LVAT pasisakė dėl valstybės tarnautojo, jam galbūt padarius administracinį nusižengimą, nušalinimo teisėtumo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2023 m. spalio 30 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje nagrinėtas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) direktoriaus įsakymo teisėtumo.
Byloje ginčytu įsakymu AAD direktorius nušalino pareiškėją nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas kartu su kitu asmeniu, naudodamiesi AAD turtu (tarnybine metaline valtimi su varikliu) ir prisidengdami tarnybinių funkcijų vykdymu, plaukiojimu ir žvejojimu vandens telkinyje, kuriame plaukioti ir žvejoti yra draudžiama, neteisėtos žvejybos metu padarė žalą žuvų ištekliams, tokiais veiksmais galbūt diskredituodami valstybės tarnybą ir AAD.
Pareiškėjas dėl įsakymo panaikinimo kreipėsi į teismą, teigdamas, jog ginčijamas aktas yra neproporcingas ir priimtas remiantis išimtinai faktine aplinkybe, jog pareiškėjas yra įtariamas padaręs administracinį nusižengimą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Pareiškėjo vertinimu, vadovaujantis šia nuostata, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, veika, dėl kurios gali grėsti atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, jau turi būti įrodyta, o šiuo atveju administracinio nusižengimo byla dar net nebuvo pradėta nagrinėti.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.
LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata negali būti aiškinama taip, kad veika, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, turėtų būti jau kvalifikuojama kaip administracinis pažeidimas. LVAT pastebėjo, jog nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl nušalinimo nuo pareigų taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu.
Šiuo aspektu byloje akcentuota, kad teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, paremtas paaiškėjusiais faktais, informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog asmuo gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
LVAT, įvertinęs nagrinėtoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, sprendė, jog šiuo atveju nustatytas pagrindas susidaryti nuomonę, kad pareiškėjas gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl AAD priimtas byloje ginčytas įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo einamų valstybės tarnautojo pareigų, pripažintinas teisėtu.
Atsižvelgdamas į tai, LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
