Kada verslas gali susigrąžinti klaidingai apskaičiuotą mokestį

Mokestinių ginčų komisija (Komisija) pristato Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismas arba ESTT)  2023-09-07 sprendimą C‑453/22, kuriame buvo išaiškinta kaip prekių pirkėjui susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kai prekių pardavėjas už tas prekes apskaičiuoja didesnį nei priklauso PVM ir, pirkėjui paprašius, atsisako jį grąžinti. Nagrinėtoje byloje pirkėjas atsisakė patikslinti PVM sąskaitą faktūrą, remdamasis  senaties terminu civilinėje byloje.

Nagrinėtoje byloje miškininkystės veikla Vokietijoje užsiimantis verslininkas pirko medieną iš įvairių tiekėjų, vėliau ją perpardavė savo klientams kaip medieną malkoms. Tiekėjų sąskaitose faktūrose buvo nurodytas standartinis PVM tarifas, o jų pirkėjo savo klientams išrašytose sąskaitose buvo nurodytas lengvatinis tarifas. Vokietijos teismas konstatavo, kad tiekėjai kaip ir vėlesnėje grandyje jų pirkėjai privalėjo taikyti ne standartinį, o lengvatinį PVM tarifą.

ESTT padarė išvadą, jog šiomis aplinkybėmis, jeigu pirkėjui neįmanoma arba pernelyg sudėtinga susigrąžinti iš tiekėjų jiems nepagrįstai sumokėtą per didelį PVM, šis pirkėjas, jei nesukčiavo, nepiktnaudžiavo ir nebuvo aplaidus, turi teisę pateikti prašymą grąžinti PVM tiesiogiai mokesčių administratoriui[1].

Teisingumo Teismas sutiko, kad sistema, kurioje, pirma, prekės tiekėjas, kuris per klaidą sumokėjo mokesčių institucijoms PVM, gali prašyti jį susigrąžinti ir, antra, šios prekės pirkėjas gali pardavėjui pareikšti civilinį ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų išieškojimo, atitinka PVM neutralumo ir veiksmingumo principus. Iš tikrųjų, pagal tokią sistemą pirkėjas, kuriam teko sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodyto mokesčio našta, gali susigrąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas.

Aptariamoje byloje taip pat buvo pasisakyta, koks atvejis būtų laikomas piktnaudžiavimu: jei vėliau tas pats tiekėjas (pardavėjas), kuris iš pradžių nenorėjo ištaisyti padėties, persigalvotų: prekių pirkėjui išrašytų kreditines sąskaitas faktūras ir pateiktų mokesčių administratoriui prašymus grąžinti permoką. Tokiems tiekėjams dėl piktnaudžiavimo negalėtų būti grąžintas mokestis, ir taip būtų pašalinta dvigubo grąžinimo rizika.

Be to, Teisingumo Teismas pasisakė, kad jei mokesčių administratorius per protingą terminą negrąžintų nepagrįstai surinkto PVM, ši žala turėtų būti kompensuota sumokant delspinigius (Lietuvoje vadinama palūkanomis – Komisijos pastaba).

Komisija pastebi, kad ESTT anksčiau yra nustatęs ir kitus atvejus, kai pirkėjas, vadovaudamasis veiksmingumo principu, gali susigrąžinti PVM sąskaitoje faktūroje nepagrįstai nurodytą PVM, pateikdamas prašymą tiesiogiai mokesčių administratoriui, t. y., atvejus, susijusius su pardavėjo nemokumu (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 15 d. Sprendimą C‑35/05 ir 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimą C‑564/15 ).

Mokestinių ginčų komisijos informacija

[1] Teisingumo Teismas 2023-09-07 sprendimo C‑453/22 bylos išvada: ,,PVM direktyva, PVM neutralumo ir veiksmingumo principai turi būti aiškinami taip: pagal juos reikalaujama, kad prekių tiekimo gavėjas tiesiogiai mokesčių administratoriaus atžvilgiu turėtų teisę į sąskaitoje faktūroje nepagrįstai nurodyto PVM, kurį jis sumokėjo tiekėjams, o šie – į valstybės biudžetą, ir su juo susijusių palūkanų grąžinimą tokiomis aplinkybėmis, kai, viena vertus, jis nesukčiavo, nepiktnaudžiavo ar nebuvo aplaidus, bet nebegali reikalauti šio grąžinimo iš šių tiekėjų dėl nacionalinėje teisėje numatyto senaties termino, ir, kita vertus, formaliai šie tiekėjai vėliau gali reikalauti iš mokesčių administratoriaus grąžinti permoką išrašydami kreditines sąskaitas faktūras, susijusias su iš pradžių šių tiekimų gavėjams išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Mokesčių administratoriui per protingą terminą negrąžinus nepagrįstai surinkto PVM, žala, patirta dėl negalėjimo disponuoti nepagrįstai surinkto PVM suma, turi būti kompensuojama sumokant delspinigius.“