Darbo kodekso pakeitimai dėl asmenų su negalia darbo ir išskaitų iš darbo užmokesčio

2024-06-13 priimtas tam tikrų Darbo kodekso (DK) straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2024-06-21. Daugiausia šis teisės akto pakeitimas reglamentuoja asmenų su negalia darbo teises, todėl verta pasigilinti į galimą pokyčių įtaką darbo organizavimui. Atskirai aptartinas ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimas, kuris turi tiesioginę įtaką darbdavio atliekamoms išskaitoms iš darbuotojų darbo užmokesčio.  

Pokyčiai dėl asmenų su negalia darbo

Nuo 2024-06-21 įsigaliojusiame DK pakeitimų pakete dalis pakeitimų yra redakcinio pobūdžio, kur keičiami anksčiau tekste buvusių sąvokų pavadinimai, pavyzdžiui, iš „Neįgaliojo asmens“ keičiama į „Asmuo su negalia“. Visgi labiau verta aptarti tuos pakeitimus, kurie iš tiesų daro įtaką darbo organizavime.

1. DK 25 str. papildomas 7 dalimi, kurioje numatoma, kad DK nustatytos garantijos darbuotojui taikomos, kai jis darbdaviui pateikia negalios, vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą ar kitą darbuotojo teisę į garantiją patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai darbdavys turi duomenis, patvirtinančius darbuotojo teisę į garantiją.

Darbdavys, nežinodamas apie darbuotojo teisę į „mamadienius“ (kai pastarasis turi atitinkamo amžiaus vaikų), teisę į ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, dėl negalios), teisę būti perkeltam į kitą darbą (kai darbuotojas įspėtas apie atleidimą ir turi atitinkamą kvalifikaciją), negali tokių garantijų taikyti. Taigi būtent darbuotojas turi darbdaviui pateikti įrodymą, patvirtinantį teisę naudotis bet kuria DK įtvirtinta garantija, o kilus ginčui atitinkamai įrodyti, kad ne tik tokią teisę turėjo, bet ir tinkamai apie tokią teisę pranešė darbdaviui. Kitaip tariant, ši nuostata kalba ne tik apie asmenų su negalia teisę į DK numatytas garantijas, bet ir apskritai į bet kokių kitų darbuotojų, turinčių atitinkamas garantijas, garantijų įgyvendinimą.

• Keičiamas DK 56 str. 1 d. 3 p. numatant, kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (atitinkamai gaudamas išeitinę išmoką), jeigu negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negaliosarba dėl to, kad slaugo ar prižiūrišeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Tokiu būdu atsisakoma perteklinio reglamentavimo, kad darbuotojas slaugo šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį namuose, nes svarbi ne slaugymo vieta, bet darbuotojo laiko poreikis tam, kad jis tinkamai atliktų sergančio asmens slaugymo pareigą.
• DK papildomas 117 str. 5 d. ir 119 str. 5 d., kurios numato, jog darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį ar viršvalandinį darbą, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik su jų sutikimu. Iš esmės tokia pati taisyklė galios ir budėjimo atveju.

Bendrai įvertinant įstatymų leidėjo valią, susijusią su nurodytais DK pakeitimais, išskirtini šių pokyčių tikslai. DK pakeitimų aiškinamajame rašte nurodoma, kad asmuo su negalia turėtų turėti teisę pateikti darbdaviui informaciją apie savo negalią, siekdamas tam tikrų garantijų, nustatytų DK, tačiau tokios informacijos pateikimas neturėtų būti asmens pareiga prieš įsidarbinant ar dirbant. Pasak DK pakeitimo projekto autorių, asmenims su negalia taikomas perteklinis reikalavimas pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ar dirbant ir tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nenustatomi kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai. Pažymėtina, kad visų įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikata (tarp jų ir su negalia) privalomai tikrinama atsižvelgiant į konkrečioje darbo vietoje (atliekant konkretų darbą) nustatytus profesinės rizikos veiksnius, taip pat jei dirbama naktį ar pamainomis.

Kitaip tariant, įstatymų leidėjo tikslas yra toks, kad asmenys vien dėl turimos negalios fakto nebūtų išskirti iš kitų darbuotojų ir neturėtų su negalia susijusių papildomų pareigų (tikrintis sveikatą, teikti darbdaviui atitinkamas pažymas ir kt.) Asmenų su negalia sveikatos tikrinimo tvarka, kiek tai susiję su darbo pareigų atlikimu, neturėtų skirtis nuo bet kokio kito darbuotojo. 

Reziumuojant šiuos pokyčius reikia paminėti, kad darbuotojo su negalia sveikata, siekiant užtikrinti jo saugą ir sveikatą, bus tikrinama taip pat kaip ir kitų darbuotojų, t. y. jei darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojo saugai ir sveikatai arba jei dirbama naktimis ir pamainomis. Gydytojas, tikrindamas asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, vertins visą informaciją apie asmens (darbuotojo) su negalia sveikatą, įskaitant institucijos išvadą apie negalią ir pateiks galutinę išvadą, ar asmuo gali dirbti konkretų darbą, bei rekomendacijas dėl darbo, nenurodydamas asmens (darbuotojo) negalios. Darbdavys nedisponuos ir netvarkys asmens duomenų apie darbuotojo negalią, siekdamas užtikrinti saugą ir sveikatą.

Pokyčiai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio

DK 150 str. 2 d. nurodyta kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos: grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms (1 punktas); grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų (2 punktas); atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui (3 punktas); išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (4 punktas). Taigi darbdavys, jeigu darbuotojas kompromiso būdu nesutinka pasiekti susitarimo dėl kitokio išskaitų dydžio ir tvarkos, gali atlikti vienašališką išskaitą aukščiau nurodytais atvejais.

Paminėtina, kad padarytos žalos atveju išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Dar daugiau, išskaitų dydis yra papildomai ribojamas ir DK 150 str. 4 d. numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti CPK. Būtent dėl to ir yra aktualu aptarti CPK pakeitimus, kurie riboja išskaitų dydžius bei įsigaliojo nuo 2024-07-01.

Pakeitus CPK 736 str. yra nustatomi nauji išskaitų dydžių ribojimai:

1. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų;
2. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, išskaitoma 30 procentų;
3. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios 2 MMA dydžius, išskaitoma 50 procentų.

Taigi, jeigu norima atlikti teisėtą išskaitą ir nesulaukti darbuotojo pretenzijų dėl per didelio išskaitos dydžio, būtina žinoti visus aukščiau nurodytus reikalavimus (įskaitant įtvirtintus naujais CPK pakeitimais) vienašališkai išskaitai iš darbo užmokesčio.

Tekstą parengė Mantas Mikalopas, WIDEN partneris, advokatas