Pristatytas penktasis metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai“

Kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiame teisme pristatytas jau penktasis metinis teisės pranešimas „Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai“, kurį parengė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos mokslininkai. Pristatymo metu mokslininkai ir praktikai diskutavo aktualiausiais Lietuvos teisės klausimais. Metiniame teisės pranešime pristatytas mokslinis svarbiausių 2023 metų teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčių, kurie veikė Lietuvos teisės sistemą, vertinimas konstitucinės, administracinės, baudžiamosios, civilinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės srityse.

„Metinė teisės apžvalga leidžia įvertinti teisės srityje vykstančius pokyčius visos valstybės mastu, juos analizuoti sistemiškai, atskleisti jų platesnį poveikį ir tikėtinas pasekmes gyventojams ir verslui, ir kartu atkreipti dėmesį į galimas įgyvendinimo rizikas bei sprendimus“, – teigė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.

„Mykolo Riomerio universitetas – mūsų socialinis partneris, su kuriuo mus sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. Universiteto pastangomis turime nuoseklią Lietuvos teisinių procesų pastarųjų vienerių metų apžvalgą, kurią galime pristatyti ne tik teisinei, bet ir plačiajai visuomenei. Tai – dar vienas koncentruotas ir konceptualus žvilgsnis į praėjusiųjų metų teisės aktualijas. Tai yra labai platus žvilgsnis, apimantis nacionalinę ir viršnacionalinę teisę, visas teisės šakas, visą institucinę sistemą“, – sveikindama renginio dalyvius pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Juodkaitė – Granskienė.

Kiekvienoje demokratinėje valstybėje laisvi ir sąžiningi rinkimai yra viena iš būtinųjų demokratijos sąlygų. 2023 m. įvykę kertiniai pokyčiai rinkimų reguliavime neabejotinai prisidės prie rinkimų skaidrumo bei sąžiningumo ir bus itin aktualūs 2024-aisiais – rinkimų metais. Nors Rinkimų kodekso priėmimo esmė buvo užtikrinti rinkimų teisinio reguliavimo stabilumą, pradėjus taikyti šį konstitucinį įstatymą praktikoje išryškėjo reguliavimo trūkumai. Todėl pernai buvo sprendžiamos šio reguliavimo spragos.

Priimti svarbūs konstitucinės jurisprudencijos sprendimai dėl kriterijų savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms ir jų pertvarkai, dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose, išplėstinio turto konfiskavimo ir kiti. Kai kurie didelio visuomenės dėmesio sulaukę klausimai (pvz. Stambulo konvencijos atitikties Lietuvos teisės sistemai, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio ir kt.) dar tik bus svarstomi šiemet, todėl pateikti mokslininkų svarstymai, kitų šalių praktikos šiuo klausimu analizė, gali būti naudingi priimantiems sprendimus. Metinėje apžvalgoje svarstoma, kaip užtikrinti, kad savivaldybių mokyklų pertvarka nebūtų tik savitikslė, o atitiktų geriausius mokinių interesus, gerintų švietimo kokybę. Stambulo konvencijos atitikties klausimas svarstytas kitų valstybių praktikos kontekste. Suprantama, kad net ir palanki konvencijos ratifikavimui Konstitucinio Teismo išvada dar nebūtinai laiduotų šios tarptautinės sutarties ratifikavimą Lietuvoje, o net ir ją ratifikavus savaime neišspręstų visų šioje srityje kylančių problemų. Visgi, šios tarptautinės sutarties ratifikavimas žymiai prisidėtų prie smurto prieš moteris mažinimo, veiksmingos pagalbos smurto aukoms teikimo ir nusikaltusių asmenų nubaudimo.

