirbtinio intelekto (DI) problemos. Programa apima priemones DI reguliacinei aplinkai kurti ES lygmeniu (535 p.), įrankių sukčiavimui ir manipuliacijoms suvaldyti diegimą (536 p.) bei atsakingo asmens įtraukimą į ginčus dėl DI sprendimų (536 p.).

Žmogaus teisės. Be jau minėtų iniciatyvų, susijusių susijusių su teisėsaugos institucijų kontrole bei bausmių vykdymo sistemos humanizavimu, numatoma peržiūrėti privatų gyvenimą varžančius teisės aktus (529 p.) ir parengti priemonių planą prieš antisemitizmą, ksenofobiją ir kitą neapykantos kurstymą (542 p.).

Parama Ukrainai. Vyriausybė tęs pradėtus darbus, susijusius su karo nusikaltėlių persekiojimu ir oligarchų įšaldyto turto nukreipimu į Ukrainos atstatymą (345–346 p.).

IDEOLOGINIS TEISINGUMO PROGRAMOS VERTINIMAS

Koalicijos programos teisingumo dalis ideologiškai remiasi centro kairės vertybėmis. Ji akcentuoja socialinį teisingumą (didesnes  valstybės išlaidas) per didesnį teisinės pagalbos prieinamumą ir geresnes sąlygas teisingumo sistemos darbuotojams. Žmogaus teisių srityje dėmesys skiriamas bausmių vykdymo humanizavimui, privataus gyvenimo apsaugai ir kovai su diskriminacija (neapykantos kurstymu). Numatomos priemonės teisės viršenybės stiprinimui per teisėjų atrankos procedūrų skaidrinimą, teisėsaugos institucijų kontrolę – numatoma stiprinti atsakomybę už nepagrįstus ikiteisminius tyrimus bei griežčiau prižiūrėti kriminalinės žvalgybos veiklą.

Tačiau, lyginant šią naują programą su 2020–2024 m. Vyriausybės programa, pastebimas poslinkis mažiau progresyvios žmogaus teisių darbotvarkės link. Naujojoje programoje nebėra akcentuojamas uždavinys vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus šalinant sisteminius teisinio reguliavimo trūkumus, o tai Lietuvoje ne visada buvo duotybė (191.5 punktas). Taip pat pastebima, kad asmens teisės ir laisvės nebėra išskiriamos kaip teisėkūros prioritetas (191.6 punktas), o nusikalstamų veikų dekriminalizacijos, kuri buvo įtraukta į ankstesnę programą (193.6 punktas), šioje naujos Vyriausybės darbotvarkėje taip pat nematyti.

Poslinkį į centro kairės ideologiją išryškina ir tai, kad programoje nebeskiriamas dėmesys perteklinės biurokratijos mažinimui ir dereguliavimo tikslams, kurie buvo ryškūs ankstesnės programos nuostatose (191.4 p.). Šios temos paprastai priskiriamos centro dešinės ideologijai.

NAUJOSIOS PROGRAMOS PALYGINIMAS SU 2020–2024 M. VYRIAUSYBĖS PROGRAMA

Lyginant naująją Vyriausybės programą su 2020–2024 m. programa, be aptartų skirtumų žmogaus teisių srityje ir valstybės požiūryje į biurokratiją bei reguliavimą, pastebimi ir kiti reikšmingi aspektai.

Pirmiausia, naujojoje programoje nematyti konkrečių priemonių, skirtų nusikalstamumo ir korupcijos mažinimui, kurios anksčiau buvo detaliai aptartos (ansktesnės programos 196–197.5, 193.6 p.). Taip pat pasigendama daugybinės pilietybės įteisinimo tikslų (191.8 p.), rinkimų reguliavimo klausimų (191.7 p.) bei kokybiškos ir įtraukios teisėkūros siekių (190–191.8 p.).

Kita svarbi pastaba – teismų sistemos problemų sprendimo kryptys. Anksčiau buvo siūlomas platesnis priemonių spektras (194–195.4 p.). Naujoji programa apsiriboja teisėjų atrankos proceso skaidrinimu ir karjeros modelių gerinimu, tačiau tai yra tik dalinis požiūris į platesnius iššūkius.

Galiausiai, pastebima, kad naujoji programa yra mažiau datali. Tai galimai susiję su sudėtingesne Vyriausybės formavimo situacija – programa rašyta dar neturint pilnos Vyriausybės sudėties, tame tarpe teisingumo ministro, kuris ir bus atsakingas už teisingumo programos įgyvendinimą. Nors šis trūkumas sudaro tam tikrą aiškumo stoką, kartu jis palieka erdvės programos detalizavimui ateityje. Tai suteikia galimybę įtraukti šiuo metu pasigendamas temas ir koreguoti prioritetus, konsultuojantis su teisingumo sistemos bendruomene.

