V. Vadapalas. ESTT sprendimas Lietuvos notarų rūmų byloje: konkurencijos teisės dilemos
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. sausio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje C -128/21, Lietuvos notarų rūmai ir kt. įdomus tuo, kad išplėtė ES konkurencijos teisės normų taikymą notarų profesijai, kur konkurencijos galimybės yra itin ribotos dėl valstybinio reguliavimo. Kiekviena valstybė apibrėžia notarų funkcijas, kontroliuoja jų veiklą ir nustato įkainius už notarinių veiksmų atlikimą. Konkurencija prekių ar paslaugų kainomis yra pagrindinė konkurencijos forma. Tuo tarpu notarų paslaugų kainos yra nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl notarų imamo atlyginimo dydžių (įkainių). Vien tik tas faktas, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2020 metais kitu nutarimu nubaudė Teisingumo ministeriją už šių įkainių nustatymą, akivaizdžiai rodo, kad valstybė reguliuoja notarų paslaugų įkainius (byla dėl šio nutarimo sustabdyta iki bus išspręsta Notarų rūmų byla). Lietuvos notarų rūmai išaiškino šių įkainių taikymą kai kurioms hipotekos, įkeitimo ir mainų situacijoms.
Lietuvos notarų rūmų byla Teisingumo Teisme yra LVAT iškelta prejudicinė byla dėl Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 101 straipsnio taikymo Lietuvos notarų rūmų priimtiems išaiškinimams dėl notarų paslaugų įkainių. Šis straipsnis draudžia įmonių susitarimus, jų asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti prekybą tarp ES šalių ir kurių tikslas yra trukdyti, riboti arba iškreipti konkurenciją ES vidaus rinkoje. Klasikinėje ESTT jurisprudencijoje (Metro prieš Komisiją, 26/76) neiškraipyta konkurencija reiškia, kad rinkoje egzistuoja veiksminga konkurencija (workable competition), tai yra konkurencijos mastas, būtinas tam, kad būtų laikomasi pagrindinių Bendrijos sutarties reikalavimų ir jos siekiamo tikslo sukurti vieningą rinką, kurios sąlygos būtų analogiškos valstybių narių vidaus rinkai. Ar notarų paslaugos iš tikrųjų konkuruoja ES vidaus (bendrojoje) rinkoje? Ar valstybės narės paves rinkos dėsniams reguliuoti notarų paslaugų įkainius? Pažymėtina, kad Komisijos siūlymai įtraukti notarų paslaugas į Paslaugų, Profesinių kvalifikacijų ir kitas direktyvas sukėlė daugelio ES valstybių narių prieštaravimus, ką pabrėžė ir Europos Sąjungos notariatų taryba (ESNT).[1]
ESTT sprendime byloje Lietuvos notarų rūmai ir kt., atsakydamas į LVAT klausimus, išaiškino, kad notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos SESV 101 straipsnyje. Teismas taip pat nurodė, kad tokios profesinės organizacijos, kaip valstybės narės notarų rūmai, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip šios valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra įmonių asociacijos sprendimai. Teismas išaiškino, kad notarų asociacijos sprendimai, suvienodinantys tvarką, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą. Taip pat ESTT nurodė, kad nacionalinė konkurencijos institucija negali skirti individualių baudų už tokios asociacijos padarytą 101 straipsnio nuostatos pažeidimą asociacijos valdymo organo narėms, jeigu jos pačios nėra šio pažeidimo bendros vykdytojos.[2]
Notarai kaip „įmonės“ pagal konkurencijos teisę
Tai, kad notarų paslaugos teikiamos už atlyginimą ir todėl jų teikimas gali būti vertinamos kaip ekonominė veikla ir tai, kad šioje byloje Teisingumo Teismas notarus ES konkurencijos teisės prasme prilygino įmonėms, neturėtų stebinti. Tai atitinka ESTT jurisprudencijai, kurioje notarų paslaugų teikimą Teismas jau vertino kaip ekonominę veiklą. Užtenka paminėti Teisingumo Teismo sprendimus byloje dėl notarų įsisteigimo laisvės Komisija prieš Latviją, C‑151/14, kurioje Teismas pripažino, kad „notarai savo profesine veikla verčiasi konkurencijos sąlygomis“ (74 punktas), taip pat visiškai naują 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą sujungtose bylose NC ir kt. C‑583/21–C‑586/21, kurioje jis patvirtino jog notarų veiklai taikoma „ūkinės veiklos“ sąvoka ir kad „Ispanijos notarai, jeigu vykdo šią veiklą konkurencijos sąlygomis, negali būti laikomi valstybinės valdžios institucijomis.“ Notaras turi ūkio subjekto požymius taip pat ir pagal LR Notariato įstatymą, nes už notarinio veiksmo atlikimą ir teisines bei technines paslaugas notaras ima rinkliavą (19 str.), dirba savarankiškai, yra ekonomiškai nepriklausomas, atlieka kitus veiksmus, būdingus ūkio subjektui (21 str.). Pagal Lietuvos notarų rūmų statutą Notarų rūmai yra notarų savivaldos institucija (1 str.), kurios teisinė forma yra asociacija (2 str.).
