Kada darbuotojui gali tekti grąžinti iš Sodros gautas ilgalaikio darbo išmokas?

Kai darbuotojas su darbdaviu nesutaria kokiu nors klausimu, kylančiu iš darbo teisinių santykių, tarp jų kyla darbo ginčas, kuris gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje arba teisme. Darbo ginčų komisijos per metus išnagrinėja apie 7 – 8 tūkstančius darbo ginčų. Didžioji jų dalis (2023 metais – apie 74 %) kyla dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų. Antroje vietoje (2023 metais – apie 8,3 %) – dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Ginčai dėl atleidimo teisėtumo

Statistika rodo, kad dažniausiai ginčijamas atleidimo iš darbo pagrindas yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Darbo kodeksas) 58 straipsnis, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – vieno šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo arba dviejų pažeidimų per paskutinius dvylika mėnesių.

Iš 2023 metais darbo ginčų komisijoms pateiktų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo kiek daugiau negu ketvirtadalis buvo būtent dėl šio atleidimo pagrindo. Tai yra natūralu, nes atleidimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnį dažnai būna netikėtas (be įspėjimo). Taip pat šiuo atveju darbuotojui nemokamos jokios išeitinės išmokos, o ir pats atleidimo pagrindas sukelia tam tikrus neigiamus teisinius, socialinius bei ekonominius padarinius (suprastėja darbuotojo reputacija, vertinimas darbo rinkoje, jis staiga netenka stabilių pajamų, turi ribotas galimybes gauti bedarbio išmoką ir t. t.).

Tačiau nemažai yra ir tokių atvejų, kai darbuotojai ginčija atleidimą iš darbo ir tais pagrindais, kurie nėra savaime diskredituojantys. Pvz. atleidimas Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (dažniausiai įvardijamas kaip „etatų mažinimas“) numato darbdavio galimybę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai darbuotojo pareigybė tapo perteklinė, darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų, atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju, teismas ar darbdavio organas priima sprendimą dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Tokiu atveju darbuotojas iš anksto įspėjamas, įspėjimo laikotarpiu jam suteikiamas laisvas laikas naujo darbo paieškoms, jam išmokama išeitinė išmoka, o tais atvejais, kai darbuotojas pas darbdavį yra išdirbęs daugiau kaip penkerius metus, jis dar turi teisę į ilgalaikio darbo išmoką, kurią moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra).

Ilgalaikio darbo išmoka – nepagrįsta?

Ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą paprastai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įvertina, kad patirs tam tikras bylinėjimosi išlaidas. Tačiau retas įvertina, kad tais atvejais, kai darbuotojui buvo išmokėta ilgalaikio darbo draudimo išmoka, jam laimėjus bylą, tą išmoką teks grąžinti.

Kaip minėta, ilgalaikio darbo išmoka išmokama darbuotojams, dirbusiems ilgiau kaip penkerius metus. Maksimalus tokios išmokos dydis gali siekti 77,58 % trijų vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių dydžio sumą. Ši išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus, kad darbuotojo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, sprendimu nukeliama atleidimo data į sprendimo įsiteisėjimo dieną ir pakeičiamas atleidimo iš darbo pagrindas. Tokiu atveju, dingsta pagrindas, kuriuo vadovaujantis Sodra buvo paskyrusi darbuotojui ilgalaikio darbo išmoką.

Kadangi apie pasikeitusį darbuotojo atleidimo pagrindą Sodrą privaloma informuoti, pamačiusi, kad darbuotojui nepagrįstai buvo išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, ji kreipiasi į darbdavį, kad šis atlygintų Sodros patirtą žalą dėl ilgalaikio darbo išmokų išmokėjimo darbuotojui. Darbdavys savo ruožtu, atlyginęs žalą Sodrai, kreipiasi į darbuotoją, o nepavykus susitarti – į teismą, reikalaudamas, kad darbuotojas sugrąžintų jam nepagrįstai išmokėtas ilgalaikio darbo išmokas, kadangi darbuotojas jomis neteisėtai praturtėjo.

Teismo sprendimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024 pripažino, kad toks darbdavio reikalavimas darbuotojui yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, darbdaviui grąžinus Sodrai ilgalaikio darbo išmokos permoką, darbuotojas iš esmės praturtėjo šia suma darbdavio sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

Tam pačiam asmeniui dėl to paties atleidimo iš darbo negali priklausyti ir garantijos, taikytinos asmeniui, teisėtai atleistam iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu, ir garantijos, taikytinos asmeniui, kurio atleidimas iš darbo Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu pripažintas neteisėtu ir pakeistas į kitą pagrindą – Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį (darbuotojo atleidimas iš darbo įsiteisėjusiu darbo ginčą nagrinėjusio organo sprendimu).

Ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą Darbo kodekso 57 straipsnio pagrindu, būtina įsivertinti, kad laimėjimo atveju, teks grąžinti ilgalaikio darbo išmoką ir gavus kitas iš darbdavio priteistas išmokas (kompensaciją už neteisėtą atleidimą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą), neskubėti visko išleisti.

Tekstą parengė Akvilė Stoškutė-Bendorienė, WIDEN vyresnioji teisininkė