K. Povylius. ESTT sprendimas Kubera byloje gali turėti įtakos kasacinių skundų atrankos procesui Lietuvoje

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2024 m. spalio 15 d. byloje Kubera prieš Slovėniją, Nr. C-144/23, priėmė sprendimą, kuriame pateikti išaiškinimai gali turėti įtakos kasacinių skundų atrankos procesui Lietuvoje. O būtent, nuo šiol Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) jau kasacinio skundo atrankos procese gali tekti išsamiai analizuoti ar byloje egzistuoja pagrindas kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT ir, tokio pagrindo neįžvelgiant bei nepriėmus kasacinio skundo, nutartyje dėl nepriėmimo išdėstyti motyvus kodėl prejudicinis klausimas ESTT neužduotinas.

Kubera bylos faktinės aplinkybės

Kubera, Slovėnijos įmonė, dėl nepalankių žemesnės instancijos teismo sprendimų pateikė kasacinius skundus Slovėnijos Aukščiausiajam Teismui. Be kita ko, Kubera juose išdėstė alternatyvų prašymą kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT dėl ES teisės išaiškinimo, jeigu nacionalinis teismas nesutiktų su Kubera pozicija byloje.

Pagrindiniai prejudicinio kreipimosi motyvai

Panašiai kaip ir Lietuvoje, Slovėnijoje kasacinis procesas yra ekstraordinarinis, besiskiriantis nuo įprastos apeliacijos, kadangi juo siekiama vienodinti jurisprudenciją ir ją plėtoti, t. y., prioritetas teikiamas viešam, o ne privačiam interesui, jame sprendžiami tik teisės, o ne fakto klausimai. Atitinkamai, kaip ir Lietuvoje, kasacinis procesas susideda iš dviejų stadijų – kasacinių skundų atrankos ir bylos sprendimo iš esmės – o nutartys atsisakyti priimti kasacinius skundus – neskundžiamos.

Kasacinio skundo priimtinumo stadijoje Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas panašiai vertina klausimus, susijusius tiek su Sąjungos, tiek su nacionaline teise. Tad vien to, kad byloje gali būti taikytina ir jos baigtį netgi lemti gali ES teisė, kad viena iš bylos šalių siūlo kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, savaime nepakanka, kad teismas priimtų kasacinį skundą. Todėl teismas pagal nacionalinę teisę neprivalo kasacinio skundo priėmimo etape išnagrinėti ar reikia kreiptis į ESTT, jei teismas kasacinį skundą priimtų.

Galiausiai, pagal Slovėnijos teisę, kaip ir Lietuvoje, nutartyse atsisakyti priimti kasacinius skundus motyvai yra lakoniški: tik bendrai nurodoma, kad neegzistuoja kasacinio skundo priėmimo pagrindai.

Prejudiciniai klausimai

1. Ar pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą kasacinio skundo atrankos proceso metu nacionalinis teismas, gavęs šalies prašymą kreiptis prejducinio sprendimo, turi vertinti ar jis privalo pateikti prejudicinį klausimą ESTT?
2. Jei taip, ar nacionalinis teismas, manydamas, kad kreiptis prejudicinio sprendimo nereikia, pagal ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nutartyje atsisakyti priimti kasacinį skundą privalo motyvuoti savo sprendimą atsisakyti kreiptis į ESTT?

ESTT išaiškinimai

Atsakydamas į pirmąjį klausimą ESTT pabrėžė nacionalinio teismo, kuris priima galutinius (neskundžiamus) sprendimus, pareigą kreiptis ES teisės išaiškinimo į ESTT, kai byloje yra toks poreikis. Taip pat priminė, kad tokios pareigos šis teismas neturi tik tada, kai byloje iškeltas Sąjungos teisės klausimas atitinka bent vieną iš vadinamųjų CILFIT kriterijų (išimčių): yra nereikšmingas bylos išsprendimui, atsakymą į jį ESTT jau yra pateikęs arba atsakymas į jį – akivaizdus, nepaliekantis vietos pagrįstoms abejonėms.

Teismas taip pat priminė, kad kasacinių skundų atrankos sistema savaime neprieštarauja ES teisei ir išaiškino, kad vien dėl to, jog žemesnės instancijos teismo sprendimai skųstini aukščiausiajam teismui, kuriame yra skundų atranka, nereiškia, kad šis žemesnės instancijos teismas tampa teismu, priimančiu galutinius (neskundžiamus) sprendimus pagal SESV 267 straipsnį, t. y., kuris turi pareigą (o ne teisę) kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo anksčiau aptartais atvejais. Tokiu teismu vis tiek išlieka aukščiausiasis teismas.

Teismas išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinio teismo pateikto Slovėnijos teisės aiškinimo, pagal kurį Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo atrankos metu neprivalo vertinti ar kasaciniame procese reikia kreiptis į ESTT. Pasak Teisingumo Teismo, dėl tokios nuostatos gali susiklostyti situacija kuomet, nors prejudicinis klausimas nepatenka į CILFIT išimtis, kurioms esant teismas būtų atleistas nuo pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo, toks klausimas vis tiek nebus pateiktas ESTT, taip pažeidžiant SESV 267 straipsnyje nacionaliniam teismui nustatytą pareigą.

