Teisės sritis atsidūrusi ties esminių pokyčių slenksčiu

Teisininko technologijos neišstums, tačiau teisininkas privalės išmanyti technologijas, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkė Neringa Gaubienė. Teisininkė pažymi, kad keistis teisinę sistemą įpareigojo klientų poreikiai bei sparti technologijų pažanga.

– Pasaulyje viskas tobulėja, ne išimtis ir teisės sritis, kaip ji keičiasi?

– Pokyčius teisės srityje daugiausia lėmė besikeičiantys klientų lūkesčiai teisinių paslaugų teikėjams, didelės teisinių paslaugų kainos. Keičiantis laikams, klientų problemos tapo sudėtingesnės, natūralu, kad jie ir tikisi daugiau. Vis dėlto noriu akcentuoti, jog teisėje daug dalykų pasikeitė būtent dėl technologijų. Automatizavimo įrankiai leidžia greičiau, pigiau bei lengviau pasiekti teisinę informaciją, kartu gaunant ir teisinę paslaugą. Dirbtiniu intelektu sparčiau ir tiksliau apdorojami bei analizuojami duomenys. Džiugu, kad teisinių paslaugų teikėjams atsiranda skaitmeninių konkurencingų alternatyvų, kurios labiau atliepia klientų poreikius.

Teisinių paslaugų pokyčius labiausiai lėmė duomenys – šių prieinamumas, kiekis ir galimybė juos analizuoti. Kita svarbi pokyčių sritis – išaugęs efektyvumas automatizuojant pasikartojančias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, dokumentų kūrimą ar klientų aptarnavimą. Automatizuodami šias užduotis teisės specialistai gali sutelkti dėmesį į didesnės vertės darbą.

– Ar pokyčiai technologijų rinkoje daro įtaką teisės paslaugų rinkai?

– Visoje Europos Sąjungoje labai trūksta skaitmeninių ekspertų, kibernetinio saugumo ar duomenų analitikų. Atsiranda naujų didelę paklausą turinčių specialybių. Labai paklausūs dirbtinio intelekto inžinieriai. Galima drąsiai sakyti, kad greitu metu išaugs dirbtinį intelektą ir kitas technologijas išmanančių teisininkų poreikis. Tai jau aktualu užsienyje. Teisės sritis reaguoja į kitų sričių pokyčius. Tiek reguliuoti skaitmenizacijos sritis, tiek taikyti atsakomybę, jeigu žala kyla skaitmeninėje erdvėje, tenka teisininkams.

– Teisinių paslaugų rinkai reikia pokyčių?

– Žinoma! Įtakingas JAV skaitmeninės teisės tinklaraštininkas Kolinas Levis kviečia atsakyti į klausimą, ar teisės industrija vėl pasiekė kritinį tašką ir stovi prie esminių pokyčių slenksčio? Jis pateikęs nemažai įžvalgų apie teisinių paslaugų rinkos pokyčius. Pirmiausia, vis daugiau teisinių įmonių ir departamentų diegia naujas technologijas, siekdami efektyvesnio darbo su klientais; vis plačiau naudojamas duomenimis pagrįstas sprendimų priėmimas; vis daugiau ieškoma į technologijas orientuotų teisininkų. Duomenų analitika ir juos mokantys „skaityti“ teisininkai tampa šių dienų teisinių įmonių siekiamybe. Žinoma, minėti pokyčiai nebuvo savaiminiai. Kaip minėjau pokalbio pradžioje, juos lėmė pakitę klientų lūkesčiai. Žmonės nori greitesnių ir pigesnių paslaugų. Šios gali būti suteiktos būtent naudojantis technologijomis.

– Ar pati teisė spėja su technologijų pažanga?

– Technologijos, ypač dirbtinio intelekto, keičiasi taip greitai, kad teisei sureaguoti tikrai pritrūksta laiko. Štai vakar kalbėjome apie dirbtinį intelektą, šiandien vis plačiau kalbama apie generuojančius dirbtinio intelekto modelius, kuriuos vaizdžiai galima vadinti kuriančiu dirbtiniu intelektu. Pavyzdžiui, ,,ChatGPT“, naudojantis didelius kalbos modelius. Regis, generuojantys dirbtinio intelekto modeliai nėra trumpalaikė mada, veikiau tai – naujas skaitmeninės evoliucijos etapas, lemsiantis tolesnes teisines paslaugas. Technologijų įsiskverbimas į mūsų kasdienybę yra didžiulis. Nėra nė metų, kai ,,ChatGPT“ technologija pradėta plačiai naudoti, tačiau ji taip greitai išplito, ypač tarp studentų. Jau dabar aktyviai diskutuojama, kiek leisti ir ar rasti būdų uždrausti šia technologija naudotis universitetuose.

– Papasakokite daugiau apie šią technologiją, ar ji plačiai paplitusi tarp studentų? Kaip sekasi organizuoti mokymosi procesą, kai studentai pasitelkia technologijas?

– „ChatGPT“ studentai pasitelkia ieškodami atsakymų į įvairius klausimus, programa veikia pokalbio principu. Tarp studentų naujovės plinta ypač greitai, tik ne visada jos panaudojamos su studijų reikalavimais suderinamais tikslais. Dėstytojai gana greitai įvertino technologijų panaudojimo grėsmes, todėl dauguma studijų procesą sutvarkė taip, kad būtų galima patikrinti tikrąsias studentų žinias. Kol kas anksti daryti išvadas, galiu pasidalyti tik savo įžvalgomis, ir tik teisės srityje. Su technologijų pažanga kovoti beprasmiška. Tikrasis uždavinys yra pritaikyti jas žmonių gerovei.

Mano galva, pirmiausia turėtų būti skatinama pažinti dirbtinio intelekto technologiją, o mes, dėstytojai, turėtume būti pasirengę padėti studentams efektyviai ir tinkamai naudoti generuojančio dirbtinio intelekto įrankius mokymosi metu. Akivaizdu, kad mums patiems reikia susipažinti su šia technologija, kad galėtume formuoti užduotis bei organizuoti mokymosi procesą. Todėl ne atskirai kiekvienas fakultetas, o visa akademinė bendruomenė turėtų reaguoti į technologijų pokyčius (kurie tikrai nesibaigė ,,ChatGPT“ atsiradimu) ir ieškoti tinkamiausių sprendimų.

– Esate Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkė, ką su teise ir technologijomis tyrinėjate?

– Teisės fakultete kuriasi teisininkų bendruomenė, kuri domisi technologijų daroma įtaka teisei. Tyrinėjamos labai plačios sritys, pradedant privatumu, kriptoturto reguliavimu, žmogaus teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje, dirbtinio intelekto technologijos panaudojimu teismo procese, baigiant technologijų taikymo etiškumu. Teisė, su kai kuriomis išimtimis, paprastai yra konkrečios valstybės tyrimų laukas. Technologijų teisė ir jos problematika yra globalios, būtent todėl labai prasminga analizuoti bei stebėti pažangą pasaulio mastu.

– Kaip teisės mokslas Lietuvoje padeda įveikti technologijų iššūkius?

– Mokslininkai pirmieji pajaučia pokyčius teisinėje aplinkoje ir suka galvas, kaip mokslas galėtų padėti rasti sprendimus. Studijų dalykus reikėtų orientuoti į pažintį su technologijomis bei reguliavimu. Taip pat labai svarbus teisininkų bendruomenės, orientuotos į teisę ir technologijas, subūrimas. Trečias, tačiau ne mažiau svarbus, aspektas yra plati problemų diskusija ir keitimasis žiniomis. Mes siekiame visada būti priekyje, jau šį rudenį, spalio 12 dieną, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas organizuoja pirmąją tarptautinę konferenciją „Skaitmeninio turto revoliucija: galimybės ir iššūkiai“ (angl. „Digital Asset Revolution: Opportunities and Challenges“). Jos tikslas yra aptarti esmines mokslines ir praktines šių dienų problemas, susijusias su skaitmeninio turto samprata teisėje, esamu bei kuriamu reglamentavimu, skaitmeninių technologijų nulemta specifika. Pranešimus skaitys kolegos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Nyderlandų karalystės, Italijos, Lenkijos, įdomu bus išgirsti ir žymiausius Lietuvos tyrėjus, analizuojančius skaitmeninius iššūkius teisėje.

– Kas padėtų įveikti technologijų keliamą nerimą?

– Kaip įvardija mano minėtas Kolinas Levis, didžiausias išbandymas teisinei sistemai yra susijęs su teisinės kultūros neišvengiamais pokyčiais. Technologijos ir toliau darys įtaką teisininkų darbui, tačiau norint pasiekti daugiau pokyčių ir platesniu lygmeniu, reikės keisti kultūrą. Norint pakeisti kultūrą, reikės daugiau švietimo apie naujus veiklos būdus ir jų veikimą. Diegiant vis naujų technologijų, keičiasi teisininkų darbas, rutininį darbą nuosekliai išstumia technologijos. Beprasmiškai skamba ilgas valandas trunkantis žodžių perrinkimas pagal raktinius žodžius, tiesa? Naudojantis technologijomis tą galima padaryti keliais mygtukų paspaudimais. Technologijos gali suvaldyti ir analizuoti didelius duomenų kiekius, joks teisininkas to nepadarys greičiau. Pati blogiausia mintis būtų bandyti priešintis technologijų taikymui teisės srityje ir eikvoti savo jėgas siekiant pralenkti nepralenkiamą. Technologijos, ypač generuojantys dirbtinio intelekto modeliai, yra pažangus darbo įrankis. Jį pasitelkus darbą galima padaryti geriau, efektyviau ir sumaniau.

– Ar technologijos kada nors galėtų pakeisti pačius teisininkus?

– Technologijos teisininkų nepakeis, tačiau teisininkus pakeis kiti teisininkai, išmanantys ir gebantys naudotis technologijomis. Taigi – naujoves pasitikime drąsiai! Žinoma, teisininkų bendruomenei visada esminiai išliks privatumo klausimai, tokie kaip asmens duomenų naudojimas ir saugojimas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto informacija