Baudžiamosios justicijos srityje buvo gausu tęsiamų reformų, kuriomis siekiama sistemiškai harmonizuoti Baudžiamąjį kodeksą, panaikinti perteklinį reguliavimą ir efektyvinti šio įstatymo taikymą praktikoje. Pernai Baudžiamasis kodeksas keistas net septynis kartus (pakeitimai apėmė virš 70 straipsnių). Priimti Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų paketai atspindi diferencijuotą požiūrį į baudžiamąją atsakomybę. Pokyčiais taip pat siekiama bausmių proporcingumo, atliepiamas šiuolaikinių nusikaltimų sudėtingumas, mažinamas pavojingų veikų kriminalizavimas. Kai kurie pakeitimai yra tiesioginis atsakas į šalies ekonomikos pokyčius užtikrinant, kad teisės normos išliktų aktualios ir veiksmingos. Lietuvos baudžiamosios politikos humanizavimas yra naujovė Lietuvos teisinėje sistemoje, sudaranti prielaidas atsakingam, proporcingam ir ribotam griežčiausios teisinės atsakomybės taikymui asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, sykiu stiprinanti teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų įgyvendinimą.

2023-ieji vis dar buvo susiję su krizėmis pasaulyje, kurios aktualios ir Lietuvai: tebesitęsianti agresija prieš Ukrainą, Baltarusijos inicijuota hibridinė ataka pasinaudojant migrantais, konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pastebėtina, kad per trisdešimt nepriklausomos Lietuvos metų, nepaprastoji padėtis įvesta būtent per pastaruosius trejetą metų. Tai patvirtina poreikį stiprinti pasirengimą krizių situacijoms, viena vertus, siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės saugumą, kitą vertus, užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai ribojamos asmenų teisės ir laisvės. Pernai atlikti pakeitimai ekstremaliųjų situacijų reguliavime, sudarytos teisinės prielaidos atskirti ir hierarchiškai atriboti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos teisinius režimus. Vis dar buvo vykdoma kai kurių pandemijos ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu taikytų priemonių konstitucinė patikra (galimybių paso konstitucingumo, ūkinės veiklos ribojimo ir artimų kontaktų skaičiaus ribojimo paskelbus karantiną, prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo masinio antplūdžio metu ir kt.).

Siekiant užtikrinti geresnį žmogaus teisių įgyvendinimą praėjusiais metais įvyko nemažai pokyčių, pavyzdžiui, pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo srityje pagal „žalos be kaltės“ modelį. Analizuotos 2023 m. teismuose nagrinėtų bylų dėl žalos pacientui atlyginimo pagal šį modelį tendencijos, taip pat įvardijamas mechanizmo tobulinimo poreikis. Vartotojų apsaugos srityje teisiniu reguliavimu įvestas naujas institutas – atstovaujamasis ieškinys, kuriuo ne tik siekiama efektyvinti kolektyvinių vartotojų interesų gynimą, bet ir sudaromos prielaidos vartotojus atstovauti vartotojų asociacijoms. Tokių ieškinių privalumas tas, kad atsiranda galimybė kelioms nukentėjusioms šalims reikšti reikalavimus viename ieškinyje vietoje daugybės lygiagrečių ieškinių, kuriuose sprendžiami tokie patys arba panašaus pobūdžio klausimai, o vartotojui net nebūtina dalyvauti procese. Ypač tai aktualu tada, kai susiduriama su vadinamaisiais „masinės žalos“ atvejais, kai individualūs skundai nėra pati veiksmingiausia priemonė dėl didelių išlaidų ir sudėtingumo. Vis dėlto Lietuvoje pasirinktas „prisijungimo“ (angl. opt-in) modelis numato tik tokį atstovavimą, kai vartotojas sutinka būti atstovaujamas pareikštame ieškinyje, nors vartotojui labiau palankus yra kitas, „atsisakymo“ (angl. opt-out) modelis. Taip pat, 2023 m. įsigaliojo peticijų konstitucinis įstatymas. Svarbiu pokyčiu laikytinas ir sprendimas užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo specializaciją pažeidžiamų asmenų bylose.