Teismas taip pat padarė skirtį tarp šioje byloje nagrinėtos situacijos ir ankstesnių jo Aquino ir Consorzio bylų. Jose, pasak teismo, nagrinėtos nacionalinės teisės normos nustatė visiškai procesinio pobūdžio kasacinių skundų priimtinumo sąlygas, priešingai nei šioje byloje, kuomet kasacinio skundo priimtinumas priklauso nuo keliamų teisinių klausimų „svarbos“.

Atitinkamai, ESTT „pasiūlė“ Slovėnijos Aukščiausiajam Teismui civilinio proceso įstatymą išaiškinti taip, kad kasacinio skundo priimtinumo pagrindai apimtų situaciją, kai šalis kasaciniame skunde kelia ES teisės klausimą, kuris nepatenka į CILFIT išimtis, todėl turi būti pateiktas ESTT. Teismas pridėjo, kad panašiai civilinio proceso įstatymą jau yra išaiškinęs Slovėnijos Konstitucinis Teismas, todėl Aukščiausiajam Teismui neturėtų kilti sunkumų šia jurisprudencija sekti.

Teisingumo Teismas taip pat atsakė į Slovėnijos teismo nuogąstavimą, jog taip aiškinant nacionalinę teisę teismui tektų jau kasacinio skundo atrankos metu kone iš esmės išnagrinėti kasacinį skundą. Pasak teismo, sprendžiant dėl kasacinio skundo, kuriame keliamas ES klausimas, priimtinumo nereikia atlikti išsamesnės analizės nei ta, kuri atliekama sprendžiant pagal įprastus kasacinio skundo priimtinumo kriterijus.

ESTT atsakymas į antrąjį klausimą dėl pareigos motyvuoti buvo paprastas ir lakoniškas – kadangi Slovėnijos Aukščiausiasis Teismas kasacinio skundo atrankos metu privalo įvertinti ar byloje egzistuoja pagrindas kreiptis į ESTT, todėl atitinkamai, jeigu nacionalinis teismas manytų, kad egzistuoja viena ar kelios CILFIT išimtys, atleidžiančios teismą nuo pareigos kreiptis į ESTT, jis privalo šios savo pozicijos motyvus išdėstyti nutartyje, kuria kasacinis skundas nepriimamas.

Sprendimo įtaka kasacinių skundų atrankos procesui Lietuvoje

Skaitant ESTT sprendimą Kubera byloje susidaro įspūdis, kad jį galima kone kaip šabloną pritaikyti iš analogiškos ES teisės perspektyvos vertinant kasacinio skundo atrankos procesą Lietuvoje, kadangi pagrindiniai Lietuvos ir Slovėnijos kasacinių skundų atrankos ypatumai sutampa.

Pirma, tiek Slovėnijoje, tiek Lietuvoje kasacija yra ribota, t. y., egzistuoja kasacinių skundų atranka. Antra, kasacijos pagrindai iš esmės sutampa ir priklauso nuo keliamo klausimo „svarbos“, teikiant prioritetą viešajam, o ne privačiam interesui. Trečia, tiek Slovėnijoje, tiek Lietuvoje nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti kasacinius skundus, motyvai yra itin lakoniški, bendro pobūdžio, iš kurių iš esmės neįmanoma pasakyti kodėl konkrečiai kasacinis skundas nebuvo priimtas. Ketvirta, tiek Slovėnijoje, tiek Lietuvoje kasaciniuose procesuose nagrinėjami tik teisės klausimai, nutartys dėl kasacinių skundų nepriimtinumo yra neskundžiamos ir t.t.

Atsižvelgiant į tai, šio komentaro autorius daro tvirtą prielaidą, kad panaši hipotetinė byla Teisingumo Teisme apie kasacinių skundų atrankos procesą Lietuvoje baigtųsi panašiai kaip ir aptarta Kubera byla. Tai reiškia, kad kasacinių skundų atrankos procesą, kuomet byloje yra įsivėlę ES teisės klausimai, gali tekti koreguoti.

O būtent, pirma, jau kasacinio skundo atrankos metu, šalia kitų kasacinio skundo priėmimo pagrindų, atrankos kolegija turėtų vertinti ar byloje egzistuoja pagrindas kreiptis prejudicinio išaiškinimo į ESTT ir, jam esant, kasacinį skundą priimti. Antra, pagrindo kreiptis į ESTT neįžvelgiant, nutartyje atsisakyti priimti kasacinį skundą išdėstyti šios savo pozicijos motyvus.

Kristijonas Povylius yra stažuotojas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas

Straipsnyje išsakyta pozicija yra straipsnio autoriaus asmeninė nuomonė