Tad kokios būtų neišnaudotos galimybės ir siūlymai?    

NEIŠNAUDOTOS GALIMYBĖS IR SIŪLYMAI

Teismų problemos. Nors programoje siūloma įgyvendinti priemones, užtikrinančias skaidresnį ir aiškesnį teisėjų skyrimo procesą, pirmiausia reikia užtikrinti, kad tokių kandidatų būtų ir jie būtų geri. 2022 m. pabaigoje trūko 71 teisėjo iš 786 numatytų etatų. Trūksta ir teisėjų padėjėjų. 2022 m. pabaigoje iš 780 teisėjų padėjėjų etatų – 150 liko laisvi. Kadangi teisingumo vykdymas priklauso nuo komandinių teisėjo ir padėjėjo pastangų, teisėjų padėjėjų trūkumo problema ne mažiau rimta.

Šias problemas daugiausia lemia prastos teisėjų padėjėjų darbo sąlygos. Jų atlyginimas siekia vos 1983–2149 Eur (neatskaičius mokesčių), taigi, sudaro apie 31–33 proc. teisėjo užmokesčio (neatskaičius mokesčių apie 6 341 Eur). Kadangi buvimas teisėjo padėjėju yra pagrindinis kelias į teisėjo karjerą, šios profesijos nepatrauklumas ilgainiui gilina ir teisėjų trūkumą. Teisėjų padėjėjų darbo sąlygų gerinimas, pirmiausia atlyginimų didinimas, lengvesnis kelias tapti teisėjais, galėtų būti veiksmingi sprendimai. Tai ne tik sumažintų padėjėjų trūkumą, bet ir padėtų į teisėjų gretas pritraukti talentingus, patyrusius teisininkus, kurie jau būtų susipažinę su teismų darbo ypatumais

Lietuvos atstovavimas supranacionaliniuose teismuose. Programoje akcentuojamas Lietuvos interesų atstovavimas tarptautiniuose teismuose, ypač teisingumo Ukrainai užtikrinimo kontekste, tačiau galima žengti ir papildomą mylią –  kelti tikslą dar labiau stiprinti Lietuvos interesų atstovavimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT). Šis teismas sprendžia daugelį Lietuvai aktualių klausimų, turinčių reikšmingą poveikį šalies verslui, ekonomikai ir teisės sistemai. Vienas ryškesnių to pavyzdžių – neseniai ESTT Lietuvos naudai priimtas sprendimas vadinamojoje mobilumo paketo byloje dėl taisyklių, kuriomis įmonės vilkikai buvo įpareigojama kas 8 savaites grįžti į savo kilmės valstybę. Sustiprinus atstovavimą, tokių pergalių gali būti ir daugiau.

Dirbtinio intelekto klausimai. Nors programoje numatoma, kad Vyriausybė siūlys priemones DI reguliacinei aplinkai kurti ES lygmeniu, užtikrins atsakingo asmens įtraukimo į ginčus dėl DI, iš esmės ES šie klausimai jau išspręsti. ES yra priėmusi Dirbtinio intelekto aktą, naują Produktų atsakomybės direktyvą, greitu metu priims ir Dirbtinio intelekto direktyvą. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Vyriausybės uždavinys turėtų būti šių ES teisės aktų nuostatų tinkamas įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu. Kadangi direktyvos leidžia platesnės apsaugos priemones, teks išgryninti nacionalinius poreikius. Tad Teisingumo ministerijai teks svarbi užduotis įvertinti šiuos aspektus ir pasiūlyti sprendimus, kurie atitiktų ES reikalavimus bei užtikrintų nacionalinius interesus.

Vartotojų apsauga. Verta nepamirši, kad Teisingumo ministerija taip pat formuoja ir įgyvendina valstybės politiką vartotojų apsaugos srityje. Tačiau vartotojų apsaugos krypties nepastebime nei naujoje, nei ankstesnės Vyriausybės programoje. Vis tik – taip yra be reikalo. Vartotojai Lietuvoje ES apklausose – antri nuo galo pagal savo vartotojų teisių išmanymą, o ginčų (iniciavimo) sprendimo rodiklis ES žemiausias. 2019 m. Valstybės kontrolės atliktas auditas jau signalizavo apie būtinybę keisti vartotojų apsaugos politiką, tačiau iki šiol sunku įvertinti, ar į šiuos signalus buvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į šią situaciją, būtina iš naujo įvertinti vartotojų apsaugos sistemos veikimą, išanalizuoti institucijų efektyvumą ūkio subjektų priežiūroje ir užtikrinti, kad vartotojų gynybos priemonės būtų veiksmingos.

Deimantė Rimkutė yra VU Teisės fakulteto doktorantė