Ar Notarų rūmų Išaiškinimai dėl įkainių turėjo tikslą riboti konkurenciją?
Teisingumo Teismas nurodė, kad „nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad Išaiškinimuose įtvirtinta notaro atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarka, pagal kurią notarai už juose nurodytą veiklą privalo taikyti didžiausią kainų intervalo, kurį numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti Laikinieji dydžiai, kainą.“ Todėl, kaip nurodė ESTT, „reikia manyti, kad būtent šie Išaiškinimai lemia horizontalų atitinkamų paslaugų kainų nustatymą, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.“ Čia ESTT pritaikė prezumpciją, kad tokio pobūdžio asociacijų sprendimai yra draudžiami pagal SESV 101 straipsnį, nes „įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą.“ Ši gerai žinoma prezumpcija, kad įmonių susitarimai ar jų asociacijų sprendimai dėl kainų yra draudžiami pagal jų tikslą, yra nuginčijama prezumpcija. Šiuo klausimu ESTT byloje Groupement des cartes bancaires (CB) (C‑67/13 P), nagrinėdamas asociacijos sprendimo teisėtumą, pažymėjo (52 p.):
„Jeigu atlikus tam tikros rūšies įmonių veiksmų derinimo analizę neatskleidžiamas pakankamai kenksmingas tokių veiksmų poveikis konkurencijai, tuomet reikia nagrinėti jų pasekmes ir, kad jie būtų uždrausti, įrodyti, jog konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ribojama arba iškraipoma.“
ESTT Lietuvos notarų rūmų sprendime (89 p.) ryšium su tuo išaiškino:
„Taigi ne Teisingumo Teismas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi galutinai įvertinti, ar, atsižvelgiant į visas reikšmingas situaciją pagrindinėje byloje apibūdinančias aplinkybes ir tos situacijos ekonominį bei teisinį kontekstą, nagrinėjamo susitarimo tikslas ir (arba) poveikis yra konkurencijos ribojimas (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise, C‑306/20, EU:C:2021:935, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).“
Laisvam paslaugų teikimui tarp valstybių narių būtinas paslaugų „keliavimas“ per valstybių sienas. Toks prekių ar paslaugų judėjimas per sienas gali tapti neįmanomas ar rimtai ribojamas dėl objektyvių kliūčių (didelių kaštų, atstumų ar kitų neišvengiamų barjerų). Tuo tarpu notarai išvis negali teikti paslaugų kitose valstybėse, o dėl nacionalinių įstatymų skirtumų valstybės nėra įpareigotos besąlygiškai pripažinti kitų valstybių notarinių veiksmų. Ar Lietuvos pilietis dėl to, kad Notarų rūmai priėmė Išaiškinimus dėl tam tikrų hipotekos, įkeitimo bei mainų sandorių tvirtinimo įkainių, vyktų į Lenkiją tvirtinti hipotekos, įkeitimo ar mainų sandorius pagal Lenkijos teisę ir Lenkijos įkainius? Beje, nekilnojamo turto, esančio Lietuvoje, ar kitokio turto, privalomai registruojamo Lietuvoje, sandorius jis galėtų tvirtinti tik Lietuvoje. Net Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl paveldėjimo klausimų nėra tas pavyzdys, kuris rodytų notarinių paslaugų „laisvą judėjimą“ tarp ES valstybių. Jis įpareigoja pripažinti kitos ES valstybės narės teismo, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, priimtą sprendimą paveldėjimo byloje.
