Viešųjų pirkimų byloje LAT sprendė dėl tiekėjo pašalinimo pateikus melagingą informaciją

Sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla (Nr. e3K-3-65-381/2024), kurioje spręsta dėl tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija bei tokio pripažinimo teisinių padarinių.

Nagrinėtoje byloje perkančioji organizacija VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė siekė įsigyti Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbus, pirkimo sąlygose nurodė kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant profesinio pajėgumo, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti atlikus ne mažesnės nei 1 200 000 Eur be PVM vertės visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų. Pagal pirkimo sąlygas, tiekėjui nebuvo draudžiama remtis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turėjo būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, o ne visas sutarties objektas.

Ieškovė UAB „Eirta“ viešajame pirkime pateikė pasiūlymą, kvalifikacijai pagrįsti pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą, nurodydama bendrą jų vertę be PVM – 4 026 569,34 Eur.

Perkančioji organizacija nustatė, kad UAB „Eirta“, pateikdama informaciją apie savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį, nurodė daug didesnę savo atliktų statybos darbų vertę nei faktinė jos atliktų statybos darbų vertė, į ją įtraukdama ir ne statybos darbų apimtį (o paslaugų darbus, kurių ji pati neatliko), taip pat jos pasitelktų subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų darbų apimtį, ir neišskyrė konkretaus savo indėlio vykdant išvardytas jos patirtį grindžiančias sutartis.

Perkančioji organizacija tokią informaciją laikė melaginga Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, todėl priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir pašalinti ją iš viešojo pirkimo.

Ieškovė ginčijo šį perkančiosios organizacijos sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir paliko šio teismo sprendimą nepakeistą.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad darbai, atlikti savo jėgomis, – tai darbai, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti tokį reikalavimą konkurso sąlygose, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties pirkimo sąlygose nurodytiems darbams atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis sąlyga – keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (sumuodamas savo ir jų turimą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio – jungtinė veikla ar subranga) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad jeigu pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti konkrečios vertės patirties atliekant konkrečius darbus, tiekėjas ir turi pateikti tik tokius duomenis atitinkančią informaciją. Informacijos, neatitinkančios reikalaujamos patirties, nurodymas pagrindžiant atitiktį konkrečiam kvalifikacijos reikalavimui gali būti įvertintas kaip siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją. Tiekėjas, teikdamas daugiau duomenų, nei prašyta pagal pirkimo sąlygas, turėtų prisiimti ir su tuo susijusią riziką dėl tokių duomenų teisingumo – net ir pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi ir atitikti to konkretaus kvalifikacijos reikalavimo kriterijus. Ta aplinkybė, kad dėl tiekėjo tinkamumo galima nuspręsti ir nevertinant jo pateiktos tikrovės neatitinkančios (melagingos) informacijos, nekeičia fakto, jog tiekėjas pateikė pirkime klaidinančią, faktus iškraipančią (melagingą) informaciją.

Kasacinėje byloje taip pat buvo kelti viešajame pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga teisinių padarinių klausimai.

Ieškovė kasaciniame skunde argumentavo dėl jos pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu kaip (ne)proporcingos priemonės VPĮ 46 straipsnio 8 dalies prasme; taip pat teigė, kad, net ir konstatavus, jog pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus ieškovės pašalinimas iš pirkimo laikytinas proporcingu vertinamam jos elgesiui, atsakovė privalėjo suteikti galimybę ieškovei „apsivalyti“, kaip tai reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytais pagrindais negali būti priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Tiekėjas, pateikęs melaginga pripažintą informaciją apie jo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, negali būti automatiškai laikomas nepatikimu ir pašalinamas iš pirkimo procedūrų prieš tai neįvertinus individualaus jo elgesio, atsižvelgiant į visas reikšmingas tos konkrečios situacijos aplinkybes, ir motyvuotai to nepagrindus perkančiosios organizacijos sprendime.

Teisėjų kolegija nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei šis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo) atkūrimo priemones. Tačiau kartu pabrėžė, kad galimybė pasinaudoti vadinamuoju tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ (angl. self-cleaning), institutu gali būti taikoma ne tame pačiame viešajame pirkime, kuriame tiekėjas pašalintas iš jo procedūrų, be kita ko, ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o tik naujame (paskesniame) viešajame pirkime. Jeigu viešojo pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi, nusprendžia, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas, ir priima sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas galėtų bandyti įrodyti savo patikimumo atkūrimą remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, tačiau ne tame pačiame, o tik kitame pirkime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad byloje tinkamai taikytos tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija reglamentuojančios teisės normos, todėl joje liko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais ieškovės reikalavimai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija