Naujausios LAT nutartys: nuo papildomo sprendimo apskundimo tvarkos iki termino palikimui priimti atnaujinimo galimybių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl kasacinio proceso, papildomo sprendimo apskundimo tvarkos priminė, kad sistemiškai aiškinant bylų procesą kasaciniame teisme ir atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, darytina išvada, jog teismo nutartis, kuri negalėtų būti skundžiama apeliacine tvarka, negali būti ir savarankiškas kasacijos objektas. LAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėta, kad nors CPK nėra nuostatų, tiesiogiai įtvirtinančių reikalavimą apeliacinius skundus dėl pagrindinio sprendimo ir papildomo sprendimo, jei jie yra paduoti kaip du savarankiški procesiniai dokumentai, nagrinėti kartu, toks reikalavimas išplaukia iš sisteminio CPK normų aiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kad papildomu sprendimu sprendžiami reikalavimai paprastai yra išvestiniai, neatsiejamai susiję su pagrindiniu sprendimu išspręstais reikalavimais, nėra galima situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pagrindinio teismo sprendimo, negalėtų spręsti ir dėl su juo neatsiejamai susijusio papildomo sprendimo pakeitimo ar panaikinimo. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo nagrinėjimas atskiroje byloje galimas tik tuo atveju, kai pagrindinis teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs arba kai papildomu sprendimu yra išspręstas savarankiškas reikalavimas, kurio procesinė baigtis nepriklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręstų reikalavimų procesinės baigties.

Apibendrindama argumentus ir šios bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus anksčiau nei jo skundą dėl pagrindinio sprendimo, buvo pažeisti proceso teisės normų reikalavimai, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Skundų dėl pagrindinio ir papildomo sprendimų nagrinėjimo išskaidymas į du atskirus procesus, nulemtas, visų pirma, pačių atsakovų procesinio elgesio paduodant atskirus apeliacinius skundus dėl pagrindinio ir papildomo sprendimų, nagrinėjamu atveju nesukėlė kasaciniame skunde nurodomų pasekmių, su kuriomis atsakovas sieja savo teisės į tinkamą apeliacinį procesą pažeidimą.

_____

Nutartyje dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai priminta, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, atžvilgiu taikoma ne CPK 182 straipsnio 2 punkte, o 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė. Nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės.

Ribotos įsiteisėjusio teismo nuosprendžio prejudicinės galios taikymo civilinėje byloje principas lemia, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo išteisintas dėl įstaigų  paramos lėšų pasisavinimo, nepanaikina tiesioginės atsakovo kaip vadovo civilinės atsakomybės taikymo galimybės. Kaip nurodyta suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Atsakovo nurodytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, vertinta aplinkybė, kad byloje liko nepaneigtas lėšų naudojimo įstaigų reikmėms faktas, yra aplinkybė, kuria remdamasis teismas sprendė tik dėl nusikaltimo (ne)buvimo. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nenustačius lėšų pasisavinimo fakto, o ne dėl šių lėšų tinkamo įtraukimo į apskaitą ir panaudojimo pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paskirtį.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti atnaujinimą, konstatuota, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga, todėl byloje vertinant aplinkybes ir priežastis, dėl kurių laiku nebuvo priimtas palikimas, įpėdinio nebendravimas su palikėju, nesidomėjimas jo gyvenimu paprastai negali turėti reikšmės termino palikimui priimti atnaujinimui, nes priešingu atveju netektų prasmės palikimo priėmimo termino nustatymas, o būtų svarbu tik tai, ar įpėdinis apskritai kažkada išreiškė valią priimti palikimą, nepaisant to, kada ši valia buvo pareikšta.

Pagal teismų praktiką gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikia pažymėti ir tai, kad ieškovo gyvenimo užsienyje faktas, tokio gyvenimo trukmė apskritai byloje nėra nustatyti, nes ieškovas tokių įrodymų į bylą neteikė, o tik apsiribojo nekonkrečiu teiginiu apie tai. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad net jeigu ir būtų pripažinta, jog ieškovas tuo laikotarpiu iš tiesų buvo išvykęs į užsienį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to jis neturėjo galimybių sužinoti apie dėdės mirtį bei imtis priemonių, kad tinkamai išreikštų savo valią dėdės palikimui laiku priimti. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo sužinoti apie palikėjo mirtį, todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.