Konkurencijai tarp paslaugų teikėjų taip pat būtina, kad skirtingų teikėjų paslaugos būtų analogiškos ta prasme, kad galėtų viena kitą pakeisti (paslaugų pakeičiamumas). Ar Lenkijos ar Latvijos notaro paslaugos iš tikrųjų pakeistų Lietuvos notaro paslaugas, kas būtų reikalinga šių paslaugų konkurencijai atsirasti?
ESTT išvada dėl Išaiškinimų galimo prieštaravimo SESV 101 straipsniui paremta kita prezumpcija, kad Išaiškinimai dėl įkainių taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl gali paveikti visą ES vidaus rinką. Taip pat Teismas pažymėjo, kad „nors iš principo notaras negali teikti paslaugų kitoje nei savo įsisteigimo valstybėje narėje, vis dėlto, viena vertus, notaro profesijai iš esmės taikoma įsisteigimo laisvė.“ Jis nurodė, kad „tokios taisyklės, kaip Išaiškinimai, susiję su esminiu vertimosi šia profesija atitinkamoje valstybėje narėje aspektu, iš esmės gali daryti didelę įtaką kitų valstybių narių piliečių pasirinkimui įsisteigti šioje pirmojoje valstybėje narėje, kad galėtų dirbti pagal šią profesiją.“ Be to „kitų nei Lietuvos Respublika valstybių narių piliečiai gali naudotis šioje valstybėje narėje įsisteigusių notarų paslaugomis.“ Dėl šių motyvų Teismas padarė išvadą, kad „tokiomis aplinkybėmis Išaiškinimai, jeigu jie turi būti kvalifikuojami kaip įmonių susitarimai arba įmonių asociacijų sprendimai, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.“
Ar išaiškinimai gali būti pateisinti viešaisiais interesais?
LVAT taip pat klausė ar Notarų rūmų ir notarų „nurodomi tikslai – siekis suvienodinti notarinę praktiką, užpildyti spragą teisiniame reguliavime, apsaugoti vartotojų interesus, užtikrinti vartotojų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, apsaugoti notarus nuo nepagrįstos civilinės atsakomybės – yra teisėti tikslai, vertinant minėtus išaiškinimus pagal [2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt. (C‑309/99, EU:C:2002:98)] 97 punkte nurodytus kriterijus?“ Wouters byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad „reikia atsižvelgti į bendrą tos įmonių asociacijos sprendimo priėmimo bei jo padarinių kontekstą ir ypač į tokio sprendimo tikslus, šiuo atveju susijusius su būtinybe sukurti organizacijos, kvalifikacijos, profesinės etikos, kontrolės ir atsakomybės taisykles, kurios galutiniam teisinių paslaugų gavėjui bei teisingumo sistemai suteikia būtiną nepriekaištingumo ir patirties garantiją.“
Lietuvos notarų rūmų sprendime ESTT patvirtino, kad „ne kiekvienam įmonių susitarimui ar įmonių asociacijos sprendimui, kuris riboja įmonių, šio susitarimo šalių arba privalančių laikytis šio sprendimo, veiksmų laisvę, taikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas. Iš tikrųjų, išnagrinėjus kai kurių šių susitarimų ir sprendimų ekonominį ir teisinį kontekstą, gali prireikti konstatuoti, pirma, kad juos galima pateisinti siekiamais vienu ar keliais teisėtais bendrojo intereso tikslais, kurie savaime nėra antikonkurenciniai, antra, kad konkrečios priemonės, naudojamos šiems tikslams pasiekti, yra tikrai tam būtinos, ir, trečia, kad, net jei pasirodytų, kad šiomis priemonėmis ribojama ar iškraipoma (bent potencialiai) konkurencija, šis būdingas poveikis neviršija to, kas būtina, nes nepanaikina visos konkurencijos.“ Tokią galimybę numato SESV 101 straipsnio 3 dalis ir LR Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis. Tačiau Teisingumo Teismas, pritaikęs prezumpciją, kad įmonių asociacijų sprendimai dėl kainų savaime turi antikonkurenciniai tikslą, pats šioje byloje tokių pateisinimų nerado. Šio klausimo sprendimą ESTT paliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui:
„Taigi tik jei išnagrinėjus veiksmus, dėl kurių konkrečiu atveju kilo ginčas, paaiškėja, kad jais nesiekiama trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurencijos, reikia nustatyti, ar jie gali patekti į šios jurisprudencijos taikymo sritį.“
Teisingumo Teismas: Lietuvos notarų rūmų Prezidiumo nariai neatsako už Prezidiumo priimtus Išaiškinimus.
ESTT vadovavosi asmeninės atsakomybės principu, pagal kurį reikalaujama, kad už konkurencijos taisyklių pažeidimą būtų baudžiamas tik jį padaręs subjektas. Notarai, kurie priimant Išaiškinimus buvo Notarų rūmų prezidiumo nariai, negali būti laikomi Konkurencijos tarybos pagrindinėje byloje konstatuoto pažeidimo bendrais vykdytojais. „Bendro vykdymo“ situacija yra tada, kaip nurodė Teismas, „kai asociacijos padarytą pažeidimą sudaro jos narių veiksmai arba nagrinėjami antikonkurenciniai veiksmai asociacijos vykdomi jų naudai ar bendradarbiaujant su jais, pačiai asociacijai neturint objektyvių interesų, nepriklausomų nuo jos narių interesų.“
Įdomu pažymėti, kad Konkurencijos taryba, pranešdama apie šį ESTT sprendimą savo internetinėje svetainėje, nurodė, jog „Lietuvos notarų rūmai ir jų valdymo organui priklausantys aštuoni notarai priėmė nutarimus, kuriais nustatė notarų atlyginimo dydžius bei jų apskaičiavimo tvarką.“ Konkurencijos taryba įvardino šią bylą kaip „bylą dėl Konkurencijos tarybos nustatyto Lietuvos notarų rūmų bei jų prezidiumo narių sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo.“[3] Ar iš tikrųjų ESTT sprendimas Lietuvos notarų rūmų byloje leistų ir toliau teigti, kad Notarų rūmų prezidiumo nariai sudarė tarpusavio kartelinį susitarimą?
ESTT prejudicinis sprendimas dėl SESV nuostatų aiškinimo yra privalomas nacionaliniam teismui, kuris turi juo vadovautis spręsdamas pagrindinę bylą. Lietuvos notarų rūmų pagrindinėje byloje, kurią sprendžia LVAT, didelę reikšmę turės prezumpcijų, kuriomis vadovavosi ESTT, taikymas Lietuvos notarų rūmų priimtiems Išaiškinimams pagal šios bylos aplinkybes. Tai esminis klausimas konkurencijos teisės praktikai, kuri įvairuoja nuo įmonių gamintojų akivaizdaus kainų kartelio iki notarų profesinės asociacijos savivaldos institucijos išaiškinimo, turinčio tikslą vienodinti notarų praktiką, kaip taikyti valstybės nustatytus notarinių veiksmų įkainius.
Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra advokatas, advokatų profesinė bendrija EUROLEX, buvęs Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjas
[1] “Taigi jeigu Europos Sąjunga panaikintų notaro profesijos reguliavimą, tai būtų rimtas kišimasis į valstybių narių organizacinį suverenitetą. Dėl šios priežasties daug valstybių narių, įskaitant Austriją, Belgiją, Čekiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Rumuniją ir Ispaniją jau griežtai pasipriešino D29 G GROW iniciatyvai.“ – https://www.notariesofeurope.eu/wp-content/uploads/2021/09/Feedback-Statement-CNUE_Roadmap_Update-of-the-reform-recommendations-final-EN.pdf
[2] ESTT sprendime lietuvių kalba panaudotas terminas „bendravykdės“, co-auteurs – prancūzų kalba, arba joint perpetrators – anglų kalba.
[3] ESTT pateikė išaiškinimus, susijusius su notarų veikla – https://kt.gov.lt/lt/naujienos/estt-pateike-isaiskinimus-susijusius-su-notaru-veikla