Privatinės teisės srityje įmonių teisės reguliavimo pokyčiai lėmė, kad 2023 m. keitėsi socialinio verslo reguliavimas. Šiuo metu, kai vis dažniau kalbama apie tvarumą, socialinę atsakomybę versle, natūralu, kad kyla klausimų dėl įstatymo, kuris anuomet buvo tam tikra inovacija, panaikinimo. Vis dėlto manytina, kad segreguotų darbo vietų įteisinimo modelis minėtu įstatymu nebėra tinkamas. Tačiau būtina orientuotis ne tik į socialinio verslo įteisinimą teisiniu reguliavimu, bet ir platesnį bei universalesnį socialinės ekonomikos apibrėžimą. Mokslininkai siūlo įvairius socialinio verslo reguliavimo modelius – horizontalaus integravimo į skirtingų sričių įstatymus, atskirų fiskalinių ir nefiskalinio pobūdžio iniciatyvų taikymą, savireguliacijos modelį. Akivaizdu, kad būtini tolimesni įstatymų leidėjo veiksmai siekiant visiškai išnaudoti į socialinį verslą orientuotų verslo formų potencialą Lietuvoje. Pernai pirmą kartą pristatytas privalomos mediacijos modelio šeimos bylose vertinimas, kuris nubrėžia gaires tolimesnei privalomos mediacijos instituto raidai ir jo tobulinimui Lietuvoje. 2023 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toliau plėtojo anksčiau pradėtą formuoti praktiką dėl force majeure ir rebus sic stantibus institutų taikymo, kuri suteikė teisinio aiškumo komercinių santykių dalyviams ir, tikėtina, padės ateityje teismams išvengti klaidų sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, kuriuose kils poreikis taikyti sutarties tikslo žlugimo (frustracijos) doktriną.

Administracinės teisės srityje analizuoti vietos savivaldos reguliavimo pokyčiai įsigaliojus naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, kuri atspindi pastaruosius kelerius metus vykusios vietos savivaldos institucinės reformos rezultatus. Reforma apėmė sisteminį savivaldybės institucijų kompetencijų perskirstymą, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus institucinių kompetencijų subalansavimą, taip pat mero ir jo komandos veiklos kontrolės mechanizmo užtikrinimą. Instituciniu požiūriu, svarbi pernai įvykusi apylinkių teismų reforma, kuria siekiama efektyvinti teismų sistemą; tam tikrų teismų funkcijų perdavimas notarams mažinant teismų naštą ir užimtumą.

2023-aisiais Lietuvos bylose priimti svarbūs Europos teismų sprendimai, pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimai verslo įmonių bylose, skirti svarbiam pusiausvyros tarp individo ir valstybės nacionalinio saugumo interesų klausimui. EŽTT sprendimuose teikta pirmenybė valstybės nacionalinio saugumo interesams patvirtinant valstybės teisę eliminuoti iš valstybei svarbių sandorių įmones, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl turimų ryšių su nedraugiškomis užsienio valstybėmis. Tačiau šiose bylose pabrėžta, kad, atsižvelgiant į gynybos teisminiame procese tokiais atvejais sunkumus, turi būti kompensacinės priemonės ir procesinės garantijos, užtikrinančios teisę į teisingą teismą. Taip pat svarbus sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriame Lietuva pripažinta pažeidusi saviraiškos laisvę, kurio įgyvendinimas Lietuvoje nebus paprastas, nes yra susijęs su visuomenėje jautriais klausimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) išnagrinėjo dešimtį lietuviškų bylų, kurios atspindi itin platų klausimų spektrą. Lietuvos teismai klausė ESTT dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, dėl pabėgėlio statuso suteikimo, dėl galimybės naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis, dėl galimybės taikyti administracines baudas duomenų valdytojams pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, dėl nacionalinių institucijų ir teismų kompetencijos apimties taikant Europos paveldėjimo ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimus, dėl automatiško asmenų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą viešųjų pirkimų procedūrose ir kita.

Metinėje apžvalgoje pateikiama ne tik akademinė nuomonė apie įvykusius pokyčius, bet ir Lietuvos teisinių gildijų, taip pat Teisingumo ministerijos vadovų nuomonė apie svarbiausius pokyčius Lietuvos teisės sistemoje teismų, advokatūros, prokuratūros, notarų, antstolių ir Teisingumo ministerijos veiklos srityse.